Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
Ką parodė JAV ir Kinijos susitikimas
Kaip jums atrodo, Nerijau, kiek tas paveiksliukas, kurį matėme tarp Amerikos ir Kinijos, yra reikšmingas ir svarbus? Ką jis rodo?
N. Mačiulis: Čia galima paliesti daug aspektų. Vienas dalykas yra tai, ką komunikavo Kinijos komunistų partija apie susitikimo rezultatus, ir tai, ką pabrėžė Trumpas – nėra visiškai jokių persidengiančių vietų. Mes viešai pamatėme: viena pusė norėjo išaukštinti – Trumpas pabrėžė bendradarbiavimą, investicijas, kad pirks daugiau grūdų, sojų ir naftos iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Lėktuvų „Boeing“ 200 taip pat pardavė, ar ne?
N. Mačiulis: Taip, bet tai yra tokios smulkmenos. Tie įsipareigojimai yra šakėmis ant vandens rašyti – jie būtų buvę priimti ir taip, net jeigu Donaldas Trumpas su komanda nebūtų ten nuvažiavęs. Tai, ką komunikuoja Xi Jinpingas ir visa jo valdžia, yra visai kas kita, ir akivaizdu – nepamirškime dar vieno fakto, kad po poros dienų pas Xi Jinpingą apsilankyti važiuoja ir Putinas.
Mes visiškai aiškiai matome, kad galios centras atsidūrė kitoje pasaulio vietoje, ne Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dabar visi važiuoja susitikti ir pasitarti į Kiniją, kur Xi Jinpingas priima ir Rusijos, ir Jungtinių Amerikos Valstijų lyderius.
Jeigu pažiūrėtume į pastaruosius 4 mėnesius, ten lankėsi ir Jungtinės Karalystės premjeras, ir Vokietijos kancleris, o praėjusių metų pabaigoje ir Prancūzijos prezidentas – visi lyderiai ten vyksta.
Pasaulio galios centras slenka į Kiniją
O kaip taip gavosi?
N. Mačiulis: Akivaizdu, kad galios centrai persislinko. Žinoma, Europos valstybėms tai yra akivaizdi problema. Donaldas Trumpas vienareikšmiškai komunikuoja, kad Europa nebėra tokia svarbi. Kai kuriais atvejais jis yra net labai priešiškai nusiteikęs tam tikrų Europos Sąjungos valstybių, ypač Vokietijos, atžvilgiu.
Daugeliui Europos valstybių dabartinė JAV administracija yra turbūt sunkiai suvokiamas ir suvirškinamas reiškinys. Mes turėjome beveik 80 metų artimos partnerystės: ekonominio, politinio, geopolitinio ir vertybinio bendradarbiavimo – tai buvo bendra pasaulinė liberali demokratinė tvarka ir transatlantiniai santykiai, bet visa tai griūva.
Per pastaruosius 2 metus galime sakyti vienaip ar kitaip, bet tie santykiai vienareikšmiškai griūva. Vienas pavyzdys, kurį turbūt daug kas pamiršo: Donaldas Trumpas vienokia ar kitokia forma nori perimti Grenlandiją. Tai tėra vienas iš daugelio pavienių pavyzdžių, rodančių, kad bendradarbiavimo nebėra.
Žinoma, Europos valstybėms tai yra egzistencinis klausimas, nes per praėjusius dešimtmečius susiformavo milžiniška priklausomybė. Tuo pačiu metu tenka ieškoti santykių, bendradarbiavimo taškų su Kinija, kaip atsvaros šiam pokyčiui kompensuoti.
Trumpas nesiekia, jog Taivanas būtų nepriklausomas
Grįžęs Trumpas pasakė, kad nesiekia, jog Taivanas taptų nepriklausomas. Ką manote apie tai?
N. Mačiulis: Tai yra gana reikšmingas Jungtinių Amerikos Valstijų pozicijos pokytis. Jis netgi sakė, kad įmonės, kurios veikia Taivane, turėtų perkelti savo veiklą į Jungtines Amerikos Valstijas. Aišku, čia jis kalbėjo apie TSMC, puslaidininkius gaminančią pasaulio lyderę.
Galime sakyti, kad gerai, jog didžiosios pasaulio jėgos – Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos – bendradarbiauja ir tariasi, nebėra to priešiškumo, kuris vyravo visus praėjusius metus, tačiau tai turbūt yra laikina ramybė.
Matome, kad Donaldas Trumpas tiesiog klesti konfliktuose. Jeigu tai nėra konfliktas su Kinija, tai yra konfliktas Artimuosiuose Rytuose, jeigu ne Artimuosiuose Rytuose, tada jis užsipuola Europos valstybes. Galima tikėtis, kad galbūt, artėjant rudens rinkimams, jis norės mažiau konfrontacijų, kurios gąsdintų finansų rinkas, ir sieks daugiau teigiamų rezultatų.
Tikėtina, jog Amerikos rinkėjai dar vieno karo nenupirktų. Ar Trumpas tą supranta, kad tai jau beveik liepto Irane?
N. Mačiulis: Taip. Jo reitingai taip pat voliojasi dugne, nors jis, aišku, dar turi didelę galią Respublikonų partijoje. Pavyzdžiui, matome, kad visi respublikonai, kurių jis nepalaiko arba prieš kuriuos priešiškai pasisako pirminiuose rinkimuose, pralaimi. Tai reiškia, kad jo balsas vis dar yra labai svarbus.
Tai yra svarbu, nes tuomet visi respublikonų senatoriai ir kongresmenai, kurie dar mato savo politinę karjerą ir turės dalyvauti rinkimuose per ateinančius kelerius metus, nedrįsta pasakyti nieko, ką iš tiesų reikėtų pasakyti apie Donaldo Trumpo užsienio ir vidaus politiką. Aš tai vadinu tektoniniais lūžiais – tai yra tai, ko mes nematėme. JAV santykiai ne tik su Kinija ir Artimaisiais Rytais, bet būtent JAV ir Europos santykiai dabar tikrai patiria tai, ko nepatyrė nuo II-ojo pasaulinio karo.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
