Vėjo jėgainėmis garsėjanti Olandija rimtai svarsto galimybes pereiti prie „sunkiasvorės“ energetikos. Šalis gali statyti naujas atomines elektrines, rašo „Lietuvos žinios“.
Olandija prisidėjo prie gana ilgo sąrašo Europos valstybių, kurios vertina atominę energetiką kaip mažiausiai aplinkai žalingą būdą efektyviai apsirūpinti elektros energija. Šalies ekonomikos ministrė Maria van der Hoeven pareiškė, kad negali įsivaizduoti „nebranduolinės“ Olandijos ateities, jei vyriausybė iš tiesų nori mažinti atmosferos taršą, kaip iki šiol ne kartą deklaravo. „Mes esame labai priklausomi nuo dujų, tad privalome ką nors daryti. Mano nuomone, apie 2050 metus jau nesugebėsime gamintis gana „švarios“ energijos, jei neturėsime atominės energetikos“, - kalbėjo ministrė.
Ateinantį mėnesį Olandijos parlamentas turėtų gauti vyriausybės ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėtos šalies energetikos perspektyvos. Tiesa, dabartinė Olandijos vyriausybė greičiausiai nepriims jokių generalinių sprendimų, tačiau akivaizdu, kad netolimoje ateityje valstybei teks susidurti su rimtais energetiniais iššūkiais. Šiuo metu 61 proc. Olandijos elektros energijos gamybos priklauso nuo gamtinių dujų, bet jų atsargos greitai senka, todėl netrukus neišvengiamai teks ieškoti kitų energijos šaltinių.
Olandijoje jau veikia viena atominė jėgainė, pastatyta Borselėje, šalies pietuose. Tačiau jos indėlis į nacionalinę elektros energijos gamybą labai nedidelis, palyginti su kitomis Europos valstybėmis. Olandijos atominė energetika užima vos 2 proc. nacionalinės rinkos. Tuo metu Vokietijoje atominė energetika gamina 28 proc., Didžiojoje Britanijoje - 21 proc., o Prancūzijoje - net 78 proc. elektros energijos.
Borselio atominė jėgainė pastatyta 1973 metais. 2004-aisiais elektrinę planuota uždaryti, bet Olandijos vyriausybė pratęsė jos darbą iki 2033 metų.
„Ar mes norime pasistatyti atominę jėgainę ir gamintis energiją, ar norime importuoti atominę energiją iš Prancūzijos? - klausė M. van der Hoeven ir čia pat pridūrė: - Yra tik du klausimai: pirmas, ar mes galime išsiversti be atominės energijos, o mano nuomone, negalime; antras, ar mums reikia nuosavos atominės jėgainės?“
Šiandien atominės energetikos efektyvumas nuodugniai persvarstomas daugelyje Europos valstybių. Neretai nuomonės kardinaliai keičiamos. Pavyzdžiui, 2000-aisiais Vokietijos parlamentas nubalsavo už tai, kad atominės energetikos privalu visiškai atsisakyti iki 2030 metų, o šiandien kanclerė Angela Merkel tvirtina, jog pratęs atominių jėgainių darbo laiką, jei jos partija ir ji pati išliks valdžioje po artimiausių rinkimų. Atominių jėgainių uždarymą jau atidėjo Švedija (nuo 2010-ųjų iki 2035 metų). Atsisakyti atominės energijos, bent jau teoriškai, ketino ir Ispanija, tačiau ji neranda alternatyvių energijos šaltinių, todėl atominės energetikos šalininkų šioje šalyje nuolat daugėja. Net didžiausia gamtinių dujų tiekėja Rusija paskelbė planus per artimiausius 12 metų pastatyti 26 naujas atomines jėgaines.
