O į Kinijai priešišką vertybinę politiką įsikibę konservatoriai tokius socdemų užmojus deda į šuns dienas: sako pataikauti didžiausiai mūsų sąjungininkės Amerikos priešei ir gadintis santykius su Taivanu – mums brangiai kainuosianti klaida.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Nuo 2021-ųjų konservatorių Vyriausybės sprendimas leisti Vilniuje veikti būtent Taivano, o ne Taipėjaus atstovybei, tuometinio užsienio reikalų ministro buvo pristatytas kaip vertybinės užsienio politikos pasiekimas. Diplomatijoje pavadinimai dažnai nėra vien formalumas, tad šiuo atveju, toks politinis signalas Kiniją kaip reikiant įsiutino.
Kinija Lietuvos ambasadą uždarė, diplomatų paprašė kuo greičiau palikti ambasadą.
Vietoj ambasados Kinijoje liko žemesnio rango įstaiga – Reikalų patikėtinio biuras.
Po penkerių metų ginčas dėl Taivano atstovybės pavadinimo Lietuvoje grįžta. Vieniems tai tebėra principo ir laikysenos simbolis, kitiems – šaliai brangiai kainavęs konservatorių eksperimentas.
LRT užsakymu atlikta visuomenė apklausa rodo, kad 6 iš 10 lietuvių pritartų Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimui į Taipėjaus atstovybę, jei tai padėtų atšildyti santykius su Kinija.
Santykių su Kinija gerinimas gali iššaukti JAV pyktį
Socialdemokratai aiškina, kad konservatorių vertybinė politika Taivano klausimu Lietuvą pavertė išsišokėle, o dabar santykius su Kinija tenka taisyti.
„Akivaizdžiai matom, kad ta vertybinė politika ir laikysena nedavė jokių rezultatų, kurių buvo tikėtasi, ir tuos santykius su Kinija reikėtų normalizuoti, tas yra įsipareigota ir LRV programoje, ir socialdemokratų programoje“, – teigia Seimo narys, socialdemokratas Martynas Katelynas.
Tačiau konservatoriai savo linijos neišsižada – pasak Žygimanto Pavilionio, siekis susidraugauti su Kinijos režimu – ne tik apie politines vertybes, bet ir apie tikrą pavojų mūsų šalies saugumui.
„Dar Skvernelio vyriausybė padarė analizę, kad jei komunistinės Kinijos mes neišoperuosime iš savo uostų, geležinkelių, telekomunikacijų – ateina grėsmė mūsų saugumui“, – komentuoja Ž. Pavilionis.
Socialdemokratas sako, kad problema – ne pats bendradarbiavimas su Taivanu, o konservatorių pasirinktas demonstratyvumas.
„Kinija tą pavadinimą, nors mums tai atrodo smulkmena, bet jie vertina itin atidžiai, ir jiems tas labai nepatinka“, – sako M. Katelynas.
„Kinija ir JAV ruošiasi karui“
Prancūzija ir Vokietija ryšius su Taivanu išlaiko, bet daro tai per Taipėjaus ar funkcinių biurų modelį, o tuo pačiu reguliariai derasi ir su Pekinu. Kitaip tariant, didžiosios ES valstybės renkasi ne vertybinį konfliktą, o dviejų krypčių diplomatiją. Bet Ž. Pavilionio teigimu, pavadinimą keisti – klaida.
„Apklausa daryta ne toje teritorijoje, apklausti reikėtų taivaniečius. Mes negalime primesti pavadinimo kitai šaliai“, – teigia Ž. Pavilionis.
Lietuva dabar svarsto švelninti laikyseną ne bet kam, o Kinijai – valstybei, kurią Donaldas Trumpas vadina pagrindine Amerikos prieše, todėl toks kursas, anot konservatoriaus, kertasi su pačiais Lietuvos saugumo interesais.
„Kinija yra pagrindinė Amerikos priešė šiandien, Kinija ir JAV ruošiasi karui, kuris gali įvykti net kitais metais – mūsų pirmininkavimo metu. Tai mes dabar norim atnaujinti santykius su valstybe, kuri pagrindinė mūsų saugumo garantijos priešė“, – paaiškina konservatorius.
Anot Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Remigijaus Motuzo, vienašališkai pavadinimo pakeisti neįmanoma. Su taivaniečiais reikėtų tartis.
„Turi būti dvišalis susitarimas. Mes negalime nei įsakyti, nei pakeisti. Mes matome, kad rezultatai yra tokie, ir aš manau, kad Taivaniečių atstovybė išgirdo, nes jie turi ir diplomatus“, – teigia R. Motuzas.
Bet pirmiausia esą Užsienio reikalų ministerija turi atlikti revizija, kiek pasiteisino mūsų ekonominis bendradarbiavimas su Taivanu per visus šiuos metus.
Taivano investicinis pėdsakas Lietuvoje gana menkas. Iš ambicingų pažadų apie beveik milijardinį investicinį postūmį Lietuvai kol kas materializavosi tik palyginti nedidelė dalis – keliasdešimt milijonų eurų paskolų ir keliolika milijonų eurų rizikos kapitalo.
Pavyzdžiui, įsteigtas 180 mln. rizikos kapitalo fondas, kurį valdo „Taiwania Capital“ Europoje atliko 17 stambių investicijų, iš kurių Lietuvai teko 3. Tai yra 16 mln. eurų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
