Kariuomenės vado teigimu, nuolatinis karių dislokavimas saloje padėtų išvengti „netikėtumų“. Nors M. Bydenas pažymėjo, jog „šalis nepatiria tiesioginės grėsmės“, tačiau politinė situacija aplinkinėse valstybėse paskatino imtis atitinkamų veiksmų.
Savo tyrimų, ko siekiama šiais veiksmais ir kokia yra galima Rusijos keliama grėsmė, ėmėsi švedų žiniasklaida. Leidinys „Aftonbladet“ paprašė ekspertų įvertinti Rusijos puolimo Gotlando saloje tikimybes.
Per kelias valandas užimta sala
Per kelias valandas Gotlande gali išsilaipinti 2500 rusų karių, ir tuomet salos jau nebebus įmanoma susigrąžinti. Ir tai – nepaisant ten dislokuotų 150 švedų kariuomenės atstovų.
„Rusijos išpuolio organizatoriai į juos visiškai nekreipia jokio dėmesio,“ – pasakoja buvęs Gotlando įgulos vadas.
Pateikę formalų pasiaiškinimą dėl „būtino tvarkyti „Šiaurės srauto“ dujotekio“, Slito uoste Gotlande išvakarėse išsilaipina 60 persirengusių spec. padalinio karių. Su savimi jie turi užmaskuotos priešlėktuvinės gynybos ir radijo ryšio trukdžių įrangos.
Kiek mažesnis būrys per naktį prisišlieja Kappelshamno uoste.
Ankstyvą rytą du rusų civiliai laivai nukrypsta nuo kurso į vakarus ir į rytus nuo Gotlando. Praėjus dviem valandoms jie saloje išsodina du pilnus batalionus – apytikriai du tūkstančiai karių ir 20 tankų, kita karine technika bei naujausio pavyzdžio priešlėktuvinės gynybos sistemomis.
Dar 500 karių ir apie 30 karinės technikos vienetų numetami iš lėktuvų pietinėje salos dalyje.
Taip atrodytų vienas iš potencialių veržimosi į Švediją scenarijų, pristatytas šios šalies Karališkojoje mokslų akademijoje. Anot pateikto scenarijaus, Rusijos tikslas – parodyti NATO, jog Baltijos regionas yra bejėgis. Šalis bandys pakirsti pasitikėjimą aljansu, dislokuodamas Gotlande savo priešlėktuvinės ir priešlaivines gynybos sistemas.
Šešios valandos
Ataskaitos grupės vadovas – Karlis Neretnieks, 1992-1995 metais vadovavo Gotlando karinei brigadai, o nuo 1995-ųjų buvo atsakingas už Švedijos kariuomenės centrinės apygardos operatyvinę veiklą. Ataskaitą sudaryti padėjo 8 karo ir civiliai ekspertai.
Gotlando užgrobimas – kelių valandų reikalas, teigia K. Neretnieksas. Į salą siunčiamas pastiprinimas nieko neišgąsdins.
„Numatydami savo scenarijus puolimo organizatoriai iš Rusijos į juos išvis nekreipia jokio dėmesio. Be artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos sistemų apsiginti nuo galimo salos užgrobimo išvis neįmanoma. Labiausiai tikėtina, kad kurį laiką bus galima kautis ir stengtis išlaikyti kai kuriuos objektus, bei laukti pastiprinimo,“ – tikina ekspertas.
Svarbiausia – netikėtumo faktorius
Specialistas Rusijos klausimais, atsargos papulkininkis Jorgenas Elfvingas sutinka, kad Rusija gali užgrobti Gotlandą per parą, ir net be jokios būtinybės spec. pajėgų invazijai. Tai gali būti smūgis iš oro arba kombinuota jūrų pėstininkų ir karinių oro pajėgų ataka.
Ekspertų teigimu, pirmąjį smūgį galėtų suduoti 76-oji desantininkų gvardiečių divizija iš Pskvo, dislokuota netoli Estijos sienos ir 336-osios jūrų pėstininkų brigados batalionas, kuris yra dislokuotas Kaliningrado srityje.
„Jie gali veikti pasinaudodami netikėtumo faktoriumi. 336-osios jūrų pėstininkų brigados batalionas dažnai vykdo mokymus Kaliningrado srityje. Prisidengiant mokymais jie gali pakeisti savo kursą ir nuplaukti į Gotlandą. Aišku, jie neliks nepastebėti, tačiau laiko liks mažai,“ – aiškino J. Elfvingas.
Jo vertinimais, kuomet pirmieji rusų padaliniai užims uostus ir kitus placdarmus, jūromis atvyks konvencinės pajėgos, ne mažesnės už diviziją, kad išlaikytų salos kontrolę ilgalaikėje perspektyvoje.
Uostai ir atviros erdvės
Šiuo metu Gotlande yra dislokuotas 150 karių būrys. Jie yra ruošiami atremti grėsmes iš oro ar jūros.
„Ne paslaptis, kad svarbų vaidmenį čia atlieka atviros erdvės, kur galima išlaipinti oro desantą, o taip pat vietos, kur gali įplaukti laivai, – uostai. Jeigu mes ten atsidurtume pirmieji, turėtume didelę persvarą,“ – aiškina būrio vadas Fredrikas Manssonas.
Anot K. Neretniekso, saloje yra pakankamai erdvės priešo pajėgoms dislokuoti. „Tai, kas liečia desantą, Rusija turi didelę veiksmų laisvę, yra daug variantų. Tai ir yra didžiausias trukdis, kai įgula yra maža ir neturi priešlėktuvinės gynybos įrangos ir artilerijos palaikymo gynybai saloje,“ – pasakojo jis.
„Lengva lokalizuoti ir izoliuoti“
J. Elfvingas taip pat mano, kad vienas mechanizuotas šaulių būrys negalės sutrikdyti rusų planams. „Karių buvo faktas bus įvertintas, tačiau vieną mechanizuotą šaulių būrį nėra sunku lokalizuoti ir išvesti iš rikiuotės. O įsivaizdavimas, kad krizės atveju iš žemyninės dalies bus sulaukta palaikymo, įskaitant ir oro pajėgas, man atrodo menkai tikėtina,“ – mano ekspertas.
„Jeigu jie Gotlande dislokuos šiuolaikines zenitines sistemas, tai Baltijos jūra iš esmės virstų vidine Rusijos jūra. Šiandien „S-400“ sistemos dislokuotos Kaliningrado srityje. Jeigu jas perkeltų į Gotlandą, tai padengtų didžiąją pietų Švedijos dalį ir Eresuno sąsiaurio zoną. Pajėgoms būtų itin sunku veikti ore,“ – tikino jis.
Anot jo, tuomet jau viskas priklausytų nuo to, kaip rusai nuspręstų išnaudoti Gotlandą. „Negalima atmesti to, kad ten būtų dislokuotos „Iskander“ raketų sistemos,“ – teigia J. Elfvingas.
„Mūsų ištvermė yra ribota“
Buvęs Švedijos kariuomenės vadas Carlas Bildtas „Aftonbladet“ pareiškė, kad Gotlandą įmanoma apginti, jeigu nuolat būtų kontroliuojamos visos prieigos prie salos.
„Mes turime priešlėktuvinės gynybos, kad ten niekas neskraidytų, yra gynyba jūroje, kad niekas nepriplauktų laivu. Bet kuris, kuriam kažkas žinoma apie Gotlandą, suvokia, kad variantų jie turi ne taip jau ir daug,“ – tikina aukštas pareigas užėmęs karininkas.
Tačiau eksperto J. Elfvingo nuomone, C. Bildtas „kiek pasikarščiavo“: „Mūsų karinės oro ir jūrų pajėgos yra gana ribotos. Yra reikalingos šiuolaikinės priešlėktuvinės sistemos. O karinės oro pajėgos – kiek jos ištvermingos, ar sugebės tam tikrą laiko tarpą atlaikyti puolimą? Laivams neužtektų zenitinių pabūklų, ir jų ištvermė taip pat ribota“.
Aukštesnis slenkstis
Švedijos karo akademijos Rusijos karinio potencialo specialistas Peteris Mattssonas yra įsitikinęs, kad Gotlande dislokuoti šauliai kažkiek atitolino karinio išpuolio tikimybę. Greitas išpuolis dabar jau nebėra aktualus, įsitikinęs jis.
„Karo teorijoje agresoriui reikia mažiausiai triskart, o geriau – penkis ar dešimt kartų siekiančio pranašumo. Švedų dalinys Gotlande yra pakankamai didelis, jeigu skaičiuotume ir savanorius, bei karinį jūrų laivyną – visų pirma, povandeninius laivus – ir pasiekiamus lėktuvus. Realiai pajėgos būtų gerokai didesnės,“ – teigia jis.
Rusijai tektų apriboti švedų padalinius iš anksto arba mesti į mūšį pakankamai dideles pajėgas, kad jos sugebėtų įsitvirtinti uoste. „Jiems būtų reikalinga mažų mažiausiai viena brigada, kurią sudarytų penki tūkstančiai karių, jeigu jie norėtų ką nors padaryti, tarkim, 2018-ais metais. O tai gali būti gana sudėtinga,“ – pasakojo jis.
„Neįtikėtinai brangu“
P. Mattssonas nemano, kad Rusijai apskritai būtų reikalingas Gotlandas. „Viskas priklauso nuo tikslų, tačiau tai būtų neįtikėtinai brangu. Ir išlaikyti ją būtų nelengva. Saloje iškiltų didžiulės tiekimo ir gynybos problemos, NATO sutrukdytų. Be jokių abejonių, Rusija turi karinių galimybių atkirsti Goltandą, ir to užtektų. Fiziškai kontroliuoti salą nėra būtinybės. Gotlandą galima kontroliuoti ir neįkeliant kojos ten,“ – teigė ekspertas.
Goltando akcentavimas – „didelė klaida“
Karybos dėstytojas papulkininkis Hakanas Edstromas apskritai siūlo atmesti Gotlando puolimo idėją. Jo manymu, svarstyti tik apie Gotlandą – „didelė klaida“.
„Suvokiant, kaip mažai mes turime karinių resursų, mes turime žaisti kiekviena turima korta su didžiausiu atsargumu. Ką daryti, jeigu tam tikro tipo ginkluotę dislokuos Gotlande, o situacija susiklostys kitaip? Kaip visus grąžinti į žemyninę dalį? Svarstyti tik Gotlando klausimą kaip vienintelę Rusijos puolimo galimybę yra neatsargu. Kai paskutinėse gynybos ministerijos gairėse buvo aprašomos būsimo karo aplinkybės, buvo kalbama apie didelius atstumus, greitas operacijas, laikinąsias priemones ir kibernetinį puolimą. Kaip 150 žmonių Gotlande sugebės kovoti prieš šias grėsmes?“ – aiškino specialistas.
H. Edstromas užsiduoda klausimu, kodėl Rusija turėtų apsiriboti Gotlandu, jeigu ji yra pasiryžusi ES šalies puolimo žingsniui, kad pagerintų savo pozicijas konfrontacijos su NATO fone.
„Jeigu kariniai resursai, kuriuos Rusija yra pasirengusi skirti veržtis į Švediją, kitoje vietoje duotų geresnį efektą, tai kodėl gi jiems nepulti ten? Reikia matyti visus potencialius scenarijus, kuriuose tie patys resursai gali būti panaudoti įvairiems tikslams,“ – įsitikinęs jis.
Ekspertas baiminasi, kad „už medžių mes nematome miško“. „Rusai puikiai moka klaidinti. Galbūt, mes esame naudingi idiotai, kurie spokso į Gotlandą, nes būtent to Rusija ir nori,“ – teigia H. Edstromas.
Tikėtina, kad Švedija į potencialų Rusijos-Baltijos šalių konfliktą bus įtraukta pačioje ankstyviausioje stadijoje. Būtent tokią įvykių eigą šį rugsėjį numatė valdžios pasamdytas ekspertas Kristeris Bringeusas savo ataskaitoje „Saugumas naujais laikais“. Prieš puldama Baltijos šalis, Rusija, tikėtina, norės Gotlande dislokuoti savo priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios padėtų priešintis NATO.
Nuolatinis būrys Gotlande bus dislokuotas 2017 liepos 1-ąją, tai yra pusmečiu anksčiau, negu buvo suplanuota anksčiau (2018-ųjų sausio 1 diena).
Anot „Dagens Nyheter“, įgulos atkūrimas saloje yra atsakas į paskutinius švedų žvalgybos duomenis, įvertinus išaugusią Rusijos keliamą grėsmę.
Anot Europos politinės analizės centro pateiktos ataskaitos „Artėjanti audra“, Rusijos 2015-ųjų kovą vykdė karinius mokymus, kurių metu 33 tūkst. karių įsiveržė į Gotlandą, Alandų salas ir Bornholmą.
Greitas Gotlando užgrobimas
Švedų mokslininkai numatė tris galimus Rusijos veržimosi į Švediją scenarijus. Štai vienas iš jų:
1 diena, vakaras: „civilių“ laivas su perrengtas spec. padalinio kariais prisišvartuoja Slite.
1-2 diena: spec. padalinys išsilaipina iš povandeninio laivo ir užgrobia Kappelshamną (115 gyventojų gyvenvietė).
2 diena, 05:00: kibernetiniai išpuoliai prieš telefono ryšį ir kompiuterinius tinklus.
2 diena, 06:00: civiliai laivai nukrypsta nuo savo kurso ir 07:00 atvyksta į Kappelshamną (čia išlaipinamos saugumo pajėgos ir pakrančių apsaugos raketiniai kompleksai) ir Slite (jūrų pėstininkai ir zenitiniai pabūklai).
2 diena, 06:30: naikintuvai ir povandeniniai laivai atkerta Gotlandą nuo motininės Švedijos dalies.
2 diena, 09:00: lėktuvais atskraidinami nauji lengvieji motorizuoti daliniai. Iš Kaliningrado atskrenda kariniai sraigtasparniai.
