Vis dėlto būtina skubiai reaguoti į „b raupus“, ypač dėl to, kad toliau plinta labiau užkrečiamos naujos atmainos. Švedijoje patvirtintas vienas šio naujo varianto, 1b atmainos, atvejis, o Tailande šią savaitę patvirtintas dar vienas atvejis.
Ekstremali sveikatos apsaugos situacija
„B raupai“ – tai beždžionių raupų viruso sukeliama infekcinė liga, kuri dažniausiai, be kitų simptomų, pavyzdžiui, karščiavimo ar raumenų skausmų, sukelia odos bėrimą.
Šis virusas 2022 m. jau anksčiau buvo paskelbtas pasauline ekstremalia sveikatos apsaugos situacija, tačiau ekspertai teigia, kad jis labai skiriasi nuo paskutinės pasaulyje kilusios sveikatos krizės – koronaviruso.
„Žmonės Europoje neturėtų nerimauti dėl to, kad dėl šio viruso staiga vėl pasikartos situacija, panaši į COVID-19. Pavyzdžiui, koronavirusas yra kvėpavimo takų virusas, o „b raupus“ gana sunku pasigauti. Kad užsikrėstumėte, reikia ilgo kontakto arba intensyvaus kontakto, kaip lytiniai santykiai“, – sakė daktaras Marcas-Alainas Widdowsonas, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos padalinio vadovas didelės grėsmės patogenų klausimais.
Europos šalyse ir toliau plinta ne tokia sunki „b raupų“ viruso atmaina, vadinama II klodu, o PSO Europos skyriaus duomenimis, per mėnesį šiame regione užregistruojama apie 100 naujų atvejų. Tačiau nerimą kelia tai, kad virusas evoliucionavo.
Labiau perduodamas
„Susirūpinimą kelia tai, kad naujasis variantas, yra daug labiau perduodamas iš žmogaus žmogui. Tačiau COVID-19 lengviau plito per populiaciją kaip oro lašeliniu būdu plintantis patogenas, o „b raupai“ reikalauja kontakto tarp žmonių, todėl jį perduoti sunkiau“, – sakė Londono universitetinio koledžo vyriausioji mokslininkė daktarė Shema Tariq.
M. Widdowsonas rekomenduoja Europos vyriausybėms išplėsti priežiūrą ir teikti duomenis „greitai ir skaidriai“. Tai apima pacientų izoliavimą, jų kontaktinių asmenų atsekimą ir viruso veiklos tyrimus.
Europoje šis virusas dažniausiai plito tarp vyrų tačiau jis gali paveikti ir kitokias demografines grupes. Tačiau PSO nerekomenduoja uždaryti sienų ar riboti keliautojų judėjimo, nes tai, pasak M. Widdowsono, gali prisidėti prie stigmatizacijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
