COVID-19 ir nėštumas: gresia komplikacijos ir 20 kartų didesnė mirtingumo tikimybė

Nėščiosios, kurios užsikrečia COVID-19, gerokai sunkiau jaučiasi tiek ir nėštumo, tiek ir pačios ligos atžvilgiu, nustatė Oksfordo mokslininkai. Maža to, COVID-19 ir nėštumas padidina nėščiosios mirtingumo tikimybę.

Oksfordo mokslininkai pateikė tyrimo, atlikto dalyvaujant 2 tūkst. nėščiųjų iš 18 šalių, rezultatus.

Patys tyrimo autoriai ragina žmones „nepanikuoti ir nedaryti toli siekiančių išvadų bei nesiimti skubotų sprendimų“. Pavyzdžiui, nesiūloma atidėlioti jau suplanuoto nėštumo ir tuo labiau – nebandyti nutraukti jau esamo.

„Aš norėčiau būtinai pažymėti: nėštumas pandemijos metu – nėra pagrindas panikai, – BBC pasakojo vienas iš tyrimo autorių, profesorius Aris Papageorghiou. – Absoliučiai daugumai moterų nėštumas baigsis normaliu, sveiku gimdymu – nepaisant to, buvo jos infekuotos koronavirusu ar ne“.

Tačiau tyrimas rodo, tą pažymi ir pats profesorius, kad nėščiai moteriai užsikrėtus COVID-19 iš tiesų išauga rizika susirgti sunkesne ligos forma. Nėštumo metu moters organizme vyksta stiprūs hormoniniai pokyčiai, kurie silpnina imunitetą – priešingu atveju jos organizmas galėtų atmesti kūdikį, kuris „iš esmės juk bent iš dalies yra svetimkūnis“.

Ypač sunku toms, kurios jau sulaukė paskutinių nėštumo mėnesių, kuomet vaisius pradeda iš apačios remtis į plaučius, neleisdamas motinai laisvai kvėpuoti, o pats tuo metu reikalauja vis daugiau deguonies. Iš pradžių manyta, kad nėščiosioms koronavirusas niekuo negresia, bet 2020-ųjų kovo ir lapkričio mėnesiais atlikto tyrimo rezultatai buvo paviešinti praėjusią savaitę, ir jie gerokai skiriasi nuo anksčiau atliktų mokslinių darbų.

Iš pradžių PSO ekspertai manė, kad naujasis koronavirusas nekelia nėščiosioms kažkokios ypatingos grėsmės – „skirtingai nei kiaulių gripas“, kurio pandemija siautė 2009-aisiais. Tačiau ši nuomonė buvo aktuali dar tuomet, kai COVID-19 atvejų skaičius pasaulyje vos viršijo 50 tūkst., ir beveik visi jie buvo užfiksuoti tik Kinijoje.

Vasarą, kuomet jau buvo aišku, kad naujoji infekcija tapo pandemija, infekuotųjų nėščiųjų skaičius siekė dešimtis tūkstančių. Tuomet ir tapo aišku, kad pacientės, kurios laukiasi vaiko, patenka į reanimaciją mažiausiai pusantro karto dažniau už to paties amžiaus moteris, kurios nėra nėščios. Dar dažniau vidutiniškai jas tekdavo pajungti prie plaučių ventiliavimo įrangos.

REKLAMA

Tačiau šie duomenys nebuvo pakankamai patikimi ir naujausias Oksfordo mokslininkų tyrimas užpildė informacijos vakuumą šia tema.

Šio išsamaus tyrimo metu kiekvieną tyrimo dalyvę mokslininkai stebėjo visą jo trukmę: nuo diagnozės nustatymo iki pat gimdymo ir dar kurį laiką po to. Taip pat kiekvienai iš tokių pacienčių parinkdavo „individualią kontrolinę grupę“ (dvi taip pat nėščias moteris, maksimaliai panašias pagal amžių, sveikatos būklę, tačiau nesergančios koronavirusu), kuri padėdavo pamatyti ligos „nuokrypius“.

Siūlo vakcinuoti nėščiąsias

Skirtumas tarp tiriamųjų grupių (sergančių COVID-19 ir nesergančių) pasirodė akivaizdus, nepaisant to, kad daugelis nėščių moterų, kurios užsikrėtė koronavirusu, į ligoninę dėl ligos nepateko.

Koronavirusu užsikrėtusios pacientės ir nėštumą išgyveno sunkiau: joms daug dažniau kildavo komplikacijų, kuris grėsė ne tik jų sveikatai, bet ir motinas bei vaiko gyvybėms. Rimtos infekcijos kartu su COVID-19 išsivystydavo triskart dažniau, o į reanimaciją nėščiosios pacientės su COVID-19 patekdavo net penkis kartus dažniau.

Jeigu kontrolinėje grupėje iki tyrimo pabaigos neišgyveno tik viena gimdyvė iš 1424, tai „virusinėje“ mirė net 11 iš 706 pacienčių – tai yra mirtingumo lygio skirtumas buvo net 22 kartai. Tiesa, tyrimo autoriai pažymi, kad mirtimis pasibaigę atvejai dauguma atvejų vykdavo tuose regionuose, kur dėl resursų trūkumo pacientėms būdavo sudėtingiau gauti kvalifikuotą medicinos pagalbą.

Maža to, COVID-19 infekuotos moterys dažniau pagimdydavo neišnešiotus vaikus, o gimusiems kūdikiams penkiskart dažniau pasireikšdavo sveikatos problemos – tokios kaip nepakankamai išsivystę plaučiai, smegenų arba regėjimo pažeidimas. 13 proc. naujagimių užsikrėtė koronavirusu nuo savo mamos.

Tiesa, mokslininkai išsiaiškino, kad motinos pienu virusas neperduodamas – tačiau persiduoda apsaugantys antikūnai. Užtikrinti saugų atstumą maitinant yra sudėtinga, todėl moterims teko pieną nutraukinėti ir maitinti kūdikius „nuotoliniu“ būdu.

REKLAMA

Tyrimo autoriai pažymi: pats saugiausias būdas apsaugoti būsimas mamas nuo viruso – vakcinavimas, nepaisant to, kad oficialiai besilaukiančioms moterims skiepytis nerekomenduojama.

Profesoriaus A. Papageorghiou teigimu, nepaisant to, kad pirminėse vakcinų bandymų grupėse nėščiųjų nebuvo, mokslas jau turi pakankamai duomenų, kad galima būtų teigti, kad skiepai nekelia grėsmės nei motinai, nei kūdikiui. „Mūsų manymu, visos nėščiosios turėtų turėti galimybę pasiskiepyti nuo koronaviruso“, – BBC cituojamas ekspertas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų