Pirmosios apžvalgos išvados pateiktos sparčiai augant pasauliniam itin apdoroto maisto (IAM), pavyzdžiui, dribsnių, baltyminių batonėlių, gazuotų gėrimų, paruoštų patiekalų ir greito maisto, vartojimui, skelbia portalas „The Guardian“.
IAM sudaro daugiau nei pusę mitybos raciono
Jungtinėje Karalystėje ir JAV daugiau nei pusę vidutinio mitybos raciono dabar sudaro itin perdirbtas maistas. Kai kurie žmonės, ypač jaunesni, neturtingesni ar iš nepalankių sąlygų vietovių, tokio maisto suvartoja net 80 proc.
Žurnale BMJ paskelbtos išvados rodo, kad mityba, kurioje yra daug itin apdoroto maisto, gali būti žalinga daugeliui sveikatos elementų. Apžvalgos, kurioje dalyvavo beveik 10 mln. žmonių, rezultatai pabrėžė, kad reikia imtis priemonių, kurios padėtų tikslingai mažinti tokio maisto poveikį, teigė tyrėjai.
Apžvalgoje dalyvavo ekspertai iš daugelio pirmaujančių institucijų, įskaitant Johno Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklą JAV, Sidnėjaus universitetą ir Sorbonos universitetą Prancūzijoje.
Maisto produktai daro didelį poveikį sveikatai
BMJ žurnale ekspertai padarė išvadas: „Apskritai buvo nustatyta tiesioginių sąsajų tarp itin apdorotų maisto produktų poveikio ir 32 sveikatos parametrų, apimančių mirtingumą, vėžį, psichikos, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ir medžiagų apykaitos sveikatos rodiklius“.
Jie taip pat pridūrė: „Didesnis itin apdoroto maisto poveikis buvo susijęs su didesne nepalankių sveikatos rodiklių, ypač kardiometabolinių, bendrų psichikos sutrikimų ir mirtingumo, rizika“.
„Šios išvados suteikia pagrindo kurti ir vertinti gyventojų ir visuomenės sveikatos priemonių, kuriomis siekiama sumažinti itin apdorotų maisto produktų poveikį žmonių sveikatai, veiksmingumą“, – teigė ekspertai.
Itin gausu organizmui nenaudingų medžiagų
Itin perdirbti maisto produktai, įskaitant supakuotus kepinius ir užkandžius, gazuotus gėrimus, saldžius dribsnius ir paruoštus valgyti patiekalus, yra apdorojami įvairiais pramoniniais procesais ir juose dažnai yra dažiklių, emulsiklių, kvapiųjų medžiagų ir kitų priedų. Šiuose produktuose taip pat paprastai būna daug pridėtinio cukraus, riebalų ir (arba) druskos, bet mažai vitaminų ir skaidulinių medžiagų.
Ankstesniuose tyrimuose IAM buvo siejamas su prasta sveikata, tačiau dar nė vienoje apžvalgoje nebuvo pateiktas išsamus šios srities įrodymų įvertinimas.
Siekdami užpildyti šią spragą, tyrėjai atliko 45 atskirų sujungtų metaanalizių iš 14 apžvalginių straipsnių, kuriuose IAM siejamas su neigiamais padariniais sveikatai, apžvalgą – aukšto lygio įrodymų santrauką.
Visi apžvalginiai straipsniai buvo paskelbti per pastaruosius trejus metus ir juose dalyvavo 9,9 mln. žmonių. Nė vieno iš jų nefinansavo įmonės, susijusios su IAM gamyba.
Tyrimo metodai
Ypač perdirbtų maisto produktų poveikio įverčiai buvo gauti derinant maisto vartojimo dažnumo klausimynus, 24 val. mitybos atsiminimus ir mitybos istoriją ir buvo vertinami kaip didesnis ar mažesnis suvartojimas, papildomos porcijos per dieną arba 10 proc. padidėjimas.
Tyrėjai įrodymus įvertino kaip įtikinamus, labai įtikinamus, tikėtinus, silpnus arba be įrodymų. Įrodymų kokybę jie taip pat įvertino kaip aukštą, vidutinę, žemą arba labai žemą.
Apskritai rezultatai rodo, kad didesnis IAM poveikis buvo nuosekliai susijęs su padidėjusia 32 neigiamų padarinių sveikatai rizika, pranešė BMJ.
Ženkliai didesnė sveikatos sutrikimų rizika
Įtikinami įrodymai parodė, kad didesnis IAM poveikis buvo susijęs su maždaug 50 proc. didesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, 48–53 proc. didesne nerimo ir bendrų psichikos sutrikimų rizika ir 12 proc. didesne II tipo diabeto rizika.
Labai įtikinami įrodymai taip pat parodė, kad didesnis IAM vartojimas buvo susijęs su 21 proc. didesne mirties nuo bet kokios priežasties rizika, 40–66 proc. didesne mirties nuo širdies ligų, nutukimo, antrojo tipo diabeto ir miego sutrikimų rizika ir 22 proc. didesne depresijos rizika.
Taip pat buvo įrodymų apie sąsajas tarp IAM ir astmos, virškinamojo trakto sveikatos, kai kurių vėžio rūšių ir kardiometabolinių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, didelio riebalų kiekio kraujyje ir mažo „gerojo“ cholesterolio kiekio, nors mokslininkai įspėjo, kad šių sąsajų įrodymai tebėra riboti.
Tyrėjai pripažino keletą apžvalgos trūkumų, įskaitant tai, kad jie negalėjo atmesti galimybės, jog kiti neišmatuoti veiksniai ir IAM suvartojimo vertinimo skirtumai galėjo turėti įtakos jų rezultatams.
Tyrimo išvados itin tikslios
Kai kurie tyrime nedalyvavę ekspertai taip pat pabrėžė, kad daugelis į apžvalgą įtrauktų tyrimų yra silpni, ir taip pat įspėjo, kad išvados neįrodo priežasties ir pasekmės.
Tačiau Londono universitetinio koledžo docentas ir vienas iš didžiausių pasaulyje IAM ekspertų daktaras Chrisas van Tullekenas teigė, kad išvados „visiškai atitinka“ šiuo metu atliekamų „daugybę nepriklausomų tyrimų, kurie aiškiai sieja mitybą, kurioje yra daug IAM, su daugybe žalingų sveikatai padarinių, įskaitant ankstyvą mirtį“.
„Gerai suprantame mechanizmus, kuriais šie maisto produktai daro žalą, – sakė jis. – Iš dalies taip yra dėl jų prastos maistinės vertės – juose dažnai būna daug sočiųjų riebalų, druskos ir laisvojo cukraus“.
Ekspertas Chrisas van Tullekenas pastebėjo: „Taip pat svarbu ir tai, kaip jie perdirbami – jie yra sukurti ir parduodami taip, kad skatintų perteklinį jų vartojimą, pavyzdžiui, paprastai jie yra minkšti ir energiškai gausūs, ir agresyviai parduodami dažniausiai nepalankioje padėtyje esančioms bendruomenėms“.
Galima išvengti begalės mirčių
Susijusioje redakcinėje skiltyje Brazilijos mokslininkai teigė, kad IAM „dažnai yra chemiškai apdoroti pigūs ingredientai“ ir „paverčiami skaniais ir patraukliais naudojant skonių, dažiklių, emulsiklių, tirštiklių ir kitų priedų derinius“.
Jie sakė: „Dabar JT agentūroms kartu su valstybėmis narėmis laikas parengti ir įgyvendinti pagrindų konvenciją dėl itin apdorotų maisto produktų, analogišką tabako pagrindų konvencijai“.
Tuo tarpu žurnale „Lancet Public Health“ paskelbtame atskirame tyrime teigiama, kad per ateinančius du dešimtmečius Anglijoje būtų galima išvengti daugiau kaip 9 tūkst. su širdies ligomis susijusių mirčių, jei visi restoranai, greitojo maisto užkandinės, kavinės ir užeigos, kuriose galima išsinešti maisto, į savo valgiaraščius įtrauktų tiekiamo maisto kalorijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
