„Net jei jis [Vladimiras Putinas] gali mobilizuoti 300 000 karių, tai nereiškia, kad jis galės kaip patrankų mėsą mesti į frontą žmones, kurių daugelis nebus gerai apmokyti, tarp kurių daugelis neturės reikiamos įrangos bei tinkamos logistinės paramos. Jo kariuomenė turi daug problemų, o darbo jėga yra tik viena iš jų“, – interviu televizijai CBS sakė Burnsas.
Kartu CŽV direktorius pakomentavo ir V. Putino žvanginimą branduoliniais ginklais. Anot jo, „dabar labai sunku pasakyti“, ar Rusijos prezidentas blefuoja. Tačiau JAV žvalgybos bendruomenė nerado „jokių praktinių įrodymų“ apie pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.
„Turime į tai žiūrėti labai rimtai, stebėti, ar nėra realių pasiruošimo požymių“, – pridūrė W. Burnsas.
Kaip žinia, rugsėjo 21-osios rytą V. Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir pareiškė, kad „neblefuoja“ su grasinimais panaudoti branduolinį ginklą, tvirtindamas, kad branduolinės grėsmės kilo iš Vakarų šalių, o ne iš Kremliaus.
Vakarų lyderiai V. Putino branduolinę retoriką pasmerkė kaip pavojingą eskalavimą ir „barškinimą kardais“.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Vakarų sostinės svarsto atsako planus tuo atveju, jei V. Putinas pradėtų įgyvendinti branduolinius grasinimus Ukrainai – nors mano, kad tai labai mažai tikėtina, – ir siunčia Kremliui įspėjimus dėl pasekmių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė nelaikantis V. Putino grasinimų blefu, daugiausia dėmesio skirdamas Rusijos pajėgų keliamam pavojui Ukrainos atominėms elektrinėms.
