Prabėgus keletui dienų po stebuklu pramintos gelbėjimo operacijos, 33 Čilės kalnakasiai, per 69 dienas po žeme išgyvenę ir pragarą, ir dangišką euforiją, buvo pakviesti į ištaigingą milijardieriaus vakarėlį. Tai buvo didžiulis kontrastas kasdieniam, prabangos nė neprimenančiam gyvenimui, į kurį jie sugrįžo.
Milijonieriaus vakarėlio žvaigždės
Čilės kalnakasybos pramonės magnatas Leonardas Farkas į puotą Kalderos kultūros centre, visai netoli įgriuvusios San Chosė šachtos, sukvietė 300 žmonių. Ir naujuosius Čilės didvyrius. Kiekvienam jų turtuolis padovanojo po motorolerį, į jų sąskaitas pervedė po 10 tūkst. JAV dolerių, o dviem, neseniai tapusiems tėvais, net pasisiūlė nupirkti naujus namus.
Du kalnakasiai vakarėliui įsisiūbavus priklaupė ant kelio ir pasipiršo savo mylimosioms. Iš viso net penki vyrai po nelaimės San Chosė šachtoje ryžosi žengti prie altoriaus ar atnaujinti seniau duotus įžadus. Tuo tarpu grupės siela ir žiniasklaidos numylėtinis Marijus Sepulveda (Mario Sepulveda), pastaruoju metu dažniau vadinamas “Super Marijumi", pasinaudojo proga ir rėžė dar vieną įkvepiančią kalbą apie tai, kad Čilės Vyriausybė turėtų pasirūpinti geresnėmis kalnakasių darbo sąlygomis.
Atgal į varganą buitį
Nelaimė, rugpjūčio 5–ąją įvykusi San Chosė aukso ir vario kasykloje, šiuos 33 vyrus ne tik padarė tarptautinėmis žvaigždėmis, bet ir apnuogino jų gyvenimus, atskleidė skurdą ir vargą, kuris čiliečiams jau seniai yra kasdienybė.
Vienas kalnakasių Karlosas Buguenjas (Carlos Buguenas) nedidelį medinį namą dalijasi su 16 giminaičių. Praėjusią savaitę šeima, norėdama šventiškai pasitikti Karlosą, gatvę prie namų išpuošė oro pripildytais maišais – balionams pinigų nepakako. Tiltil Bajo rajonas nėra saugus. Nusikaltėlių karteliai savo teritoriją čia žymi ant elektros stulpų kabindami senus batus.
K.Buguenjas – ne vienintelis, grįžęs į varganą buitį. Nors iš viso pasaulio plūsta pasiūlymai leisti knygas ir kurti filmus, dauguma šachtininkų gyvena pačiuose prasčiausiuose Kopiapo priemiesčių rajonuose, kur siaučia nusikalstamumas ir trūksta elementariausių patogumų.
38 m. Karlosas Mamanis (Carlos Mamani) – bolivas, įsikūręs mažame namelyje greta negrįstos gatvės Padre Negro rajone. Čia, kalnuose, nėra kanalizacijos ir vandentiekio. Mamaniui ir jo kaimynams tenka keliauti gana netrumpą kelią iki viešųjų vandens čiaupų, o paskui vandenį tempti atgal į kalną. Padre Negro ypač pavojinga naktį. Čia parduodami narkotikai, siaučia vagys.
Daugeliui jų teks ieškotis naujo darbo, nes kompanija, kurioje jie dirbo, bankrutuoja. Tik keletas pareiškė ir toliau dirbsiantys po žeme. Be to, ne visi sugeba susidoroti su milžinišku žiniasklaidos spaudimu, kurį patyrė vos sugrįžę į žemės paviršių. Kai kurie mielai bendrauja su žurnalistais, tačiau nesileidžia į detales. 33 vyrai dar po žeme pasirašė „Tylos susitarimą", kuriuo įsipareigojo visą tiesą apie tai, kas jiems nutiko, papasakoti tik kartu, greičiausiai – vienoje knygoje, o už ją gautą pelną pasidalyti lygiomis dalimis.
„Noriu asmeniškai paprašyti jūsų kantrybės ir delikatumo, nes tiesa ta, kad mes sugrįžome iš po žemės ir susiduriame su nauju gyvenimu. Gal jūs ir nepatikėsite, bet mums tai labai nelengva..." – nebesulaikydamas ašarų kalbėjo „Super Marijus".
Meilės peripetijos
Nelaimė pakeitė ir daugelio kalnakasių santykius su šeima. Ne tik į gera. Septyni iš jų surengė spaudos konferenciją, kurioje ne tik prašė sudaryti jiems sąlygas lankyti profesinius mokymus bei gauti valstybines pašalpas, bet ir meldė privatumo. Prašė daugiau nekurti tokių muilo operų, kokias teko išgyventi Joniui Bariosui (Yonny Barrios) ir Klaudijui Janezui (Claudio Yanez).
Paaiškėjus, kad 50 m. J.Bariosas daugiau nei dešimtmetį gyvena dvejopą gyvenimą – su žmona ir meiluže, jis net nebenorėjo būti išgelbėtas ir pareiškė liksiąs po žeme. Gelbėtojai pasakojo net 20 dienų įkalbinėję J.Bariosą palikti šachtą. Galiausiai jis sutiko.
Barioso žmona Marta Salinas, su kuria jiedu susituokę jau 28 metus, apie vyro neištikimybę sužinojo išgirdusi jo vardą garsiai šaukiant kitą moterį – Susaną Valenzuelą. Vėliau ši moteris vienai Kolumbijos radijo stočiai pripažino nesanti vienintelė J.Barioso meilužė. Aplankyti J.Barioso į ligoninę veržėsi ir 25–metė panelė. Tačiau S.Valenzuela jos prie mylimojo neprileido: „Jis yra mano Jonis Bariosas – mano ir niekieno kito".
Būtent ji pirmoji apkabino išgelbėtą kalnakasį. O šis savo ruožtu dėkojo meilužei už paramą, kurią jautė visas 69 dienas po žeme. „Keletą kartų buvau netekęs vilties, o žmogui reikia stimulo, kad išgyventų, – kalbėjo J.Bariosas. – Susana ir buvo mano stimulas".
Kalbama, kad neseniai J.Bariosui buvo pasiūlyta 100 tūkst. JAV dolerių už tai, kad jis reklamuotų vieną internetinį pažinčių portalą, skirtą susituokusioms poroms, ieškančioms nesantuokinių malonumų.
Plačiai aptarinėti ir pašliję kito šachtininko K.Janezo santykiai su šeima. Tą dieną, kai kalnakasiai buvo iškelti į žemės paviršių, žurnalistai laukė prie Klaudijaus motinos namų, kur šeima rengė sutikimo vakarėlį. Tačiau jis nepasirodė. Nukeliavo tiesiai į savo dviejų vaikų motinos, moters, kuriai pasipiršo būdamas po žeme, namus. Vėliau televizijos kameros užfiksavo, kaip Janezo sesuo paleido akmenį į šios moters namus šaukdama, kad šeimai Klaudijus – miręs.
Buvo palaidoję patys save
Kalnakasiai sulaukė ir daugybės netikėtų pasiūlymų. Pavyzdžiui, Čilės futbolo asociacija pasisiūlė nuskraidinti vyrus į Korėją. Kalnakasybos kompanija “Elmin" sutiktų apmokėti jų atostogas Graikijos salose. Futbolo klubas „Barcelona" į šachtą kalnakasiams nusiuntė marškinėlių su futbolininkų autografais. O viena Santjago sušių kompanija pasišovė kalnakasius visus metus vaišinti nemokamai. Buvęs futbolininkas Franklinas Lobosas (Franklin Lobos) sulaukė FIFA pasiūlymo skaityti motyvacines kalbas. Bolivijos prezidentas Evas Moralesas pažadėjo K.Mamaniui pastatyti namą.
Kalnakasiams siūloma ir gausybė pelningų sandorių už išskirtines istorijas. Bet jie niekur neskuba.
Šią savaitę keturi šachtininkai atskrido į Madridą ir davė interviu vienai Ispanijos televizijai. Tarp jų buvo ir Arielis Tikona (Ariel Ticona), kuriam būnant po žeme gimė dukrelė Esperanza. “Mes ketiname išleisti bendrą knygą, kurioje viskas bus papasakota", – teigė jis ir pridūrė, kad po žeme nutiko neįtikėtinų dalykų.
Tai patvirtinta ir jau minėto J.Barioso žodžiai. Šią savaitę žurnalistams pagaliau pavyko jį prakalbinti. Kalnakasys kalbėjo ašarodamas. Ne tik todėl, kad vis dar negali priprasti prie dienos šviesos. „Visą laiką galvojome apie tai, kodėl nemirėme, kodėl likome gyvi, – prisiminė J.Bariosas. – Atrodė žiauru, kad mes čia, apačioje, turėsime mirti lėta mirtimi. Vilties nebebuvo. Kai išgirdome grąžtą, visi jau buvome pasirengę mirti..."
Algė RAMANAUSKAITĖ
