Baltarusijoje pirmą kartą per pastaruosius 20 metų įvyko mintingai nedalyvaujant opozicijai.
Protesto prieš Aleksandro Lukašenkos režimą akcijos tampa stichiškos ir masinės, rašoma prieš keletą mėnesio atgimusio laisvos minties laikraščio „Moskovskije novosti“ puslapiuose. Sekmadienį apie šimtą Baltarusijos pasienio miesto Gardino gyventojų užtvėrė kelią netoli Bruzgų pasienio perėjos, protestuodami prieš penktadienį priimtą prezidento įsaką uždrausti iš Baltarusijos išvežti degalus, kruopas, cigaretes, cementą ir kitas prekes. OMON sumušė demonstrantus ir 22 žmones sulaikė. Nesutikę būti įvardyti liudininkai laikraščio korespondentui papasakojo, kad OMON demonstrantams išvaikyti naudojo ašarines dujas.
Kaip rašoma laikraštyje, prezidento įsakas ypač skaudžiai smogė pasienio su Lenkija ir Lietuva gyventojams, kurie pastarąjį mėnesį aktyviai išveždavo baltarusiškas prekes perparduoti beveik dvigubai aukštesnėmis kainomis.
Dauguma baltarusių netiki A. Lukašenka. Nepriklausomo sociologijos instituto NISEPI duomenimis, 9,7 proc. apklaustųjų tvirtina, kad gaunamų pajamų jiems neužtenka net normaliai maitintis, 50,6 proc. respondentų dėl krizės kaltina valdžią, 66,6 proc. pasisako už reformas kuriant rinkos santykius, 54,7 proc. respondentų sako, kad netiki, jog teroro aktą Minske atliko nesveikos psichikos vienišas teroristas.
Opozicijai dabar palankus metas priminti apie save, įsitikinęs Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedko, tardomas pagal gruodžio 19-osios bylą. „Erdvė veikti opozicijai išsiplėtė, – įsitikinęs jis. – Atsiranda vis daugiau akcijų su simbolika ir politiniais lozungais. Socialinės ekonominės problemos gali trapti galingu postūmiu siekti kažko daugiau.“
Analitinio centro „Strategija“ vadovas Leonidas Zaiko pažymi: „Žmonės demonstruoja stebėtiną solidarumą. Akcija „Stop benzinas“ (akcija prie degalinių – ek.lt) ir įvykiai Bruzguose – tai tik pradžia. Tikrieji protestai dar ateityje. Žmonės protestuos prieš kainų augimą, kadangi jau šiandien įprastas maisto racionas yra susiaurėjęs. Mūsų laukia nedarbo augimas.“
Ekspertas pažymi: pastaruoju metu žmonės konsoliduojasi patys, be opozicijos pagalbos. „Valdžia suįžūlėjo, ir visuomenėje pradėjo kilti protesto banga“, – sako jis.
Protesto renginių, vykstančių su ekonominiais lozungais nedalyvaujant opozicijai, Baltarusija neregėjo nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. 1991 metų balandį visuotinis streikas prasidėjo nuo Minsko elektrotechnikos gamyklos darbininkų protesto ir baigėsi 50-tūkstantiniu maršu prie Vyriausybės rūmų. Buvo sukurtas respublikinis streikų komitetas, kuris vienijo 98 įmones.
Paskutinis stambus darbininkų mitingas buvo Minske 2003 metų gegužę. Jį organizavo dvi profsąjungos – radioelektronikos pramonės (REP) kartu su automobilių ir žemės ūkio mašinų gamybos (ASM) profsąjunga. Jame dalyvavo 13 tūkst. žmonių. Tai buvo paskutinė masinė akcija, kurią surengti leido valdžia. Netrukus po jos A. Lukašenka sunaikino nepriklausomas profsąjungas.
Šalyje plinta ir negatyvios nuotaikos prieš valdininkus. Visą savaitgalį Baltarusijos internete buvo aptarinėjama naujiena: Bresto srities gubernatorius Konstantinas Sumaras krizės įkarštyje persėdo į tarnybinę „Audi A8L“, kainuojančią 100 tūkst. eurų. Esą paprastam baltarusiui, norinčiam nusipirkti tokį automobilį, reikėtų 40 metų atidėti visą savo atlyginimą. Praėjusią savaitę prezidento administracijai priklausančio laikraščio „Sovetskaja Belorussija“ („Tarybinė Baltarusija“ – ek.lt) vyriausiasis redaktorius Pavelas Jakubovičius prisipažino, kad mėgsta kasdien išgerti morkų sulčių už 40 tūkst. rublių (8 doleriai). Tai paprastam baltarusiui pribloškianti kaina.
Pirmadienio pavakarę maždaug pusantros valandos neveikė Baltarusijos prezidento tinklalapis, patyręs programišių DoS (Denial of Service) ataką. Apie numatomą puolimą programišiai, greičiausiai iš Rusijos, paskelbė prieš dvi dienas, teigdami, jog tai būsiąs kerštas už tai, kad A. Lukašenka „praš...ko tokią šalį“. Tuo metu, kai tinklalapį programišiai buvo užblokavę, tinklalapio adresu buvo matyti užrašas „Linkime baltarusiams kuo greičiau įveikti krizę ir turėti naują, adekvatų vadovą“.
Be kita ko, Baltarusijos ekonominė padėtis prastėja kasdien, ir tai matyti plika akimi. Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnievskis radijo „Svoboda“ („Laisvės“ radijo – ek.lt) eteryje pareiškė, kad baltarusiškas režimas „artėja prie savo pabaigos“. Pirmadienį tikrinti Baltarusijos ekonomikos būklę baigė TVF. Fondo misijos Baltarusijoje vadovas Chrisas Jarvis susitikime su ministru pirmininku Michailu Miasnikovičiumi pareiškė, kad šalies vadovybei yra nurodyta dėl reformų, o prieš skiriant kreditą laukia „ilgas derybų kelias“.
Kaip pranešė ELTA, pirmadienį Minske surengtoje spaudos konferencijoje Ch. Jarvis sakė, kad Baltarusiją ištiko rimta ekonominė krizė, tačiau išeitis yra. Šalies valdžia turi paaiškinti visuomenei, kas vyksta ir ką ji ketina daryti. TVF atstovas rekomendavo Baltarusijos vyriausybei pereiti prie lankstaus valiutos kurso režimo, kuris sumažintų valstybės biudžeto ir einamosios sąskaitos deficitus. Lankstus valiutos kurso režimas taip pat efektyviai sumažintų darbuotojų atlyginimus ir sukurtų nežinomybę rinkoje.
Birželio pradžioje Baltarusijos vyriausybė kreipėsi su prašymu į TVF inicijuoti naują programą šaliai. Minskas paprašė 3,5-8 mlrd. JAV dolerių paramos trejų-penkerių metų laikotarpiui.
Artimiausiu metu finansinės paramos, matyt, neverta laukti ir iš Rusijos: milijardinė paskola „Uralkalijui“ dar nesuteikta ir nežinia, ar apskritai bus suteikta.
Tiesa, antradienį žinių agentūrose pasirodė pranešimai, jog Baltarusija ir Kinijos eksporto ir importo bankas „Eximbank“ antradienį pasirašė susitarimus dėl daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių paskolos bendrai įgyvendinamiems projektams finansuoti. Daugiausia, 654 mln. dolerių, teks Svetlogorsko celiuliozės ir kartono gamyklos plėtrai, - su viena kinų korporacijų planuojama pastatyti balintosios sulfatinės celiuliozės gamyklą.
Stengdamasis stabilizuoti valiutų rinką, A. Lukašenka piliečius, superkančius valiutą, perspėjo, jog dolerinių ar euro „popierėlių“ verčiau nesupirkinėti – jie dabar neva „kolosaliai pripumpuojami“ pasaulinės ekonomikos, ir visi jie neišvengiamai dings arba smarkiai atpigs.
Baltarusijoje sklando gandai apie įtakingiausių valdininkų atsistatydinimus. Kalbama, kad ligos patalan gulęs nacionalinio banko vadovas Piotras Prokopovičius jau netrukus savo postą perleis vicepremjerui Sergejui Rumasui. Girdėti spėlionių ir apie tai, kad artimiausiu metu ministro pirmininko postą paliks Michailas Miasnikovičius, o į jo vietą gali stoti buvęs prezidento valdymo reikalų vadovas Ivanas Titenkovas, kuris nuo 1999 metų gyveno Rusijoje, bet praėjusią savaitę grįžo į tėvynę.
