Artimųjų Rytų taikos procese sužibo naujų vilčių išspręsti įsisenėjusį konfliktą tarp Izraelio ir Palestinos arabų, kurie ypač jautriai laukia tolesnių Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Barako Obamos (Barack Obama) žingsnių.
Viltis palestiniečių pusėje kursto B. Obamos pareiškimai, kad Izraelis turėtų įšaldyti naujakurių statybas okupuotame Vakarų Krante bei Vašingtono nedviprasmiškai išreikšta parama palestiniečių siekiui įkurti savo valstybę.
Tai paveikė Izraelį, kuris sutinka kalbėtis apie palestiniečių valstybės sukūrimą su keliomis išlygomis, jei ji bus be ginklų bei oro erdvės kontrolės ir pripažins, kad Izraelis yra žydų valstybė. Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu) netgi pareiškė, kad tokia Palestina galėtų egzistuoti "greta Izraelio", taigi ne jame, kaip yra dabar. JAV administracija tai pavadino svarbiu žingsniu į priekį.
Izraelio atstovai purtosi kalbų apie žydų gyvenviečių plėtros sustabdymą Vakarų Krante. B. Netanjahu atmetė galimybę stabdyti šią veiklą. Be to, Izraelio gynybos ministerija pirmadienį pareiškė pritarusi 50 naujų namų statybai Vakarų Kranto gyvenvietėje. Iš viso planuojama pastatyti 1 tūkst. 450 naujų namų.
Palestiniečiai gyvenviečių statybą laiko savo žemių plėšimu. Tam nepritaria ir JAV bei Europos Sąjunga (ES). Bendrai ES Izraelį laiko vienu pažangiausių savo partnerių ir yra įtraukusi jį į kelias savo vykdomas mokslinių tyrimų programas, bet nėra surengusi aukščiausio lygio šios šalies ir ES vadovų konferencijos. Tai būtų žingsnis į priekį diplomatiniuose santykiuose, bet kol kas ES jo nežengia. Diplomatiniuose santykiuose Izraelis stokoja pasitikėjimo ES, ir viena to priežasčių neabejotinai yra holokaustas. Žydai atsimena ir skaudžiai reaguoja į šią tamsią istorijos atkarpą.
Praėjusią savaitę Eltos korespondentei Daliai Lenkauskaitei lankantis Izraelyje, šios šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas taip pat pareiškė nuogąstaująs, kad ES nekalba vienu balsu.
"Ką mums priimti kaip jūsų poziciją - tai, ką sako ES užsienio politikos vadovas Chavjeras Solana (Javier Solana) ar pirmininkaujančios šalies premjeras, ar Didžiosios Britanijos, Prancūzijos atstovai?", - skėsčiojo rankomis Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas Jigalis Palmoras (Yigal Palmor).
Vienas autoritetingiausių palestiniečių bendruomenės narių, islamo filosofijos mokslų daktaras, Harvardo absolventas, Al-Quds universiteto Jeruzalėje vadovas Sari Nuseiba (Sari Nusseibeh) teigė esąs įsitikinęs, kad būtent šiuo metu gali būti atsiradęs vienas paskutiniųjų šansų išspręsti keblią Palestinos ir Jeruzalės problemą.
Jo įsitikinimu, užuot siekęs atnaujinti derybų maratoną tarp Palestinos ir Izraelio, B. Obama, kaip Madrido ketverto - JAV, Rusijos, ES ir Jungtinių Tautų - atstovas, turėtų pateikti tokį pasiūlymą, kurio atsisakyti būtų sunku abiem pusėms.
"Pavyzdžiui, jis galėtų kreiptis į Netanjahu tokiais žodžiais: "Aš, Obama - valstybės vadovas, atstovaujantis demokratijai, kreipiuosi į Jus, Netanjahu, kaip į demokratijos atstovą...", ir tada turėtų nuskambėti konkretūs pasiūlymai, kurių atsisakyti Netanjahu būtų sunku, nes tai reikštų atsukti nugarą visam pasauliui", - žurnalistams aiškino S. Nuseiba.
Jo nuomone, B. Obama turėtų pateikti planą, kaip sureguliuoti santykius abiejų pusių lyderiams ir pareikalauti, kad dėl jo pasisakytų visuomenė: Izraelio pusėje - referendume, o Palestinos - rinkimuose. Taip visuomenė būtų aktyviai įtraukta į taikos procesą.
Tam, kad iniciatyva pavyktų, anot S. Nuseibos, turi būti išpildytos kelios sąlygos: reikėtų pradėti nuo perspėjimų apie pasekmes: abiem pusėms turėtų būti suteikta teisė balsuoti sąlygiškai - tokiu būdu teigiamas atsakymas vienoje pusėje laiduotų teigiamą atsakymą ir kitoje. Balsavimo rezultatai turėtų pasirodyti tuoj pat, dar tą pačią dieną.
"Galiausiai abiem pusėms turi būti leista nedviprasmiškai suprasti, kad teigiamą atsakymą lydės tarptautinės bendruomenės palaikymas ir apsauga", - teigė palestiniečių autoritetas, svarstantis galimybę grįžti į politiką ir net kartu su "Fatah" dalyvauti rinkimuose.
Po B. Obamos kalbos stipriai padaugėjo izraeliečių, palaikančių dviejų valstybių sprendinį, rodo nevyriausybinės organizacijos "Taip Ženevos iniciatyvai" atlikta apklausa. Tam neabejotinai pritarią pareiškė 30,7 proc. apklaustųjų, prieš B. Obamos kalbą tokių buvo 26,5 proc. Nuo 29,4 proc. iki 32,5 proc. padaugėjo palaikančiųjų tokį konflikto sprendimo būdą. Atitinkamai sumažėjo dalis nepritariančiųjų dviejų valstybių sprendiniui.
Tuo tarpu Žydų universiteto Jeruzalėje profesorius Jakovas Baras Simanas Tovas (Yaccov Bar Siman Tov) pažymėjo, kad konfliktas tarp arabų ir žydų yra ypač sunkiai išsprendžiamas: jis ilgai trunka, čia susiduria religijos, mentalitetai, kultūros, interesai, jausmai, kalbama apie žemę, simbolius, kurie yra abiem šventi.
"Oi, rašote apie Vidurio rytų konfliktą?.. Žinote, jis trunka gerokai ilgiau nei mes egzistuojame šioje žemėje. Tarp arabų yra tikrai gerų žmonių", - sakė Tel Avive sutiktas taksistu dirbantis žydų kilmės vyriškis. Šis Izraelio pilietis išsakė tolerantišką poziciją, kurią netgi galima pavadinti labiau išskirtine nei įprasta greta gyvenančių arabų atžvilgiu.
Santykiai tarp arabų ir žydų Izraelyje yra sukaustyti stigmų, teigia aktyvi vadinamosios "Tėvų rato" organizacijos narė Robi Damelin (Robbie Damelin). Ši organizacija vienija tuos, kurie ant konflikto aukuro paaukojo savo artimuosius.
R. Damelin neteko sūnaus Dovydo (David). Filosofijos studentą nušovė palestiniečių snaiperis patikrinimo punkte netoli Ofros miesto. Dabar ji dalijasi savo skausmu, patirtimi su visai svetimais žmonėmis, tikėdama, jog supratimas, kad skausmas netekus artimojo nepriklauso nuo tautybės ar tikėjimo, padės sulaužyti stereotipus.
"Žmonės ateina čia su baime, stereotipais. Palestiniečiams sunku suprasti žydus ir atvirkščiai, jie į juos žvelgia nepatikliai, bet kai paklausi, o kokios spalvos buvo tavo ašaros, kai pirmą kartą pamatei savo žuvusį vaiką, brolį, mamą, tėvą, ir pamatai sutrikusį žvilgsnį, supranti, kad tas skausmas yra didesnis už visą žmogiškąją esybę, ir nėra skirtumo, ar tu esi arabas, ar žydas", - sakė R. Damelin.
Izraelyje nėra arabų ir žydų santuokų, tokių mišrių porų nekuria net hormonų veikiamas jaunimas. "Palestiniečiai ir žydai beveik nebendrauja, jie neįsimyli vienas kito, nekuria šeimų. Viena priežasčių, kodėl taip yra, - mes kalbame skirtingomis kalbomis. Tiesa, daugiau palestiniečių moka hebrajų kalbą nei atvirkščiai. Taip dėl kalbos barjero tarp stereotipų ir užaugame, nuo vaikystės negalime suprasti kitos pusės, dėl to nėra jokių ryšių", - Eltai aiškino to paties "Tėvų rato" narė Tal Kfir Šur (Tal Kfir Schurr).
Jauną moterį į organizaciją atvedė ketveriais metais jaunesnės sesers Jehl netektis 2003-iųjų rugsėjį. Jos 21 metų sesuo tarnavo armijoje. Stotelėje, kurioje autobuso laukė jos sesuo, susisprogdino jaunas vyras.
"Tas vyras nužudė mano sesę ir dar keturis žmones. Kai aš sužinojau, kad mano sesuo nužudyta, supykau ant viso pasaulio, ne tik ant palestiniečių. Supykau, kad mes gyvename tokiame pasaulyje, kur žūna jauni žmonės. Tai jaučiau ir seniau, bet tai niekados nebuvo taip arti manęs, kol netekau žmogaus, kurį labai mylėjau. Visi girdime žinias ir žinome, kas vyksta, bet tai mūsų tarsi ir nejaudina. Kai tave paliečia asmeniškai, tai tave supykdo ir nuliūdina. Baimė, liūdesys, neapykanta - visi šie jausmai tokiomis akimirkomis yra natūralūs", - sakė T. Kfir Šur.
Moters pasąmonėje šie įvykiai paliko baimės jausmą. Ji sako iki šiol su savo maža dukrele nelipanti į viešąjį transportą. "Aš bijau, kad kas nors susisprogdins. Savižudžių atakos nėra kasdienybė, bet tai atsitinka. Bet juk įprastomis sąlygomis neturėtume bijoti važiuoti viešuoju transportu?", - klausė ji.
Nepaisant Hagos teismo sprendimo, Izraelis saugumo problemą sprendžia aptverdamas arabų gyvenvietes gynybine siena, skiriančia ir dalijančia arabų žemes. Ji yra aukštesnė už šaltojo karo simboliu laikomą buvusią Berlyno sieną. Ši siekė 4 metrus, žydų statomos aukštis - 6 metrai. Ji yra prikaišiota įvairiausios modernios įrangos, daviklių, kad niekam nepavyktų pasprukti nepastebėtam. Net ir ta dalis laimingųjų arabų, kuriems yra leidžiama kirsti sieną ir dirbti už jos ribų, patikrinimo punktuose praleidžia po kelias valandas.
"Manau, kad daugelis žydų nesupranta, ką ši siena reiškia . Jei tu jos nematai kasdien, tu nesupranti, ką reiškia gyventi už jos, kad tai neleidžia tau judėti iš vienos vietos į kitą", - aiškino T. Kfir Šur.
Į "Tėvų rato" susitikimą Tel Avive iš "anapus sienos" Nablus miesto atvykusi brolio per šį konfliktą netekusi palestinietė Aiša Al Katyp (Aisheh Al-Khateep) krykštavo negalinti atsidžiaugti, kad mato jūrą. "Ten, kur aš gyvenu, viskas panašu į kalėjimą. Kad pravažiuočiau sieną, man reikėjo gauti leidimą, tai nėra lengva. Pereiti patikrinimo postą man reikėjo trijų keturių valandų. Tiek pat laiko truks, kol grįšiu", - pasakojo palestinietė.
Ji aiškino, kad palestiniečiai sienai apibūdinti vartoja žodį, kurio vertimas skambėtų maždaug taip: tai, kas nori sustabdyti mus. "Aš nekenčiu jos (sienos. - ELTA), nes ji komplikuoja mūsų santykius. Mes visi nesame žudikai", - sakė A. Al-Katyp.
Izraelio parlamento Kneseto narys iš Arabų nacionalistų partijos Ahmadas Tibis (Ahmad Tibi) tikina, kad arabai Izraelyje yra diskriminuojami beveik visose visuomeninio gyvenimo srityse. "Netanjahu pasakė, kad arabai negali sudaryti daugiau nei 20 proc. Izraelio populiacijos. Izraelis neturi konstitucijos, čia yra 11 pagrindinių įstatymų. Juose pabrėžiama, kad Izraelis yra žydų ir demokratinė valstybė. Atkreipkite dėmesį, pirma minima, kad Izraelis - žydų valstybė, o tik po to - demokratinė. Tai neatsitiktina", - piktinosi A. Tibis.
Bandydamas atskleisti diskriminacijos mastus A. Tibis pažėrė statistikos: iš visų dirbančių visuomeniniame sektoriuje - tik 6 proc. arabų. Valstybinėse elektros kompanijose dirba 12 tūkst. darbuotojų, iš jų arabų - 1,2 proc. Šalies centriniame banke dirba 900 asmenų ir nė vieno arabo.
"Sunku būti arabu Izraelyje, dar sunkiau būti arabu Knesete. Mes esame nepakankamai atstovaujami parlamente, bet iš dalies tai ir mūsų kaltė. Žmonės yra nusivylę ir neina balsuoti", - sakė A. Tibis.
Buvusio Izraelio premjero Menacheno Begino (Menachen Begin) sūnus, geologas ir valdančiosios "Likud" partijos atstovas Knesete Benis Beginas (Benny Begin) aiškina, jog negali būti jokių kalbų, kol palestiniečiai nesutiks pripažinti, kad Izraelis yra žydų valstybė.
"Nes po to bus dvi valstybės, o po to - tik viena arabų valstybė", - aistringai aiškino B. Beginas.
