• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjungos (ES) šalys pirmadienį apkaltino Rusiją mėginant vilkinti derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, tuo pat metu bombarduojant elektrines ir kitą infrastruktūrą, kad artėjant žiemai dar labiau apsunkintų civilių gyventojų gyvenimą.

GALERIJA (19)

Europos Sąjungos (ES) šalys pirmadienį apkaltino Rusiją mėginant vilkinti derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, tuo pat metu bombarduojant elektrines ir kitą infrastruktūrą, kad artėjant žiemai dar labiau apsunkintų civilių gyventojų gyvenimą.

REKLAMA

Briuselyje vykstančiose derybose ES užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad pirmiausia reikėtų pasiekti paliaubas, o tada sudaryti tikrą taikos susitarimą. Jie pabrėžė, kad beveik penkerius metus trunkantį karą pradėjo Rusija, todėl būtent ji turi nusileisti, užuot kėlusi naujus reikalavimus Ukrainai ir jos Vakarų rėmėjams.

„Dabar nenukreipkime dėmesio nuo esmės. Mums reikia paliaubų“, – prieš pradėdama pirmininkauti susitikimui sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu jų nematome. Matome, kad Rusija iš tiesų eskaluoja padėtį“, – pridūrė ji.

Po praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusių derybų Jungtinės Valstijos paragino Ukrainą ir jos rėmėjus pritarti Rusijos reikalavimui sukurti naują Europos saugumo sistemą, teigdamos, kad tai galėtų padėti pasiekti taiką.

REKLAMA

Tačiau europiečiai tai vertina kaip Rusijos mėginimą susilpninti NATO, įpareigojant karinį aljansą atitraukti karius ir karinę techniką į vakarus, į pozicijas, panašias į tas, kuriose jie buvo dislokuoti iki 1999 m., kai prie NATO prisijungė Čekija, Vengrija ir Lenkija.

Rusija vėl kaltinama vilkinimo taktika

K. Kallas tokį reikalavimą pavadino „visiškai absurdišku“.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei pažvelgtume į istoriją, nė viena iš šių šalių niekada nepuolė Rusijos“, – sakė ji.

Pasak K. Kallas, Rusijos taktika visada yra reikalauti vis daugiau, nors „jie pradėjo karą. Jie yra agresoriai. Ir yra viena auka“.

Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee, kurios šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, pareiškė, kad nepaisant derybų „Rusija akivaizdžiai nepakeitė savo pozicijos. Ji ir toliau atakuoja civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

H. McEntee nurodė, kad vėliau pirmadienį ES susitars dėl papildomų sankcijų, kuriomis bus siekiama „visų pirma smogti finansiniams mechanizmams, leidžiantiems Rusijai vykdyti šį karą“.

Ministrai taip pat svarstys, kaip padėti Ukrainai ištverti artėjančią žiemą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė: „Europa jau turi saugumo architektūrą – mums nereikia naujos, mums tiesiog reikia, kad visi gerbtų esamą saugumo architektūrą.“

REKLAMA

Pasak jo, Europos požiūriu, tai yra „bet kokio įmanomo susitarimo pagrindas“.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat pabrėžė, kad Europai nereikia dar vienos saugumo sistemos, nes Rusija negalima pasitikėti, be to, ji jau yra pažeidusi ankstesnius susitarimus.

„Visiškai aišku, kad mums nereikia dar vienos (saugumo sistemos – ELTA). Mes ją jau turime. Saugi Ukraina, stipri Europa, tvirti transatlantiniai ryšiai“, – žurnalistams sakė K. Budrys.

REKLAMA

„Problema ne taisyklėse. Taisyklės veikia. Problema ta, kad Rusija jas laužo“, – pridūrė jis.

JAV vadovaujamose derybose pažanga nedidelė

JAV derybininkai Jaredas Kushneris ir Steve‘as Witkoffas ėmėsi tarpininkų vaidmens ir jau kiek daugiau nei metus veda derybas su Rusija ir Ukraina. Per šį laiką nepavyko susitarti dėl ilgalaikių paliaubų, o akivaizdžios pažangos siekiant taikos pasiekta nedaug.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dar išlieka didelių nesutarimų dėl teritorijų kontrolės ir būsimų saugumo susitarimų.

Europos lyderiai ir pareigūnai, įskaitant K. Kallas, skeptiškai vertina šias derybas. Vienintelė apčiuopiama pažanga buvo karo belaisvių mainai, kuriais kariaujančios šalys per taikos derybas dažnai siekia stiprinti tarpusavio pasitikėjimą.

Praėjusią savaitę Dubline vykusiame viršūnių susitikime ES lyderiai susitarė, kad būsimose derybose Europai turėtų atstovauti saugumo patarėjų grupė iš Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Lenkijos, taip pat aukšto rango pagrindinių ES institucijų pareigūnai.

Europiečiai pripažįsta, kad būdami didžiausi Ukrainos rėmėjai jie negali kartu atlikti ir tarpininkų vaidmens. Jų vaidmuo bus sutelktas į saugumo susitarimus, atstatymą ir Ukrainos ateitį. Jie pabrėžė, kad klausimus, susijusius su Ukrainos suverenitetu, gali spręsti tik pati Ukraina.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų