Amerikos automobilių milžinė "General Motors" (GM) kreipėsi į teismą dėl bankroto ir vyriausybei įsikišus sieks atgimti nauju pavidalu. Naujiems šeimininkams atiteko GM padalinys Europoje "Opel".
Neatlaikiusi ekonomikos nuosmukio, didėjančios skolos ir valdymo problemų Amerikos kapitalizmo simboliu kadaise laikyta "General Motors" paskelbė bankrotą ir paprašė teismo apsaugos.
Tai didžiausias pramonės bankrotas JAV istorijoje, nutikęs tuo metu, kai smulkesnė varžovė "Chrysler" to išvengė teismui leidus parduoti didžiąją dalį šios automobilių gamintojos Italijos "Fiat".
Milžinei teks susitraukti.
Restruktūrizuojant GM, Amerikos vyriausybė perims 60 proc. korporacijos nuosavybės, ir tai precedento neturintis toks valdžios įsikišimas į automobilių pramonę. GM jau yra gavusi 20 mlrd. dolerių vyriausybės paramą, o dabar gaus dar 30 mlrd. dolerių, kurie turi padėti jai restruktūrizuotis per bankroto procedūrą. Ar visos šios investicijos kada nors grįš, tebėra neatsakytas klausimas.
Prezidento Baracko Obamos administracija tikisi, kad GM bankroto procesas teisme užtruks nuo 60 iki 90 dienų ir galiausiai baigsis panašiai kaip "Chrysler". Jei viskas pasiseks, GM atgims kaip mažesnė kompanija, samdanti mažiau darbo jėgos, turinti mažiau gamyklų ir apkarpytą verslo tinklą.
GM ketina išsaugoti 4 pagrindinius prekės ženklus: "Chevrolet", "Cadillac", "Buick" ir GMC. Kompanija atleis 21 tūkst. darbuotojų - apie 34 proc. visos savo darbo jėgos; iš 6000 pardavėjų teliks 3400 - 40 proc. mažiau; bus uždaryta nuo 12 iki 20 gamyklų.
Kitos išeities nematė
Analitikai sako, kad niekas niekada negalėjo nė sapnuoti, kad tokių žingsnių imsis demokratų prezidentas drauge su darbininkų sąjungomis. Kita vertus, rinktis nebuvo iš ko: arba nekontroliuojamas bankrotas patiriant milžiniškus nuostolius, arba "kontroliuojamas procesas", kurio tikslas - priversti automobilių gamintoją persitvarkyti ir išvengti nepakeliamos skolų naštos. Prezidentas B.Obama mano, kad vienintelė kita reali galimybė tebuvo likviduoti GM, bet tada nedarbas būtų perkopęs 10 proc., neigiamus padarinius pajustų visa ekonomika. Kalbėdamas apie GM reikalus jis palygino vyriausybę su akcininku per prievartą, kuris trokšta kuo greičiau vėl parduoti kompaniją privatiems investuotojams - galbūt po 6-18 mėnesių. B.Obama pažadėjo, kad kai tik vyriausybė paskirs naują vadovybę ir direktorių tarybą, ji visiškai nusišalins nuo kasdienių GM reikalų. Tačiau net prezidento padėjėjai mano, jog kompanijos vadovai neišvengs milžiniško spaudimo, kai turės liudyti Kongrese ir atsakyti į tokius klausimus kaip, pavyzdžiui, kodėl jie nusprendė gaminti naujas mašinas Meksikoje ir Pietų Korėjoje, o ne Mičigane ar pietinėse valstijose.
Penktadienį GM akcijos nukrito iki žemiausio kurso per visą kompanijos istoriją ir tekainavo 75 centus. Vykdant teismo reguliuojamą reorganizaciją kompanijos akcijos faktiškai bus visiškai bevertės.
Praėjusią savaitę po derybų Berlyne buvo nulemtas ir GM padalinio Europoje "Opel" likimas. Kanados kompanija "Magna" ir GM susitarė, kad "Opel" perima "Magna", o Vokietijos vyriausybė suteikia "Opel" trumpalaikį 1,5 mlrd. eurų kreditą. Šiame sandoryje dalyvauja ir "Sberbank" bei Rusijos automobilių gamintoja GAZ. Pastaroji apsiima garantuoti 180 tūkst. automobilių gamybą.
