Naujai paskirtoji ES vyriausioji užsienio politikos įgaliotinė Catherine Ashton trečiadienį patikino europarlamentarus, kad ji pasiryžusi sustiprinti ES įtaką pasaulyje. Ji taip pat atsakė į EP narių klausimus apie konkrečias užsienio politikos problemas.
Formalus C. Ashton kaip Europos Komisijos narės kandidatūros svarstymas Parlamente įvyks sausį, o po to Parlamentas balsuos dėl Komisijos paskyrimo.
Briuselyje surengtos diskusijos metu C. Ashton teigė tikinti „tylia diplomatija“ ir tarptautinio pasitikėjimo stiprinimu. Vis dėlto prireikus ES turi garsiai išreikšti savo poziciją, pridūrė naujoji Sąjungos diplomatijos vadovė. Ji priminė, jog ES jau turi stiprų pasaulinį autoritetą, nes jos užsienio politika grindžiama vertybėmis – tai atspindi ir vystomoji pagalba, kurios ES teikia daugiausia pasaulyje.
"Mums iš tikrųjų yra svarbu, daugeliu atskirų atvejų, aiškiai parodyti, kokia yra ES pozicija, kokios yra mūsų vertybės ir tai, kad mes darome viską, kad reikalai tvarkytųsi", - sakė C.Ashton.
C.Ashton patikino susitikimo dalyvius, kad ji "nebus Didžiosios Britanijos vyriausybės tąsa" Briuselyje, kur britai dažnai yra kaltinami dėl perdėtai transatlantinio požiūrio sprendžiant užsienio politikos problemas.
"Aš esu europietė, - pareiškė ji, nors praėjusį mėnesį ES lyderiams išrinkus C.Ashton į šį postą, ministras pirmininkas Gordonas Brownas tokį pasirinkimą pavadino vos ne diplomatiniu perversmu Britanijai.
"Savo šalyje esu žinoma kaip proeuropietiškų pažiūrų, ir didžiuojuosi, kad dėl jų esu garsi", - sakė C.Ashton.
Diskusijoje kalbėjęs Vytautas Landsbergis nuogąstavo dėl Baltijos jūroje statomo dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją, o Bulgarijos europarlamentarė Kristian Vigenin klausė apie ES ir Rusijos santykius energetikos bei žmogaus teisių srityse. C. Ashton pažymėjo, jog tęsti dialogą su Rusija itin svarbu, ir žadėjo artimiausiu metu įsigilinti į konkrečias problemas.
Justas Vincas Paleckis klausė prelegentės, ar ji pritaria pasaulio be branduolinių ginklų vizijai, kurią išsakė B. Obama, o taip pat ar Turkija turi galimybių artimiausiu metu įstoti į ES. C. Ashton atsakė pritarianti visuotinio branduolinio nusiginklavimo siekiui, tačiau suvokianti, jog artimiausioje ateityje jį įgyvendinti sunku. Tuo tarpu Turkijos pažanga stojimo derybose, pasak prelegentes, kol kas yra labai ribota, todėl svarbu ją skatinti.
Belgijos paralmentarė Annemie Neyts-Uyttebroeck nuogąstavo dėl galimos trinties tarp ES Tarybos ir Europos Komisijos užsienio politikos srityje. Prelegentė patikino, kad jos nebus, o naujai kuriama Europos išores veiksmų tarnyba suteikia galimybę kurti „naujos rūšies diplomatiją“.
Į Charles Tannock abejones dėl jos kvalifikacijos užsienio politikos srityje C. Ashton atsakė, jog jos kandidatūrai pritarė visų 27 ES šalių lyderiai, būdami įsitikinę, kad ji turi tinkamus sugebėjimus šioms pareigoms.
Davidas Campbellas Bannermanas klausė, ar XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje būdama Kampanijos už branduolinį nusiginklavimą iždininkė C. Ashton negavo lėšų iš SSSR. Prelegentė patikino, kad komunistinės šalys tiesiogiai neskyrė pinigų šiai organizacijai, be to, ji pirmoji pasiūlė atlikti jos auditą.
Atsakydama kitiems europarlamentarams, C. Ashton pažymėjo ES ir JAV santykių svarbą, taip pat bendrų ES, NATO ir kitų šalių veiksmų būtinybę Irano, Afganistano bei Artimųjų Rytų klausimais.
Pagal gruodžio 1 d. įsigaliojusią Lisabonos sutartį ES vyriausiasis užsienio ir saugumo politikos įgaliotinis taip pat bus Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas. Šis pareigūnas vadovaus ES užsienio ir saugumo politikai, padedamas naujai kuriamos Europos išorės veiksmų tarnybos.
