Londonas iškvietė Irano ambasadorių
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvietė Irano ambasadorių Londone Seyedą Ali Mousavį, kritikuodama, jos teigimu, Teherano „neapgalvotus ir destabilizuojančius veiksmus“ Jungtinėje Karalystėje (JK) ir užsienyje.
„Šis iškvietimas seka po to, kai neseniai dviem asmenims – vienam Irano piliečiui ir vienam dvigubą Didžiosios Britanijos ir Irano pilietybę turinčiam asmeniui – pagal Nacionalinio saugumo įstatymą buvo pateikti kaltinimai dėl įtarimų teikus pagalbą užsienio žvalgybos tarnybai“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
„Ši vyriausybė imsis visų būtinų priemonių, kad apsaugotų britų žmones, įskaitant Irano neapgalvotų ir destabilizuojančių veiksmų atskleidimą šalyje ir užsienyje“, – pridūrė atstovas.
Ketvirtadienį Londono teisme pasirodė du iraniečiai, kaltinami Teherano vardu šnipinėję žydų bendruomenę Londone, įskaitant įtariamą potencialių taikinių, tokių kaip sinagoga, žvalgybą.
JK policija, vidaus žvalgybos tarnyba MI5 ir parlamento nariai jau seniai įspėja apie didėjančią Irano, kuris šiuo metu kariauja su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, grėsmę.
40 metų Nematollah Shahsavani, turintis dvigubą Irano ir Didžiosios Britanijos pilietybę, ir 22 metų Irano pilietis Alireza Farasati kaltinami tuo, kad praėjusių metų liepos 9 – rugpjūčio 15 dienomis palaikė ryšius, galinčius padėti užsienio žvalgybos tarnybai.
Prokurorė Louise Attrill praėjusią savaitę teismui sakė, kad pora „įtariama padėjusi Irano žvalgybos tarnybai, vykdydama priešišką vietų ir asmenų, susijusių su Izraelio ir žydų bendruomene, stebėjimą“.
Šeštadienį policija taip pat pranešė, kad vienam iraniečiui ir kitai rumunei buvo pateikti kaltinimai dėl bandymo patekti į Karališkojo jūrų laivyno bazę, kurioje bazuojasi Didžiosios Britanijos branduoliniai povandeniniai laivai.
Ketvirtadienį jie buvo suimti už bandymą įsibrauti į Faslane bazę Škotijoje, kurioje laikomas JK branduolinio atgrasymo arsenalas, kurį sudaro keturi povandeniniai laivai, ginkluoti „Trident“ balistinėmis raketomis.
Iranietis vėliau buvo paleistas iš areštinės, kol bus atliktas tolesnis tyrimas, pirmadienį išplatintame pranešime nurodė Škotijos prokuratūra.
Tarnyba pridūrė, kad prieš 31 metų rumunę „nebus pradedamas joks procesas“, nors ji pasilieka „teisę tai padaryti ateityje, jei atsiras papildomų įrodymų“.
Didžiojoje Britanijoje nuogąstaujama, kad šalis gali tapti taikiniu dėl savo vaidmens JAV ir Izraelio kare prieš Iraną.
Didžioji Britanija leido Amerikos pajėgoms naudotis dviem savo bazėmis kai kurioms JAV operacijoms prieš Iraną, kurios, kaip tvirtina Didžiosios Britanijos vyriausybė, yra išimtinai „gynybinės“.
Vokietijos laivų savininkų asociacija: Persijos įlankoje įstrigę apie 2 000 laivų
Vokietijos laivų savininkų asociacija (VDR) pirmadienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nuo karo su Iranu pradžios Persijos įlankos regione įstrigo daugiau kaip 2 000 komercinių laivų su 20 tūkst. įgulų narių.
VDR prezidentė Gaby Bornheim sakė, kad ten yra ir mažiausiai 50 laivų iš 10 Vokietijos bendrovių su maždaug 1 000 darbuotojų.
Nuo karo pradžios apie 20 komercinių laivų patyrė atakas, esama žuvusių ir sužeistų žmonių, sakė ji.
Hormūzo sąsiauris, gyvybiškai svarbus vandens kelias, kuriuo gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos, yra praktiškai uždarytas.
„Prasidėjus karo veiksmams Irano pajėgos labai greitai tiesiogiai kontaktavo su laivais ir grasino juos padegti, jei jie bandys plaukti sąsiauriu“, – sakė ji.
Pasak jos, padėtis Raudonojoje jūroje, kuri prieš Irano karą buvo šiek tiek pagerėjusi, gali vėl pablogėti, nes gali atsinaujinti Jemeno hučių sukilėlių atakos.
VDR vykdomasis direktorius Martinas Krögeris atkreipė dėmesį ir į kitas pavojaus zonas – pietinėje ir rytinėje Viduržemio jūros dalyje, Juodojoje jūroje ir Taivano sąsiauryje bei Pietų Kinijos jūroje.
Jis pažymėjo, kad net Baltijos jūroje kyla problemų komercinei laivybai, nes dėl pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) patiriamų trukdžių sutrinka navigacijos įrangos darbas. Nors M. Krögeris nenurodė, kas už tai atsakingas, dėl šių trukdžių dažniausiai kaltinama Rusija.
Jis teigė, kad Persijos įlankoje įstrigę laivai turi atsargų maždaug keturioms savaitėms ir kad galima pasipildyti atsargas iš sausumos. Įgulos negali palikti savo laivų, sakė jis.
Trumpas kalba apie proveržį derybose su Iranu: „Jie neturės branduolinio ginklo“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad derybos su Iranu buvo labai sėkmingos, o Teheranas nori susitarti, rašo „Sky News“.
Trumpas pareiškė, kad Hormūzo sąsiauris netrukus bus atidarytas: įvardijo, kas jį kontroliuos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, kad Hormūzo sąsiauris artimiausiu metu bus atidarytas ir bus valdomas bendromis Jungtinių Valstijų ir Irano pastangomis.
Raudonasis kryžius: Artimųjų Rytų karas artėja prie „taško, iš kurio nebebus kelio atgal"
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) pirmadienį pareikalavo nutraukti „karą prieš esminę infrastruktūrą“ Artimuosiuose Rytuose ir įspėjo apie galimas „negrįžtamas pasekmes“, įskaitant žalą branduoliniams objektams.
„Tai, ką pastarosiomis dienomis matėme Artimuosiuose Rytuose, gali pasiekti tašką, iš kurio nebebus kelio atgal“, – pareiškime perspėjo TRKK pirmininkė Mirjana Špoljarič.
„Didžiausią nerimą kelia galima žala branduoliniams objektams, tyčinė ar atsitiktinė“, – sakė ji.
Energetikos infrastruktūra ne kartą nukentėjo nuo karo pradžios vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo atakas prieš Iraną. Teheranas atsakė smūgiais į taikinius Izraelyje ir Persijos įlankos valstybėse.
Savaitgalį Iranas smogė pietiniam Izraelio Dimonos miestui, kuriame yra branduolinis objektas; pasak Teherano, tai buvo atsakas į ankstesnę ataką prieš jo branduolinį objektą Natanze.
„Žala šiems objektams gali sukelti negrįžtamų pasekmių, todėl pagal karo taisykles jiems taikoma sustiprinta apsauga“, – sakė M. Špoljarič.
Ji įspėjo, kad „karas prieš esminę infrastruktūrą yra karas prieš civilius gyventojus“. O „sąmoningos atakos prieš kritinės svarbos paslaugas ir civilinę infrastruktūrą gali prilygti karo nusikaltimams.“
Jos komentarai pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai atsisakė grasinimo „sunaikinti“ Irano energetikos infrastruktūrą, jei šis neatidarys strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio.
Reaguodamas į pirminį D. Trumpo grasinimą Iranas pažadėjo Persijos įlankoje dislokuoti jūrines minas ir atakuoti elektrines visame regione.
Pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad po „labai gerų“ derybų su neįvardytais Irano pareigūnais savo ultimatumą atideda, o Irano žiniasklaida citavo Teherano užsienio reikalų ministeriją, kuri neigė bet kokias derybas ir darė prielaidą, kad D. Trumpas taip siekia sumažinti energijos kainas.
„Atakos prieš esminę infrastruktūrą jau padarė žalos milijonams civilių gyventojų tiek arti, tiek toli nuo fronto linijos, – sakoma M. Špoljarič pareiškime. – Tokia tendencija, kartu su eskalacine retorika, kuria nepaisoma tarptautinės humanitarinės teisės nustatytų ribų, normalizuoja karybos stilių, kuris atima mūsų bendrą žmogiškumą.“
Dėl JAV ir Irano derybų – visiška sumaištis: Iranas kaltina Trumpą manipuliacijomis
Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas pirmadienį pareiškė, kad „jokios derybos“ su Jungtinėmis Valstijomis nevyksta, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie vykstančius pokalbius.
Merzas teigia esąs dėkingas už tai, kad Trumpas atideda smūgius į Irano elektrines
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė esąs „dėkingas“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui už tai, kad jis atidėjo smūgius į Irano elektrines, kuriais anksčiau buvo grasinama.
„Pareiškiau jam susirūpinimą dėl paskelbtų atakų prieš Irano elektrines“, – Berlyne surengtoje spaudos konfererencijoje sakė F. Merzas, kalbėdamas apie sekmadienį įvykusį jųdviejų pokalbį telefonu.
„Esu dėkingas, kad jis šiandien pasakė, jog atideda jas dar penkioms dienoms“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas savo platformoje „Truth Social“ staiga paskelbė, kad įsakė sustabdyti smūgius į Irano energetikos infrastruktūrą, ir kartu nurodė, jog Jungtinės Valstijos surengė „labai gerus“ pokalbius su Teheranu.
Irano žiniasklaida paneigė, kad vyko kokios nors derybos.
Tačiau F. Merzas palankiai įvertino tai, kad D. Trumpas „dabar atveria galimybę nedelsiant ir tiesiogiai susisiekti su Irano vadovybe“.
Kancleris teigė, kad pasiūlė D. Trumpui Berlyno diplomatinę pagalbą tarpininkaujant konflikte, dėl kurio smarkiai išaugo pasaulinės energijos kainos ir kilo susirūpinimas dėl skaudžių ekonominių padarinių.
„Turime gerų ryšių visame regione“, – tvirtino F. Merzas.
„Dar nepasiekėme taško, kuriame galėtume aptarti bendras priemones, tačiau pasiūliau dirbti kartu ir daryti viską, ką galime, kad kuo greičiau pasiektume paliaubas regione“, – pažymėjo jis.
F. Merzas ne kartą pasmerkė Irano vadovybę ir iš pradžių pareiškė paramą JAV ir Izraelio pradėtam karui, tačiau vėliau reiškė vis didesnį susirūpinimą dėl konflikto kainos.
Vokietija kartu su kitomis Europos NATO narėmis taip pat ne kartą akcentavo, kad konflikte tiesiogiai nedalyvaus. Dėl to D. Trumpas, kuris reikalavo NATO padėti atverti Hormūzo sąsiaurį laivų eismui, sukritikavo šias sąjungininkes ir pavadino jas „bailėmis“.
Trumpas prabilo apie derybas su Iranu: iškeltas griežtas reikalavimas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad JAV ir Irano derybose yra „svarbių punktų, dėl kurių sutariama“. Derybos, JAV prezidento teigimu, turi baigtis Teherano branduolinių ambicijų ir sodrinto urano atsargų atsisakymu.
„Noriu pasakyti tik tiek, kad šiuo metu turime realią galimybę sudaryti susitarimą“, – prieš įlipdamas į prezidentinį orlaivį „Air Force One“ sakė D. Trumpas.
„Manau, jei būčiau azartiškas žmogus, statyčiau už tai. Bet, pasikartosiu, kad nieko negarantuoju“, – pridūrė jis.
D. Trumpas teigė, kad derybos – kurių faktą Teheranas neigia – vyko su „aukščiausiu pareigūnu“, tačiau ne su šalies aukščiausiuoju lyderiu Mojtaba Khamenei.
„Mes pašalinome vadovybę pirmajame, antrajame ir didžiąja dalimi trečiajame etape. Tačiau mes bendraujame su žmogumi, kuris, mano nuomone, yra labiausiai gerbiamas ir yra lyderis“, – tikino D. Trumpas.
JAV prezidento teigimu, JAV pusę derybose su Iranu atstovauja jo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris. Irano atstovo (-ų) D. Trumpas neįvardijo.
Jei būtų pasiektas susitarimas su Islamo Respublika, JAV, pasak D. Trumpo, imtųsi veiksmų perimti Irano prisodrinto urano atsargas.
„Mes norime, kad nevyktų sodrinimas, bet taip pat norime prisodrinto urano“, – pridūrė JAV prezidentas.
Kaip skelbta, šeštadienį D. Trumpas pagrasino atakuoti Irano elektrines, jei per 48 valandas nebus atidarytas naftos ir dujų tranzitui gyvybiškai svarbus Hormūzo sąsiauris.
Atsakydamas į tai, Teheranas sekmadienį pagrasino aklinai uždaryti sąsiaurį ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų prieš energetikos objektus ir vandens gėlinimo įrenginius ryšius su JAV palaikančiose Persijos įlankos šalyse, jei būtų smogta jo energetikos infrastruktūrai. Islamo Respublika taip pat grasino neatidaryti sąsiaurio tol, kol sugriauta jos infrastruktūra nebūtų visiškai atstatyta.
Anksčiau pirmadienį platformoje „Truth Social“ JAV prezidentas paskelbė po „produktyvių pokalbių“ su Iranu penkioms dienoms atidėsiantis bet kokius karinius smūgius Irano elektrinėms ir energetikos infrastruktūrai, taip pat ir ankstesnį ultimatumą.
Po kelių akimirkų Irano Islamo revoliucinei gvardijai artimos valstybinės naujienų agentūros „Fars“ ir „Tasnim“ pranešė, kad Teheranas nepalaiko jokio kontakto su D. Trumpu, net ir per tarpininkus, todėl jokios derybos esą nevyksta.
Trumpas apie derybas su Iranu: jei nepavyks susitarti, JAV „toliau bombarduos iš visos širdies“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad derybos tarp JAV ir Irano buvo „labai stiprios“, o Iranas „labai nori sudaryti susitarimą“, rašo „Sky News“.
Donaldas Trumpas: reikalai su Iranu klostosi labai gerai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad reikalai su Iranu klostosi labai gerai, netrukus po to, kai paskelbė apie derybas su Teheranu ir penkių dienų pertrauką kalbant apie smūgius Islamo respublikos elektrinėms.
„Reikalai klostosi labai gerai“, – trumpame komentare telefonu AFP sakė D. Trumpas, paklaustas apie Iraną, po ankstesnio įrašo „Truth Social“ tinkle apie derybas, dėl kurio iškart ėmė kristi naftos kainos.
JAV ir Irano derybos: kas žinoma
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad savaitgalį Jungtinės Valstijos ir Iranas surengė „produktyvias derybas“, todėl jis penkioms dienoms atideda karinius smūgius Irano energetikos objektams.
Rašydamas didžiosiomis raidėmis socialiniame tinkle „Truth Social“, D. Trumpas nurodė, kad sprendimą atidėti planuotus išpuolius priėmė atsižvelgdamas į diskusijų „toną ir pobūdį“.
Tuo tarpu Irano žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais, teigia, kad JAV Donaldas Trumpas „atsitraukė“ nuo planų pulti šalies elektrines po „griežto įspėjimo“ iš Teherano, o jokių derybų tarp JAV ir Irano nebuvo, skirtingai nei skelbia pats D. Trumpas, rašo „Sky News“.
Trumpas: Iranas „labai nori“ pasiekti susitarimą
Po to apie tai klausimų sulaukęs D. Trumpas žurnalistams teigė, kad Iranas „labai nori“ pasiekti susitarimą ir tai gali įvykti „per artimiausias 5 dienas“.
JAV prezidentas taip pat sako „nesuprantantis, apie ką kalba Irano žiniasklaida“.
Savo ruožtu „Axios“ skelbia, kad pastarąsias dvi dienas Turkija, Egiptas ir Pakistanas perdavinėjo pranešimus tarp JAV ir Irano, siekdami padėti sušvelninti įtampą.
Aukšti šių trijų šalių pareigūnai surengė atskiras derybas su D. Trumpo specialiuoju Steve'u Witkoffu ir Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi, rašo leidinys.
„Axios“ pažymi, kad tarpininkavimas tebevyksta ir daroma pažanga, daugiausia dėmesio skiriant konflikto užbaigimui ir neišspręstų klausimų sprendimui.
Omanas siekia užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje
Omanas, anksčiau tarpininkavęs JAV ir Irano deryboms dėl branduolinės programos, pirmadienį pranešė dedantis pastangas užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje, kurį Iranas iš esmės užblokavo.
„Omanas intensyviai dirba, kad būtų nustatyta saugaus praplaukimo Hormūzo sąsiauriu tvarka“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime nurodė užsienio reikalų ministras Badras Albusaidi.
„Kad ir kokia būtų jūsų nuomonė apie Iraną, šis karas kilo ne dėl jų kaltės“, – pridūrė jis.
Iranas: Trumpas „atsitraukė“ po Teherano „įspėjimo“, jokių derybų nebuvo
Irano žiniasklaida, cituodama šaltinius, teigia, kad JAV Donaldas Trumpas „atsitraukė“ nuo planų pulti šalies elektrines po „griežto įspėjimo“ iš Teherano, o jokių derybų tarp JAV ir Irano nebuvo, skirtingai nei skelbia pats D. Trumpas, rašo „Sky News“.
Tokius komentarus pateikė ir Irano ambasada Kabule, kuri socialiniuose tinkluose paskelbė, kad D. Trumpas atsitraukė po Irano grasinimų „nukreipti smūgį į viso regiono energetikos infrastruktūrą“.
Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi šaltiniu, taip pat teigė, kad nebuvo jokio tiesioginio bendravimo su JAV, nei per tarpininkus, po to, kai D. Trumpas pasakė, kad su Iranu vyko „produktyvios derybos“ dėl karo pabaigos.
Po Trumpo pareiškimų – reakcijos biržose: smarkiai smuko naftos kaina
Po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie tarp JAV ir Irano surengtas „produktyvias derybas“ ir atidėtas atakas prieš Irano elektrines beveik 13 proc. sumažėjo „Brent“ naftos kaina, rašo „Sky News“.
AFP žurnalistas: Irano sostinėje pasigirdo sprogimai
Karui su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu liepsnojant jau ketvirtą savaitę, pirmadienį Irano sostinėje pasigirdo stiprių sprogimų serija, pranešė agentūros AFP žurnalistas.
Į ką buvo taikomasi, kol kas neaišku, tačiau sprogimai buvo juntami Teherano centre ir sudrebino pastatų langus, tvirtino žurnalistas.
Vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Teheranas į šią karinę operaciją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione.
Trumpas: po „produktyvių“ derybų atidėtos atakos prieš Irano elektrines
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad savaitgalį Jungtinės Valstijos ir Iranas surengė „produktyvias derybas“, todėl jis penkioms dienoms atideda karinius smūgius Irano energetikos objektams.
Rašydamas didžiosiomis raidėmis socialiniame tinkle „Truth Social“, D. Trumpas nurodė, kad sprendimą atidėti planuotus išpuolius priėmė atsižvelgdamas į diskusijų „toną ir pobūdį“.
„DŽIAUGIUOSI GALĖDAMAS PRANEŠTI, KAD JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS IR IRANAS PER PASTARĄSIAS DVI DIENAS TURĖJO LABAI GERAS IR PRODUKTYVIAS DERYBAS DĖL VISIŠKO IR GALUTINIO MŪSŲ PRIEŠIŠKUMO ARTIMUOSIUOSE RYTUOSE UŽBAIGIMO“, – rašė D. Trumpas.
„REMIANTIS ŠIŲ IŠSAMIŲ, DETALIŲ IR KONSTRUKTYVIŲ POKALBIŲ, KURIE TĘSIS VISĄ SAVAITĘ, POBŪDŽIU IR TONU, NURODŽIAU KARO DEPARTAMENTUI PENKIŲ DIENŲ LAIKOTARPIUI ATIDĖTI BET KOKIUS KARINIUS SMŪGIUS IRANO ELEKTRINĖMS IR ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪRAI, PRIKLAUSOMAI NUO VYKSTANČIŲ SUSITIKIMŲ IR DISKUSIJŲ SĖKMĖS“, – tęsė jis.
Šeštadienį D. Trumpas nustatė Teheranui 48 valandų terminą, per kurį šis turi nutraukti dalinę Hormūzo sąsiaurio – siauro vandens kelio į Persijos įlanką, kuriuo keliauja apie penktadalis pasaulio naftos – blokadą, kitaip bus puolama gyvybiškai svarbi šalies energetikos infrastruktūra.
Dar praėjusią savaitę D. Trumpas teigė, kad nėra suinteresuotas siekti paliaubų su Iranu.
Lėktuvnešis „Gerald R. Ford“ grįžo į Kretos jūrų pajėgų bazę
Didžiausias pasaulyje lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“, dalyvavęs karinėse operacijose Artimuosiuose Rytuose, pirmadienį grįžo į jūrų pajėgų bazę Kretoje, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.
Laivas, kuris vasario mėnesį Sudos įlankoje pasipildė maisto, degalų ir šaudmenų atsargas, kovo 12 dieną pranešė apie gaisrą skalbykloje, kurio metu nukentėjo du įgulos nariai.
Izraelio kariuomenė patvirtino, kad civilį šiauriniame pasienyje pražudė sava ugnis
Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad jos pačios artilerijos ugnis diena anksčiau pražudė izraelietį civilį netoli šiaurinės sienos su Libanu, kur jos pajėgos kovoja su „Hezbollah“.
Pradėjusi tyrimą, kariuomenė nurodė, kad „pirminiai duomenys rodo, jog Izraelio civilis žuvo nuo IDF artilerijos ugnies, kuria siekta paremti Pietų Libane veikiančius IDF karius“, ir pridūrė, kad „incidento metu įvyko keletas rimtų problemų ir operatyvinių klaidų, įskaitant ugnies planavimą ir vykdymą“.
Irano remiama Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ pranešė sekmadienį užpuolusi kareivius šiauriniame Izraelio Misgav Amo rajone, kur, pasak gelbėtojų, raketų ugnis iš Libano nusinešė vieno žmogaus gyvybę.
Vėliau Izraelio kariuomenė pranešė, kad tiria, ar jų pačių ugnis toje pačioje vietovėje galėjo nusinešti civilio gyvybę.
Pirmadienį kariuomenė pareiškė, kad artilerijos ugnis, per kurią žuvo Oferas Moskovitzas, „buvo vykdoma netinkamu kampu ir nesilaikant reikiamų protokolų“.
„Dėl to penki artilerijos sviediniai buvo paleisti į Misgav Amo kalnagūbrį, o ne į priešo taikinį“, – teigiama kariuomenės pranešime, kuriame išreiškiamas apgailestavimas dėl incidento ir reiškiama „nuoširdi užuojauta Moskovitzo šeimai ir Misgav Amo bendruomenei šiuo sunkiu metu“.
Libanas buvo įtrauktas į Artimųjų Rytų karą, kai kovo 2 dieną „Hezbollah“ pradėjo leisti raketas į Izraelį, siekdama atkeršyti už Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nužudymą per Izraelio ir JAV atakas.
Izraelis pasiuntė karius į Libaną ir surengė didelio masto aviacijos smūgius šalyje, o „Hezbollah“ toliau leidžia raketas per sieną.
Po Trumpo grasinimų – Kinijos įspėjimas: „Padėtis gali pasidaryti nekontroliuojama“
Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „sunaikinti“ Irano elektrines, Kinija pirmadienį įspėjo, kad tolesni išpuoliai Artimuosiuose Rytuose gali lemti „nekontroliuojamą padėtį“ šiame karo nuniokotame regione.
NATO vadovas reiškia paramą Trumpui dėl Irano: „Visada susivienijame“
Duodamas interviu kanalui CBS, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė paramą JAV kariniams veiksmams Irane ir patikino, kad Aljanso šalys visada demonstruoja vienybę, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Iranas JAV ar Izraelio atakos atveju grasina minuoti Persijos įlanką
Iranas pirmadienį pagrasino dislokuoti jūrines minas Persijos įlankoje, jei Jungtinės Valstijos ir Izraelis atakuotų bet kurią jo pakrantę ar salas.
„Bet koks priešo bandymas atakuoti Irano pakrantes ar salas natūraliai ir pagal nusistovėjusią karinę praktiką lems tai, kad visi prieigos maršrutai ir ryšių linijos Persijos įlankoje bei pakrančių zonose bus užminuoti įvairių tipų jūrų minomis, įskaitant dreifuojančias minas, kurias galima dislokuoti iš pakrančių“, – teigiama šalies Gynybos tarybos pranešime, kurį išplatino valstybinė žiniasklaida.
Smūgis pasaulio dujų milžinui: Irano raketa pergudravo „Patriot“ sistemas
Irano pajėgos, smogdamos „QatarEnergy“ valdomiems objektams Ras Laffane – viename didžiausių dujų gavybos centrų pasaulyje – panaudojo raketas, galinčias apeiti JAV „Patriot“ oro gynybos sistemas, rašo „Financial Times“, remdamasis šaltiniu, susipažinusiu su atakos aplinkybėmis.
Anot leidinio šaltinio, Irano raketos buvo manevringos ir sugebėjo apeiti „Patriot“ sistemų gynybą.
Kovo 18 d. Iranas smogė pramoniniam Kataro miestui Ras Laffanui. Pranešimai apie padarytą žalą pasirodė po to, kai Kataro vidaus reikalų ministerija pranešė, kad po Irano atakos šioje teritorijoje kilo gaisras.
„FT“ pranešė, kad, pasak Kataro gynybos ministerijos, Iranas paleido penkias balistines raketas, iš kurių keturios buvo perimtos, o viena pataikė į Ras Laffano kompleksą.
Ras Laffanas, kuriame įsikūrusios kelių tarptautinių energetikos bendrovių biurai ir objektai, yra Kataro energetikos pramonės centras. „QatarEnergy“ teigė, kad smūgis padarė „didelę žalą“.
Trumpo ultimatumas Iranui dar labiau pakėlė naftos kainas
Naftos kainos pirmadienį anksti ryte dar labiau pakilo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Iranui 48 valandų ultimatumą atidaryti Hormūzo sąsiaurį. Priešingu atveju jis pagrasino, kad bus sunaikinta šalies energetikos infrastruktūra. Tuo metu Izraelis įspėjo, kad karas tęsis dar keletą savaičių.
Netrukus po prekybos Azijoje pradžios gegužės pristatymo termino ateities sandorių JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina pakilo 1,8 proc. ir šiek tiek viršijo 100 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau šios naftos kaina šiek tiek sumažėjo.
Gegužės pristatymo termino „Brent“ naftos kaina pakilo panašiai iki 113,44 JAV dolerių už barelį, o po maždaug 45 minučių prekybos nukrito iki maždaug 111 JAV dolerių.
Palyginimui, vasario 27 d., dieną prieš prasidedant JAV ir Izraelio atakoms prieš Iraną, abiejų naftos rūšių kainos siekė atitinkamai 67,02 ir 72,48 JAV dolerių už barelį.
Karui įžengus į ketvirtą savaitę, D. Trumpas ir Teheranas keičiasi grasinimais, o JAV prezidentas pareikalavo, kad Islamo Respublika vėl atidarytų užblokuotą Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenamas maždaug penktadalis pasaulinės naftos ir dujų. Dėl karo beveik visiškai sustabdytas naftos tiekimas per šį sąsiaurį, dėl ko naftos kainos yra smarkiai pakilusios.
Šeštadienį vėlai vakare D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad JAV pajėgos „smogs ir sunaikins“ Irano elektrines, „pradėdamos nuo didžiausios“, jei Teheranas per 48 valandas, arba iki pirmadienio 23.44 val. Grinvičo laiku (pagal jo įrašo laiką), visiškai neatidarys sąsiaurio.
Atsakydama į tai Irano kariuomenė paskelbė, kad taikysis į energetikos ir vandens gėlinimo infrastruktūrą, „priklausančią JAV ir režimui regione“, kaip pranešė naujienų agentūra „Fars“.
Iranas pagrasino pulti Artimųjų Rytų elektrines, tiekiančias elektros energiją JAV bazėms
Artėjant JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytam terminui, iki kurio turi būti atidarytas Hormūzo sąsiauris, Iranas pirmadienį pagrasino užpulti Artimųjų Rytų elektrines, tiekiančias elektrą JAV karinėms bazėms.
Toks Irano Revoliucinės gvardijos pareiškimas yra naujausias Teherano bandymas pateisinti savo išpuolius prieš Persijos įlankos arabų šalis.
Šį pareiškimą pirmadienį ryte savo eteryje perskaitė Irano valstybinė televizija.
„Mes paskelbėme apie savo sprendimą, kad, jei bus puolamos elektrinės, Iranas atsakys smogdamas okupacinio režimo elektrinėms ir regiono šalių elektrinėms, tiekiančioms elektrą JAV bazėms, taip pat ekonominei, pramoninei ir energetinei infrastruktūrai, kurioje amerikiečiai turi akcijų“, – teigiama pareiškime, kuriame Izraelis vadinamas „okupaciniu režimu“.
„Neabejokite, kad mes tai padarysime“, – nurodoma jame.
Sekmadienį ryte D. Trumpas įspėjo, kad JAV po 48 valandų pradės atakuoti Irano elektrines, jei sąsiauris toliau bus faktiškai uždarytas dėl Irano išpuolių prieš laivus.
Dėl Hormūzo sąsiaurio – vis daugiau susirūpinimo: „Gresia didžiulė, didžiulė grėsmė“
Dėl energetikos krizės, kurią sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose, pasaulio ekonomikai kyla „didžiulė grėsmė“ ir „nė viena šalis nebus apsaugota“ nuo jos padarinių, pirmadienį pareiškė Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas.
Kalbėdamas Nacionaliniame spaudos klube Australijos sostinėje, F. Birolas palygino dabartinę energetikos krizę su praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio krizėmis ir 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis.
„Esant dabartinei padėčiai, ši krizė iš esmės yra dvi naftos krizės ir vienas dujų krachas, sudėti į vieną“, – sakė F. Birolas.
„Šiandien pasaulio ekonomikai gresia didžiulė, didžiulė grėsmė, ir aš labai tikiuosi, kad ši problema bus išspręsta kaip galima greičiau.
Jei padėtis toliau klostysis šia linkme, nė viena šalis nebus apsaugota nuo šios krizės padarinių. Todėl būtina imtis bendrų pasaulinio lygio veiksmų.“
JAV ir Iranas apsikeitė grasinimais
Prasidėjus ketvirtai karo savaitei, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Teheranas ėmė grasinti vienas kitam, o JAV prezidentas pareikalavo, kad islamo respublika vėl atidarytų užblokuotą Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama apie 20 procentų pasaulio naftos ir dujų.
Dėl susidariusio kamščio naftos tranzitas per šį siaurą vandens kelią beveik visiškai sustojo.
Pirmadienio rytą naftos kainos vėl pakilo, o JAV etaloninės rūšies naftos kaina trumpam pasiekė 100 JAV dolerių už barelį ribą.
F. Birolas Australijos žiniasklaidai sakė, kad konflikto metu regione buvo „sunkiai arba labai sunkiai apgadinta“ mažiausiai keturiasdešimt energetikos objektų.
Izraeliui paskelbus apie naują smūgių bangą, Teherane griaudi sprogimai
Ankstų pirmadienio rytą Teherane nugriaudėjo sprogimai, pranešė Irano žiniasklaida, Izraeliui paskelbus apie naują smūgių bangą.
„Teherane girdimas sprogimas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė vietos žiniasklaidos priemonė „Mehr“, o naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad oro smūgiai buvo nukreipti į penkis Irano sostinės rajonus ir kad „pranešama apie baisius sprogimų garsus“.
„Daugiau informacijos apie žalos mastą ir galimas aukas bus paskelbta vėliau“, – skelbė „Fars“.
Savo pareiškime Izraelio kariuomenė paskelbė, kad „pradėjo plataus masto smūgių bangą, nukreiptą prieš Irano teroro režimo infrastruktūrą Teherane“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Šaltinis: JAV nustatė karo su Iranu pabaigos datą
JAV valdžios institucijos nustatė balandžio 9 d. kaip datą karui su Iranu užbaigti. Tikimasi, kad netrukus įvyks derybos tarp Vašingtono ir Teherano, praneša Izraelio naujienų portalas „Ynet“.
Neįvardytas Izraelio šaltinis portalui nurodė karo pabaigos datą.
Pasak šaltinio, „karo užbaigimas balandžio 9 d. leistų Donaldui Trumpui atvykti į Izraelį per Nepriklausomybės dieną ir atsiimti Izraelio premiją“.
Izraelio premija yra prestižiškiausias apdovanojimas, įteikiamas šalies Nepriklausomybės dieną.
„Ynet“ šaltinis taip pat pridūrė, kad JAV ir Irano derybos turėtų įvykti šią savaitę Pakistane.
„Amerikiečiai neinformavo Izraelio apie derybas su Ghalibu (Irano parlamento pirmininku Mohammadu Ghalibu)“, – patikslino šaltinis.