Didžiąją politiką daro žmonės – apie daiktų vaidmenį politiniame gyvenime tenka girdėti rečiau, bet tokie atvejai irgi pasitaiko. Pavyzdžiui – batai. Kas galėtų pagalvoti, jog jie gali atsidurti politinių naujienų dėmesio centre. Žinoma, tai atsitiko ne savaime – viskas priklausė nuo aplinkybių. Kol batai tiesiog blizgėjo ant vieno irakiečio žurnalisto kojų, jie mažai ką domino, tačiau vos buvo nuauti ir nuskriejo JAV prezidento Georgo W. Busho link – jų statusas pasikeitė. Tai jau buvo ne tik batai, o politinio protesto, pilietinės pozicijos, o gal ir politinio pasikėsinimo įrankis. Ar verta minėti tai, kad, dar nepasibaigus jų trumpam skrydžiui, šių batų vertė išaugo dešimteriopai (o kiek už juos būtų siūloma, jei nors vienas būtų pasiekęs tikslą?). Be jokių abejonių, šį įvykį galima pavadinti „istoriniu batų skrydžiu“ – juk ne veltui naujienose jį net keletą dienų rodė viso pasaulio pagrindinės televizijos stotys. Prie šio incidento ta ar ana forma nuolat grįžtama, nors po jo prabėgo jau beveik mėnuo.
Irakiečių žurnalistas Muntazaras al Zaidis, gal pats to neįtardamas, sugebėjo sukurti įspūdingą ir neužmirštamą įvykį, kuris rado atgarsį skirtingų visuomenių ir bendruomenių sąmonėje. Vos po kelių dienų po incidento internete pasirodė net keletas žaidimų, siūlančių pataikyti batu į virtualų JAV prezidentą. Rusų programuotojų sukurtoje žaidimo versijoje net galima buvo pasirinkti, kuo sviesti į karikatūrinį G.W. Busho atvaizdą – batų, moters aukštakulniu ar veltiniu. Nuo pasirinkto „sviedinio“ tipo priklausė jo aerodinaminės savybės ir balų, gaunamų už pataikymą, skaičius.
Jau šiais metais buvo pranešta apie pačioje Amerikoje atsidariusį atrakcioną, kuriame galima pabandyti batu su dažais pataikyti į kadenciją baigiančio prezidento nuotrauką. Kiek yra žinoma, atrakcionas gan populiarus.
Grįžtant prie tikrų batų, skriejusių Bagdade į G.W. Bushą, galima paminėti, jog už juos buvo siūlomi dideli pinigai – pradedant nuo kelių dešimčių tūkstančių dolerių ir baigiant 10 milijonų dolerių, kuriuos už batus pasiūlė verslininkas iš Saudų Arabijos Hasanas Muhamedas Mahafas. Reali tokių naujų batų kaina – 30 dolerių. Galima įsivaizduoti, už kiek galėtų būti parduoti šie batai (geriausiai – po vieną), jei jie būtų išstatyti kokiame nors prestižiniame aukcione. Irakiečių žurnalistą, jei jo batai nebūtų sunaikinti specialiųjų tarnybų, ieškojusių juose sprogmenų, galima būtų pavadinti potencialiai labai turtingu žmogumi. Na, bet jis ir taip tapo viso arabų pasaulio (ir ne tik) didvyriu. Nors, dar nežinia, kaip jo „žygdarbį“ įvertins Irako teismas.
Suprantama, mesdamas batus į JAV prezidentą M. al Zaidis nesiekė sukurti pelningo siužeto internetiniam žaidimui ar padidinti savo batų kainą. Jo intencijos buvo kitokios. Tikriausiai tai net neverta vadinti pasikėsinimu. Musulmoniškame pasaulyje su batais yra susiję tam tikri įsitikinimai. Batų pado sąlytis su veidu yra didžiulis įžeidimas. Kitaip sakant, žurnalistas norėjo įžeisti ir paniekinti G.W. Bushą. Šis veiksmas rado atgarsį daugelio žmonių, nepatenkintų Amerikos politiką ir jos vaidmeniu pasaulyje, širdyse. G.W. Bushas tikrai nėra pats mėgstamiausiais JAV prezidentas net pačioje Amerikoje, tačiau teisingumo dėlei reikia pažymėti, jog jis pats pernelyg nesureikšmino įvykusio incidento ir iškart po jo net pajuokavo apie skriejusių į jį batų dydį.
Galiausiai, nusiaudamas batus ir mesdamas juos į JAV prezidentą, irakiečių žurnalistas padarė juos didžiosios politikos įrankiu, tačiau jis tikrai nebuvo pirmas šiame kelyje. Galima prisiminti kaip 1960 metais Jungtinių tautų sesijos metu tuometinis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas, nepatenkintas Filipinų atstovo pasisakymu, pirmą pradėjo daužyti kumščiu į stalą, o vėliau, kai į tai niekas nesureagavo, nusimovė batą ir pradėjo daužyti į stalą juo. Tas įvykis be jokių abejonių tapo sudėtine šio, ko gero – ekscentriškiausio, Sovietų Sąjungos lyderio įvaizdžio dalimi bei davė peno daugeliui anekdotų ir juokelių.
Šiuolaikinių medijų dėka sunku pasakyti, kuris įvykis ar įvykio aspektas taps naujos politinės mitologijos dalimi, užvaldys žmonių protus. Kaip ir buvo pažymėta pradžioje, didžiąją politiką daro žmonės, bet, kaip galima matyti, ir daiktų vaidmuo joje gali būti ne ką menkesnis. Jei reikėtų sudarinėti reitingą daiktų, suvaidinusių svarbų vaidmenį politikoje, tai batai šiame reitinge tikrai galėtų pretenduoti į pačias aukščiausias pozicijas, gal net į pirmą tokio reitingo vietą. Galiausiai, jų vaidmuo politikoje yra patikrintas laiko.
Viktor Denisenko
