Tai yra didžiausias statybų projektas per visą Danijos istoriją, kurio vertė turėtų siekti 28 mlrd. eurų. Pusė salos priklausys valstybei, kita pusė – privačiam sektoriui.
Ateityje žadama salos plotą didinti triskart. Manoma, kad ši sala galės tiekti elektros energiją ne tik Danijai, bet ir kaimyninėms šalims. Šio šalys kol kas nėra įvardintos, tačiau danų profesorius Jacobas Ostergraadas paminėjo galimas pretendentes: Didžioji Britanija, Vokietija ir Nyderlandai.
Didžiulė vėjo jėgainė taip pat gamins vandenilį pramonės ir transporto reikmėms.
Danijoje galiojančiame „Klimato akte“ yra nurodoma, kad šalis per artimiausius 10 metų sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 70 proc. lyginant su 1990-aisiais, o 2050-aisiais pasiekti tokį lygį, kuomet bus apskritai atsisakyta tokio pobūdžio kenksmingų medžiagų išmetimo į aplinką.
Praėjusių metų gruodį Kopenhaga paskelbė nutraukianti naujų naftos ir dujų telkinių žvalgybą jai priklausančioje Šiaurės jūros dalyje.
Pasak šalies valdžios, „šalis pakeitė prioritetus“. „Tai yra gigantiškas projektas, – BBC pareiškė profesorius J. Ostergraadas. – Tai naujas žingsnis Danijos vėjo jėgainių energetikoje. Mes pradėjome nuo vėjo jėgainių įrengimo sausumoje, vėliau – pakrančių seklumose, dabar ir dirbtinėse salose. Danija bus pasauline lydere šioje srityje“.
Idėją kurti Danijoje vėjo jėgainių „rojų“ palaikė visų politinių krypčių politikai. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip fantazija, dabar jau tampa realybe, pažymėjo buvęs energetikos ministras Rasmusas Helvegas Petersenas.
Ekologinė grupė „Danks Energi“ pasveikino „svajonės įgyvendinimo pradžią“, tačiau išsakė abejones dėl to, kad salą pavyks pradėti eksploatuoti iki 2033-ųjų, kaip numatyta plane.
Baltijos jūroje esančios Bornholmo salos pakrantės, į rytus nuo žemyninės Danijos dalies, yra numatyta pastatyti dar vieną panašią salą, tačiau mažesnio dydžio. Jau yra pasirašyti pirminiai susitarimai, kurie numato, kad šios salos jėgainių sugeneruota energija naudosis Vokietija, Belgija ir Nyderlandai.
Praėjusių metų lapkritį Europos Sąjunga paviešino planą, kuris numato jūrose įrengtų vėjo jėgainių išgaunamos elektros energijos kiekį padidinti penkiskart iki 2030-ųjų ir 25 kartus iki 2050-ųjų.
Trečdalis ES energetikos poreikių yra patenkinami atsinaujinančiais šaltiniais.
Bendra Europos Sąjungos šalims priklausančių vėjo jėgainių galia yra lygi 12 gigavatų, iš kurių Danijos teritorijoje – 1,7 gigavato. Šiaurės jūroje iškilsiančioje šalyje generatoriai, planuojama, išgaus 3 gigavatus, o Baltijos jūroje – du.
Tiksli vieta, kurioje iškils didžiulė sala kol kas nėra įvardinta. Yra žinoma tik tiek, kad planuojamas atstumas nuo kranto – apie 80 kilometrų.
