Tyrimo metu buvo paskaičiuota, kad tik apie ketvirtadalį įtariamųjų turi išimtinai vokišką pilietybę. Anksčiau Heseno federalinės žemės vidaus reikalų ministras Romanas Posekas spėjo, kad asmenų su migracine praeitimi dalis tarp riaušių dalyvių sudaro 80–90 procentų.
Riaušės kilo spalio 31 dieną po jaunimo judėjimų „Gen Z regelt“ ir „Generation Aufbruch“ organizuotos demonstracijos. Demonstrantai reikalavo didesnių investicijų į švietimą bei sveikatos apsaugą ir protestavo prieš privalomosios karinės tarnybos įvedimą.
Demonstracija prasidėjo taikiai. Policijos ataskaitų duomenimis, dieną Frankfurto centre susirinko apie 8 000 žmonių. Vėliau kai kurie iš ten buvusiųjų pradėjo leisti fejerverkus, o iki vakaro situacija išaugo į plataus masto susirėmimus su policija.
Užsimaskavusių asmenų grupės daužė parduotuvių vitrinas, niokojo parduotuves, padeginėjo barikadas ir mėtė į policijos pareigūnus akmenis, butelius bei petardas. Tarp taikiniu tapusių prekybos vietų buvo ir ginklų parduotuvė.
Remiantis atnaujintais „Bild“ cituojamais duomenimis, per riaušes nukentėjo 180 teisėsaugos pareigūnų. Policija sulaikė 54 vyrus. Iš viso apgadinta 17 parduotuvių, iš kurių penkios buvo apiplėštos.
Vokietijos teisėsaugos institucijos pradėjo dešimtis ikiteisminių tyrimų. Po riaušių Frankfurte buvo sudaryta specialioji tyrimo grupė, skirta išaiškinti išpuoliuose dalyvavusius asmenis ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn.
Suimtas 18-metis Sirijos pilietis ir kilusios diskusijos
Vienas iš byloje figūruojančių asmenų – 18-metis Sirijos pilietis. Jis buvo suimtas įtariant ginklų vagyste iš parduotuvės per riaušes. Tyrimo metu aiškinamasi vagystės aplinkybės ir galimas kitų asmenų dalyvavimas.
Riaušės Frankfurte sukėlė diskusijas dėl visuomenės saugumo, jaunimo nusikalstamumo ir integracijos politikos. Vokietijos policijos profesinės sąjungos (GdP) vadovas Jochenas Koppelke pareiškė, kad smurtas išryškino ne tik migracijos politikos, bet ir jaunimo politikos problemas. Jis paragino griežčiau reaguoti į pakartotinius nusikaltimus.
Kartu policija pažymėjo, kad už reikšmingos riaušių dalyvių dalies veiksmų nebuvo aiškaus politinio motyvo. Todėl teisėsaugos institucijos atskirai nagrinėja konkrečius smurto ir plėšikavimo incidentus, neatsižvelgdamos į pareikštus protesto organizatorių tikslus.
Policija taip pat pranešė, kad tarp riaušių dalyvių buvo dvi skirtingos grupės: apie 100 žmonių iš kairiųjų radikalų aplinkos ir kelios jaunų vyrų grupės su migracine praeitimi. Teisėsaugos vertinimu, didžioji dalis pogromų dalyvių politinio motyvo neturėjo.
„Reuters“: slaptas Rusijos tinklas socialiniuose tinkluose pasinaudojo riaušėmis Prancūzijoje
Slaptas Rusijos tinklas siekė pasinaudoti spalio mėnesį Prancūzijoje kilusiomis riaušėmis ir socialiniuose tinkluose skleisti žinią, kad neramumus sukėlė nekontroliuojama imigracija, o šalies vyriausybė neva prarado padėties kontrolę. Tai teigiama naujienų agentūros „Reuters“ gautoje vidinėje Europos Sąjungos (ES) vertinimo ataskaitoje.
Kitoje vidinėje vertinimo ataskaitoje, kurią parengė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija ir su kuria taip pat susipažino „Reuters“, nustatyta, kad su Izraeliu ir JAV judėjimu MAGA siejamos socialinių tinklų paskyros taip pat skleidė priešiško pobūdžio naratyvus apie riaušes, siedamos jas su radikaliuoju islamizmu ir migracija.
ES analizėje nustatyta, kad slaptas Rusijos tinklas, žinomas kaip „Operation Overload“ (liet. „Operacija perkrova“), Prancūzijos auditorijai platino vaizdo įrašus, kuriuose apsimetė Vakarų žiniasklaidos priemonėmis. Kai kuriuose iš jų melagingai teigta, kad migrantai išžagino protestuotojas arba kad netrukus įvyks teroristiniai išpuoliai.
Spalio mėnesį įvairiuose Prancūzijos miestuose protestai prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas ir prastėjančias viešąsias paslaugas peraugo į riaušes. Šalyje kilo vieni didžiausių neramumų per pastaruosius kelis dešimtmečius.
ES analizėje, apimančioje spalio 7–21 d. laikotarpį, nustatyta, kad Rusija siekė pavaizduoti Prancūzijos vadovybę kaip silpną ir vis labiau autoritarinę. Tačiau įrodymų, kad Maskva ar kiti veikėjai būtų kurstę protestus arba prisidėję prie jų eskalavimo, nerasta, pabrėžia „Reuters“.
Ši veikla ataskaitoje apibūdinama kaip naudojimasis neramumais siekiant savų tikslų.
ES ataskaitoje teigiama, kad nuo 2023 m. rugsėjo vykdoma Rusijos informacinė operacija „Operation Overload“ yra nukreipta prieš Vakarų visuomenės veikėjus, institucijas ir žiniasklaidos priemones. Ja siekiama diskredituoti šiuos subjektus ir jų paramą Ukrainai, kartu skleidžiant Rusijos interesus atitinkančią informaciją.
Milijonai peržiūrų
Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos vertinimu, spalio 16–18 d. socialiniame tinkle „X“ dešimt daugiausia peržiūrų sulaukusių prorusiškų paskyrų įrašų apie neramumus buvo peržiūrėti 2,8 mln. kartų.
Tuo metu dešimt populiariausių MAGA (angl. „Make America Great Again“, liet. „Padarykime Ameriką vėl didžią”) judėjimo atstovų, žiniasklaidos priemonių ir nuomonės formuotojų įrašų sulaukė daugiau kaip 49 mln. peržiūrų, o Izraelio pareigūnų, vyriausybinių paskyrų ir žiniasklaidos priemonių įrašai – daugiau kaip 35 mln. peržiūrų.
Analitinio centro „RAND Corporation“ vyresnioji politikos mokslų tyrėja Elina Treyger teigė, kad tokios kampanijos kursto prieš imigrantus nukreiptas nuotaikas, dėl kurių Europos rinkėjai vis labiau linksta į politinius kraštutinumus.
„Reuters“ paprašyti pakomentuoti šias išvadas, Prancūzijos pareigūnai atkreipė „Reuters“ dėmesį į prezidento Emmanuelio Macrono spalio 21 d. pareiškimą, kuriame jis teigė, kad nėra akivaizdžių užsienio kišimosi į protestus požymių, tačiau buvo manipuliuojama informacija iš užsienio.
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras ir šalies užsienio reikalų ministerija į prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė.
Rusijos užsienio reikalų ministerija į „Reuters“ prašymą pateikti komentarą taip pat neatsakė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
