Artimieji Rytai. Tarp Trumpo ir Netanyahu – konfliktas: nesutarė dėl Irano

Iranas iškvietė oficialios naujienų agentūros IRNA vyriausiąjį redaktorių paaiškinti, kodėl buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose užfiksuota hidžabo nedėvinti moteris, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos ir viena žmogaus teisių organizacija.

Nuo pat 1979 m. islamo revoliucijos pabaigos moterims viešumoje privaloma dėvėti skarelę, o ši praktika ilgą laiką buvo laikoma ideologiniu dvasininkų valdžios ramsčiu.

Irano teismų sistemos interneto svetainėje „Mizan Online“ buvo pranešta, kad agentūros IRNA vyriausiasis redaktorius „buvo iškviestas į Kultūros ir žiniasklaidos prokuratūrą pasiaiškinti“ dėl paskelbtų „nuotraukų, kuriose matyti moteris, nesilaikanti šalies islamo įstatymų ir taisyklių“.

Pranešime taip pat nurodoma, kad „žiniasklaidos priemonė taip pat buvo įspėta pašalinti šią medžiagą“.

Viena JAV įsikūrusi žmogaus teisių organizacija teigė, kad IRNA antradienį paskelbė fotoreportažą, o vos po keleto valandų pašalino nuotraukas iš savo svetainės.

Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra (HRANA) pridūrė, kad nuotraukoje matyti moteris, kuri namuose prižiūri kūdikį ir nedėvi privalomo hidžabo.

„Projekto fotografė Marzieh Mousavi savo „Instagram“ paskyroje pabrėžė, kad pagrindinis šio pasakojimo akcentas buvo ne... drabužiai ar išvaizda, o istorija apie laikiną rūpinimąsi paliktu naujagimiu“, – teigiama pranešime.

Izraelis ketvirtadienį pranešė, kad po pasaulinio pasipiktinimo dėl elgesio su sulaikytaisiais deportavo visus užsienio aktyvistus, kuriuos Izraelio pajėgos sulaikė iš į Gazos Ruožą plaukusios flotilės.

„Visi užsienio aktyvistai iš šios viešųjų ryšių flotilės buvo deportuoti iš Izraelio. Izraelis neleis jokio teisėtos Gazos Ruožo jūrų blokados pažeidimo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Orenas Marmorsteinas.

Izraelyje įsikūrusi teisių gynimo grupė – Arabų mažumos teisių Izraelyje teisinis centras („Adalah“) – anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad dauguma tarptautinių aktyvistų vežami į civilinį oro uostą netoli pietinio Izraelio Eilato miesto deportacijai.

Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė nurodęs aktyvistus deportuoti „kaip įmanoma greičiau“. Jis tai padarė po to, kai griežtai sukritikavo Izraelio nacionalinio saugumo ministrą dėl vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip ministras tyčiojasi iš sulaikytų flotilės aktyvistų, kurie buvo surakinti antrankiais ir klūpėjo.

B. Netanyahu teigė, kad nors Izraelis turi visas teises stabdyti „provokuojančias „Hamas“ teroristų rėmėjų flotiles“, nacionalinio saugumo ministro Itamaro Ben Gviro elgesys su aktyvistais „neatitinka Izraelio vertybių ir normų“.

I. Ben Gviras trečiadienį paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip jis vaikšto tarp maždaug 430 sulaikytųjų. Viename jų aktyvistai už nugaros surištomis rankomis klūpo, o jų galvos liečia grindis, kaip atrodo, laikinoje sulaikymo zonoje laivo denyje.

Daugiau nei 50 laivų flotilė į Gazos Ruožą išplaukė praėjusią savaitę iš Turkijos, netoli Kipro. Organizatoriai teigė norintys atkreipti naują dėmesį į beveik 2 mln. palestiniečių sąlygas Gazos Ruože.

Izraelis pavadino flotilę „viešųjų ryšių triuku, tarnaujančiu „Hamas“, be jokių realių ketinimų pristatyti pagalbą į Gazos Ruožą. Laivai gabena nedidelį, simbolinį pagalbos kiekį.

Pasak flotilės interneto svetainės, Izraelio pajėgos pradėjo stabdyti laivus maždaug už 268 kilometrų nuo Gazos Ruožo pakrantės. Izraelis taip pat sustabdė 20 flotilės laivų balandžio 30 dieną netoli Kretos.

Izraelis palaiko Gazos Ruožo jūrų blokadą nuo 2007 metų, kai „Hamas“ perėmė šios teritorijos kontrolę. Izraelio pareigūnai ją sugriežtino po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ vadovaujamų kovotojų išpuolių pietų Izraelyje, per kuriuos žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių ir daugiau nei 250 buvo paimti įkaitais.

Kritikai teigia, kad blokada prilygsta kolektyvinei bausmei. Izraelis sako, kad ja siekiama užkirsti kelią „Hamas“ apsiginkluoti. Egiptas, turintis vienintelę Izraelio nekontroliuojamą sienos perėją su Gazos Ruožu, taip pat smarkiai apribojo judėjimą į abi puses.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per Izraelio atsakomąjį puolimą po spalio 7 dienos išpuolių, nuo kurių prasidėjo karas, žuvo daugiau nei 72,7 tūkst. žmonių. Ministerija, priklausanti „Hamas“ valdomai Gazos Ruožo vyriausybei, nepateikia civilių ir kovotojų skaičiaus. Joje dirba medicinos specialistai, kurie tvarko ir skelbia išsamius įrašus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko iš esmės patikimais.

Naujoji Irano institucija, prižiūrinti Hormuzo sąsiaurį, pareiškė, kad jos kontroliuojama teritorija apima ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vandenis, tai sukėlė griežtą kaimyninės valstybės Persijos įlankoje kritiką. 

Iranas ėmė kontroliuoti eismą Hormuzo sąsiauriu, gyvybiškai svarbiu pasaulio laivybos kanalu, nuo karo su Izraeliu ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pradžios vasario 28 dieną. 

Iranas blokuoja sąsiaurį nuo karo pradžios, apmokestino juo plaukiančius laivus ir reikalauja, kad laivai gautų jo ginkluotųjų pajėgų leidimą. 

Trečiadienį socialiniame tinkle X kartu su žemėlapiu paskelbtame įraše naujai įkurta Persijos įlankos sąsiaurio administracija teigė nustačiusi sąsiaurio „valdymo reguliavimo jurisdikciją“. 

Ji teigė, kad tai apima teritoriją tarp linijos, nubrėžtos nuo Kuh-e Mubarako Irane iki Fudžeiros JAE pietuose, ir linijos, jungiančios Irano Kesmo salos smaigalį su Um al Kuvainu JAE. 

Priduriama, kad „tranzitui per šią teritoriją siekiant kirsti Hormuzo sąsiaurį reikalingas koordinavimas su Persijos įlankos sąsiaurio administracija ir jos leidimas“. 

Jungtinių Arabų Emyratų Fudžeiros uoste yra naftos infrastruktūra, sukurta siekiant apeiti strateginį vandens kelią. 

JAE prezidento patarėjas Anwaras Gargashas ketvirtadienį pasmerkė Irano pareiškimą.

„Režimas mėgina sukurti naują realybę, gimusią iš aiškaus karinio pralaimėjimo, tačiau bandymai kontroliuoti Hormuzo sąsiaurį ar pažeisti JAE jūrų suverenitetą tėra tuščios svajonės“, – socialiniame tinkle X paskelbė jis. 

Kilus karui, Irano ir JAE santykiai tapo labai įtempti. Reaguodamas į JAV ir Izraelio atakas, Teheranas surengė raketų ir dronų smūgius į Persijos įlankos šalis. 

Praėjusią savaitę Iranas apkaltino JAE vaidinant aktyvų vaidmenį kare. Abu Dabis tai neigia.

JAE taip pat griežtai prieštarauja, kad Iranas kontroliuotų sąsiaurį, ir paragino imtis bendrų veiksmų siekiant užtikrinti laivybos laisvę šiuo vandens keliu. 

Penktadienį JAE paskelbė, kad paspartino naujo naftotiekio, aplenkiančio Hormuzo sąsiaurį per Fudžeiros uostą, statybą. 

Abu Dabio žiniasklaidos biuras pranešė, kad Vakarų ir Rytų naftotiekis padvigubins valstybinės naftos milžinės ADNOC eksporto pajėgumus per Fudžeirą, ir pridūrė, kad tikimasi, jog jis pradės veikti kitais metais. 

Iranas ne kartą kaltino Persijos įlankos valstybes leidžiant JAV pajėgoms vykdyti atakas iš savo teritorijos. Persijos įlankos šalys paneigė šiuos kaltinimus, dar prieš konfliktą pareiškusios, kad neleis savo teritorijos ar oro erdvės naudoti Iranui pulti. 

Trečiadienį Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad per parą sąsiauriu praplaukė 26 laivai, įskaitant naftos tanklaivius ir kitus laivus. Praėjusią savaitę Iranas pranešė, kad buvo leista praplaukti daugiau nei 30 laivų, įskaitant kai kuriuos Kinijos laivus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad derybos su Teheranu yra „ant ribos“ tarp susitarimo, kuris užbaigtų karą Artimuosiuose Rytuose, ir naujų smūgių Iranui atnaujinimo.

„Tai tikrai ant ribos“, – sakė jis trečiadienį.

Anot D. Trumpo, derybos yra „baigiamajame etape“. Susitarimas gali būti pasiektas „labai greitai“ arba „po kelių dienų“. Tačiau Teheranas esą tam turi pateikti „100 proc. gerus atsakymus“.

D. Trumas kartu išsakė naują perspėjimą Teheranui.

„Jei negausime teisingų atsakymų, viskas  vyks labai greitai. Mes visi pasiruošę“, – kalbėjo respublikonas, turėdamas omenyje naujas atakas prieš Iraną.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Bakaei sakė, kad Teheranas šiuo metu vertina naują pasiūlymą, kuriame išdėstyta amerikiečių pozicija. Jis patvirtino Irano sąlygas karui užbaigti, įskaitant įšaldytų Irano lėšų atblokavimą ir JAV vykdomų Irano uostų blokados nutraukimą.

Be to,  atstovas pareiškė „didelį nepasitikėjimą“ JAV atžvilgiu. Iranas JAV pasiūlymą gavo per Pakistano vidaus reikalų ministro Mohsino Naqvi vizitą Teherane. Pakistanas tarpininkauja tarp Teherano ir Vašingtono, siekiant nutraukti Irano karą.

Nuo balandžio 8 d. galioja paliaubos tarp Irano ir JAV bei Izraelio. D. Trumpas ne kartą grasino atnaujinti smūgius Iranui, jei derybos žlugs. Irano vadovybė savo ruožtu į tai reagavo grasinimais. 

„Jei agresija prieš Iraną pasikartos, žadėtasis regioninis karas šįkart išplis gerokai už regiono ribų ir mūsų triuškinančių smūgių jūs neatlaikysite“, – teigiama trečiadienį Revoliucinės gvardijos interneto svetainėje „Sepah News“ paskelbtame pareiškime, turint omenyje JAV ir Izraelį. 

JAV ir ES laiko gvardiją teroristine organizacija.

Iranas trečiadienį pranešė nagrinėjantis naują JAV pasiūlymą užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.

Tuo metu prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad derybos yra „ant ribos“ tarp susitarimo ir atnaujintų smūgių.

D. Trumpas, anksčiau sakęs, kad derybos yra „baigiamajame etape“, vėliau perspėjo, kad diplomatijos langas gali greitai užsiverti.

„Tai yra tiesiog ant ribos, patikėkite manimi“, – žurnalistams Jungtinėje Andrewso (Endriuso) bazėje netoli Vašingtono sakė D. Trumpas.

„Jei negausime tinkamų atsakymų, viskas vyks labai greitai. Mes visi esame pasirengę veikti“, – teigė jis.

Jis tvirtino, kad susitarimas gali būti pasiektas „labai greitai“ arba „po kelių dienų“, tačiau perspėjo, kad Teheranas turės pateikti „100 procentų gerus atsakymus“.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei (Esmaeilis Bagajis) sakė, kad Teheranas „gavo Amerikos pusės požiūrį“ ir jį nagrinėja. Jis pakartojo Irano reikalavimus atlaisvinti įšaldytą turtą ir nutraukti JAV vykdomą Irano uostų blokadą.

Anksčiau Teherano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas apkaltino Vašingtoną siekiu atnaujinti karą, kai D. Trumpas pagrasino naujomis atakomis, jei Iranas nesutiks su susitarimu.

M. B. Ghalibafas perspėjo dėl „galingo atsako“, o Irano revoliucinė gvardija pareiškė, kad bet koks atnaujintas konfliktas išplistų toli už Artimųjų Rytų ribų.

„Priešo judėjimai, tiek atviri, tiek slapti, rodo, kad nepaisant ekonominio ir politinio spaudimo, jis neatsisakė savo karinių tikslų ir siekia pradėti naują karą“, – sakė M. B. Ghalibafas.

„Suteikti šansą diplomatijai“

Balandžio 8 dienos paliaubos sustabdė atvirus karo veiksmus tarp Irano ir Jungtinių Valstijų bei Izraelio, tačiau mūšio lauko susirėmimus pakeitė žodžių karas.

D. Trumpas ne kartą grasino atnaujinti karinius veiksmus, o Irano pareigūnai atsakė vis griežtesniais savo perspėjimais.

Revoliucinė gvardija trečiadienį perspėjo, kad jei „agresija prieš Iraną pasikartos“, būsimas karas išplistų už regiono ribų ir „mūsų niokojantys smūgiai jus sutriuškins“.

Nepaisant grasinimų ir pavienių smurto protrūkių, Pakistano tarpininkaujami mainai tęsėsi siekiant užtikrinti oficialų karo pabaigą.

Irano oficiali naujienų agentūra IRNA, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad Pakistano vidaus reikalų ministras atvyko į Teheraną antrojo vizito per mažiau nei savaitę.

Atsargios viltys greitai pasklido finansų rinkose. Naftos kainos trečiadienį nukrito daugiau nei penkiais procentais, o JAV akcijos pakilo po D. Trumpo užuominos, kad susitarimas gali būti arti, nors analitikai perspėjo, kad investuotojai išlieka atsargūs po kelias savaites trukusių nesėkmingų bandymų.

Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas gyrė D. Trumpą už sprendimą „suteikti šansą diplomatijai“ ir paragino Iraną pasinaudoti „galimybe išvengti pavojingų eskalacijos pasekmių“.

Izraelio kariuomenės vadas Eyalas Zamiras (Ejalas Zamiras) sakė, kad kariuomenė išlieka aukščiausios parengties lygio ir yra „pasirengusi bet kokiai raidai“.

Ekonominis spaudimas

D. Trumpas patiria politinį spaudimą namuose dėl kylančių energijos kainų.

Paliaubos sustabdė kovas, tačiau neatidarė Hormuzo sąsiaurio – gyvybiškai svarbaus vandens kelio, kuriuo paprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų.

Irano revoliucinės gvardijos karinis jūrų laivynas pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas leido 26 laivams, įskaitant naftos tanklaivius, praplaukti per Hormuzą, užtikrinęs „koordinavimą ir saugumą“.

Jungtinės Valstijos įvedė atsakomąją Irano uostų blokadą. JAV centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad jūrų pėstininkai trečiadienį įlipo į su Irano vėliava plaukiojantį naftos tanklaivį Omano įlankoje, įtardami, kad jis bando pažeisti apribojimus.

CENTCOM teigė, kad laivas buvo paleistas po to, kai buvo apieškotas ir jam buvo nurodyta pakeisti kursą. Ji pridūrė, kad JAV pajėgos nuo blokados pradžios nukreipė 91 komercinį laivą.

Hormuzo ateitis išlieka pagrindiniu kliuviniu derybose, augant nuogąstavimams, kad pasaulio ekonomika patirs daugiau skausmo, kai išseks prieškarinės naftos atsargos.

Per Hormuzą taip pat gabenama apie trečdalis pasaulinių trąšų siuntų, todėl baiminamasi, kad uždarymui užsitęsus, pakils maisto kainos ir kils trūkumas.

Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacija trečiadienį perspėjo, kad uždarymas gali sukelti „sunkią pasaulinę maisto kainų krizę“ ir „sisteminį žemės ūkio ir maisto produktų šoką“.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris JAV ir Izraelio pradėtą puolimą Irane pavadino karu, kurio buvo galima išvengti.

„Tai nereikalingas karas“, – sakė jis ketvirtadienį paskelbtoje portalo „t-online“ tinklalaidėje „Vorangedacht“. F. W. Steinmeieris paminėjo 2015 m. sudarytą branduolinį susitarimą su Teheranu, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. vienašališkai nutraukė.

„Būtų buvę gerai, jei būtume išlaikę šį susitarimą. Padarinių, kuriuos dabar matome, neturėjo būti“, – kalbėjo jis. Anot F. W. Steinmeierio, dėl karo su Iranu jį „labiausiai nuvylė ir beveik supykdė“ tai, jog daugelis manė, kad D. Trumpui „neliko nieko kito, kaip kartu su Izraeliu kariauti šį karą, nes diplomatinės priemonės nebūtų davusios rezultatų“.

„Praėjo dešimt metų nuo tada, kai po aštuonerius metus trukusių derybų, kuriose šešerius metus pats dalyvavau, pavyko sudaryti susitarimą su Iranu“, – sakė buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras F. W. Steinmeieris. Jis pažymėjo, kad šiame susitarime Teheranas „ne tik atsisakė branduolinės bombos kūrimo“. Iranas taip pat privalėjo įrodyti, „kad iš tikrųjų nevykdo tokių projektų ir slapta“. Todėl jis „negalįs suprasti, kodėl dabar atgaline data tvirtinama, jog diplomatinės priemonės nebūtų nieko davusios“.

Apskritai F. W. Steinmeieris vėl pasisakė už didesnį diplomatijos vaidmenį užsienio politikoje.

„Norėčiau, kad šiuo klausimu – karinės galios ir užsienio politikos diplomatijos – laikytumėmės brandžios pozicijos. Mums visada reikia abiejų dalykų“, – teigė jis.

F. W. Steinmeieris sakė, kad yra „patyręs laikotarpius, kai bijojome stiprinti savo karinę galią“. 

„Šiandien kartais susidaro įspūdis, kad viskas sukasi tik apie karinę galią, o diplomatija ir klasikinė užsienio politika yra per mažai vertinamos“, – akcentavo jis.