Artimieji Rytai. JAV perspėja dėl Hormuzo sąsiaurio: siūlo pasiruošti „planą B“

Irano duomenimis, per praėjusias 24 valandas Hormuzo sąsiauriu praplaukė 35 laivai. Tai padaryta koordinuojant veiksmus su Irano revoliucinės gvardijos kariniu laivynu, valstybinis radijas citavo ginkluotųjų pajėgų pranešimą. Anot duomenų, tai naftos tanklaiviais, krovininiai ir prekybiniai laivai.

Netrukus po to, kai prasidėjo karas, Irano ginkluotosios pajėgos perėmė energijos išteklių prekybai svarbaus Horzmuzo sąsiaurio kontrolę. Dėl grasinimų, kontrolės ir atakų prieš laivus judėjimas sąsiauryje praktiškai sustojo. Dėl to pasaulyje smarkiai išaugo energijos ir degalų kainos.

Teheranas nuolat pabrėžia, kad Hormuzo sąsiauris nėra blokuojamas. Tačiau faktiškai laivybos bendrovės turi derinti veiksmus su Irano koordinavimo centrais ir tada gali naudotis tik vienu koridoriumi netoli Irano pakrantės. Už tai Irano vadovybė reikalauja didelių mokesčių. Tarptautinės teisės ekspertų požiūriu, tokie mokesčiai pažeidžia tranzitinio praplaukimo teisę

Nepaisant paliaubų, Izraelis ir „Hezbollah“ tęsia apsišaudymus. Pietų Libane, institucijų duomenimis, per Izraelio oro antskrydžius žuvo mažiausiai dešimt žmonių. Tarp jų yra šeši sanitarai ir vaikas, pranešė Sveikatos ministerija Beirute. Taip pat yra sužeistųjų. Izraelio pajėgos atakų kol kas nekomentavo.

Sveikatos tarnybos, kurioms smogta, susijusios su „Hezbollah“ ir jos sąjungininke „Amal“ grupuote. Izraelis Libane vis atakuoja ir sveikatos priežiūros įstaigas bei medicinos brigadas. Jis kaltina Irano remiamą „Hezbollah“ judėjimą šias naudojant kaip priedangą ginklams ir kovotojams slėpti. Kadangi „Hezbollah“ – ypač Pietų Libane –  veikia kaip valstybė valstybėje, jos civilinis sparnas šioje teritorijoje užtikrina ir medicininę priežiūrą.

Libano vyriausybė, kuri nėra konflikto šalis dabartiniame kare, tai neigia. Sveikatos ministras Rakanas Nassereddineas neseniai pasmerkė atakas, pavadindamas jas „sistemingu, tikslingu sveikatos sektoriaus naikinimu“. Nuo pastarosios eskalacijos tarp Izraelio ir „Hezbollah“ pradžios kovą, institucijų duomenimis, žuvo 116 sveikatos sistemos darbuotojų. Buvo apgadinta 16 ligoninių, atakuoti 147 greitosios pagalbos automobiliai.

Izraelio kariuomenė tuo tarpu nurodė, kad netoli Izraelio sienos Pietų Libane nukovė du ginkluotus asmenis. Be to, buvo identifikuotas įtartinas skraidantis objektas, skriejantis Izraelio oro erdvės link. Tačiau vėliau jis dingo nepasiekęs Izraelio teritorijos. Sužeistųjų nebuvo.

Prasidėjus Irano karui, atsinaujino eskalacija ir tarp Izraelio bei Irano remiamos „Hezbollah“. Libano vyriausybė ir Izraelis balandžio viduryje susitarė dėl paliaubų, tačiau abipusės atakos tęsiasi. Izraelio kariai taip pat lieka Pietų Libane. „Hezbollah“ atmeta derybas su Izraeliu.

JAV ir Iranas turi tik „50 ir 50“ tikimybę pasiekti susitarimą, kuris atblokuotų Hormuzo sąsiaurį, penktadienį pareiškė aukšto rango Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) pareigūnas.

Prezidento patarėjas Anwaras Gargashas paragino Teheraną nepervertinti savo galimybių per trūkinėjančias derybas, vykstančias trapių paliaubų kare Artimuosiuose Rytuose metu.

Irano pareigūnai „per daugelį metų praleido daug progų, nes yra tendencija pervertinti savo kortas“, GLOBSEC forume Prahoje sakė A. Gargashas.

„Tikiuosi, kad šį kartą jie to nepadarys“, – teigė jis.

Pakistanas tęsia tarpininkavimo pastangas kare tarp Irano  ir JAV. Vidaus reikalų ministras Syedas Mohsinas Naqvi penktadienį Teherane dar vienam pokalbių ratui susitiko su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi, pranešė pusiau valstybinės naujienų agentūros, kuriomis remiasi „Reuters“.

Tikslas yra parengti gaires nesutarimams išspręsti. Prieš dvi dienas S. M. Naqvi perdavė Iranui naujausią JAV vyriausybės žinutę.

JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio ketvirtadienį sakė, kad per derybas yra „keletas gerų ženklų“. Tačiau jis nenorįs būti pernelyg optimistas ir verčiau pažiūrėsiąs, kaip situacija klostysis ateinančiomis dienomis. Sprendimas esą nebus įmanomas, jei Teheranas Hormuzo sąsiauryje įgyvendins rinkliavų sistemą. Pasak vieno aukšto Irano šaltinio, abiejų pusių pozicijos suartėjo, tačiau urano sodrinimas Irane bei Hormuzo sąsiaurio kontrolė ir toliau yra tarp labiausiai ginčytinų punktų.

Hormuzo sąsiauris nuo karo pradžios vasario 28 d. praktiškai uždarytas laivybai. Prieš karą šiuo vandens keliu buvo gabenama penktadalis pasaulinio naftos ir suskystintų dujų eksporto.

JAV Atstovų rūmų Respublikonų partijos lyderiai ketvirtadienį, baimindamiesi nesėkmės, staiga atšaukė balsavimą dėl rezoliucijos, kuria siekta apriboti prezidento Donaldo Trumpo karo įgaliojimus Irane, praneša CNN.

Demokratai tiek Atstovų rūmuose, tiek Senate ne kartą priverstinai inicijavo balsavimus dėl D. Trumpo karo įgaliojimų apribojimo. Šį siekį pastarosiomis savaitėmis pamažu ėmė remti vis daugiau respublikonų.

Atstovų rūmų demokratų lyderiai sukritikavo sprendimą atšaukti balsavimą, bendrame pareiškime teigdami, kad „respublikonų kontroliuojami Atstovų rūmai toliau elgiasi kaip visiškai Trumpo administracijai priklausanti dukterinė įmonė“.

„Respublikonai išsigandę atšaukė numatytą balsavimą dėl Karo įgaliojimų rezoliucijos – teisės akto, kuris būtų priimtas abiejų partijų parama ir įpareigotų prezidentą užbaigti konfliktą Artimuosiuose Rytuose“, – pareiškime teigė Atstovų Rūmų demokratų lyderis Hakeemas Jeffries, kartu su kolegomis Katherine Clark ir Pete'u Aguilaru.

Šį respublikonų žingsnį pasmerkė ir rezoliuciją pateikęs Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto narys, Niujorko demokratų atstovas Gregory Meeksas.

„Esame Atminimo dienos išvakarėse, kai kyla benzino kainos, kyla maisto kainos. Dėl šio prezidento pasirinktos karinės kampanijos turėjome balsavimą, kuris būtų buvęs priimtas, be abejonės turėjome balsų, ir jie tai žinojo, todėl dabar jie žaidžia politinius žaidimus, jie apgaudinėja ir atidėjo balsavimą iki mūsų sugrįžimo“, – po balsavimo atidėjimo žurnalistams sakė kongresmenas.

Pasak jo, balsavimas atidedamas iki birželio pradžios, kai Atstovų rūmai nariai grįš po Atminimo dienos pertraukos.

Anksčiau šią savaitę G. Meeksas žurnalistams sakė, kad, jo nuomone, Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas vilkina balsavimą dėl šio klausimo. 

„Daugelis mano respublikonų kolegų jaučia spaudimą savo rinkimų apygardose, kai žiūri į maisto kainas, benzino kainas“, – sakė jis.

Neseniai atlikta CNN apklausa parodė, kad 77 proc. amerikiečių – įskaitant daugumą respublikonų rėmėjų – teigia, jog D. Trumpo politika padidino pragyvenimo išlaidas jų bendruomenėse.

Senatas anksčiau šią savaitę priėmė panašią rezoliuciją, kuria siekiama apriboti D. Trumpo galimybes imtis karinių veiksmų prieš Iraną be Kongreso pritarimo.

Kaip trečiadienį rašė ELTA, balsavimas Senate parodė, kad prezidento partijos viduje auga nerimas, nes konfliktas tęsiasi jau trečią mėnesį, jo metu eikvojamos JAV ginklų atsargos, kyla abejonių dėl karinės parengties, o oficialios išlaidų sąmatos jau viršija 30 milijardų dolerių.

Pagal šią rezoliuciją, remiantis 1973 m. Karo įgaliojimų įstatymu, priimtu po Vietnamo karo siekiant apriboti be įstatymų leidėjų pritarimo pradėtas ilgalaikes karines operacijas, JAV prezidento administracija būtų įpareigota sustabdyti karinius veiksmus prieš Iraną, nebent Kongresas jiems aiškiai uždegtų žalią šviesą.

Karo įgaliojimų įstatyme numatytas 60 dienų terminą, kuriam pasibaigus karui reikalingas Kongreso pritarimas. Karinę kampaniją Irane JAV ir Izraelis pradėjo šių metų vasario 28 d., t. y. prieš daugiau nei 80 dienų.

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai Jungtinės Tautos (JT) parėmė Gaos Ruožo taikos planą, humanitarinė padėtis palestiniečių teritorijoje, pagalbos organizacijų duomenimis, ir toliau yra katastrofiška. „Oxfam“, „Save the Children“ ir „Refugees International“ ketvirtadienį JT būstinėje Niujorke kritikavo, kad toliau žioji praraja tarp Izraelio pažadų ir palestiniečių realybės.

„Oxfam America“ prezidentė Abby Maxman sakė, kad Izraelis didžiausią patirtį turinčioms humanitarinėms organizacijoms ir toliau trukdo pristatyti į Gazos Ruožą reikiamą kiekį prekių. Tai, be kita ko, medžiagos, skirtos vandens sistemų remontui, laikinos pastogės ir medicinos priemonės. 

„Ir tai – nepaisant pažadų apie atstatymą, ekonominę plėtrą bei ilgalaikę gerovę“, – pažymėjo ji.

JAV chirurgė Teresa Soldner pasakojo apie besitęsiančias Izraelio atakas. Jai lankantis Gazos Ruože, esą kiekvieną dieną buvo vežami sužeistieji. Palestiniečių sveikatos sistema „visiškai paralyžiuota“.

Janti Soeripto iš „Save the Children“ kalbėjo apie badmiriaujančius vaikus Gazos Ruože. Daugiau kaip 600 tūkst. vaikų, be to, trečius metus iš eilės negali lankyti mokyklos.

Radikali palestiniečių organizacija „Hamas“ ir jos sąjungininkės po išpuolio prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d. sukėlė karą Gazos Ruože. Per žudynes tą dieną islamistai nužudė daugiau kaip 1 220 žmonių, 251 buvo pagrobtas ir nugabentas į palestiniečių teritoriją.

Po dvejų karo metų 2025 m. spalį įsigaliojo paliaubos, kurioms tarpininkavo JAV. JT Saugumo Taryba praėjus mėnesiui parėmė JAV taikos planą. Izraelis ir „Hamas“ kaltina vienas kitą pažeidžiant susitarimą.

Laikinai einantysis JAV laivyno sekretoriaus pareigas ketvirtadienį pareiškė, kad ginklų pardavimas Taivanui buvo „laikinai sustabdytas“, siekiant užtikrinti, kad JAV kariuomenė turėtų pakankamai šaudmenų operacijoms Irane.

„Šiuo metu viską laikinai stabdome, kad įsitikintume, jog turime operacijai „Epic Fury“ reikalingų šaudmenų, o jų turime pakankamai“, – Kongreso posėdyje paklaustas apie sustabdytą Taivano 14 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų pirkimo sandorį atsakė laikinasis sekretorius Hungas Cao atsakė.

„Tačiau mes tiesiog norime įsitikinti, kad turime viską, o užsienio karinės prekybos sandoriai bus tęsiami, kai vyriausybė nuspręs, kad tai būtina“, – pridūrė jis.

JAV Valstybės departamentas ir Pentagonas į prašymus pakomentuoti H. Cao pareiškimus kol kas neatsakė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepatvirtino, kad ketina įgyvendinti šį sandorį, ir dėl to kyla abejonių dėl jo pasiryžimo remti Taivaną, kurį Kinija laiko savo teritorija.

Prieš savo neseniai įvykusį valstybinį vizitą į Kiniją D. Trumpas buvo pareiškęs, kad su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu aptars ginklų pardavimus, nors Vašingtonas pirmiau tvirtino, kad šiuo klausimu su Pekinu nebus konsultuojamasi.

Paskiau jis paskelbė, kad Xi Jinpingui jokių įsipareigojimų dėl Taivano neprisiėmė, o sprendimą dėl ginklų pardavimo priims „per artimiausią gana trumpą laikotarpį“.

Jungtinės Valstijos pripažįsta tik Pekiną, tačiau pagal JAV įstatymus gynybos tikslais privalo tiekti ginklus šiai savarankiškai valdomai demokratinei salos valstybei.

Kinija yra pasiryžusi užimti salą ir neatmeta galimybės panaudoti jėgą, todėl pastaraisiais metais vis labiau didina karinį spaudimą.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį išreiškė atsargų optimizmą dėl diplomatinių pastangų užbaigti karą su Iranu, teigdamas, kad matyti pažangos ženklų, tačiau įspėjo, kad pernelyg didelių lūkesčių puoselėti nederėtų.

Prieš išvykdamas į Švedijoje vyksiantį NATO susitikimą M. Rubio sakė, kad derybose matyti „teigiamų ženklų“. Tačiau jis pridūrė, kad nenori būti „pernelyg optimistiškas“.

M. Rubio taip pat pakartojo JAV vertinimą, kad Irano valdžios sistema „pati savaime yra šiek tiek susiskaldžiusi“, ir pabrėžė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas teikia pirmenybę sprendimui, kuris būtų priimtas derybų būdu.

„Tačiau jei nepavyks pasiekti palankaus susitarimo, prezidentas aiškiai pareiškė, kad turi ir kitų galimybių“, – sakė M. Rubio.

Po to, kai derybos dėl būdų galutinai užbaigti vasario pabaigoje JAV ir Izraelio pradėtą konfliktą įstrigo, D. Trumpas neseniai vėl ėmė grasinti kariniais smūgiais Iranui. Vėliau jis teigė, kad šios savaitės pradžioje atidėjo planuotą naują JAV ataką, nes vyksta rimtos derybos.

Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas pakartojo, kad Iranas privalo perduoti savo itin prisodrinto urano atsargas.

„Neleisime jiems jų pasilikti“, – sakė D. Trumpas.

Teherano turimų maždaug 400 kilogramų itin prisodrinto urano atsargų likimas derybose tapo vienu iš pagrindinių ginčytinų klausimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad stengsis atvykti į savo vyriausiojo sūnaus vestuves, tačiau dėl karo su Iranu dabar tam „ne pats tinkamiausias laikas“.

Kaip praneša JAV žiniasklaida, 48-erių Donaldas Trumpas jaunesnysis šį savaitgalį Bahamose ketina susituokti su Bettina Anderson – tai bus jau antra prezidento sūnaus santuoka.

Tačiau tuo pačiu metu D. Trumpas siekia sudaryti susitarimą, kuriuo būtų baigtas visuomenės nesulaukęs jo pradėtas karas su Iranu, ženkliai kirtęs per prezidento reitingus ir, artėjant lapkritį įvyksiantiems vidurio kadencijos rinkimams, sukėlęs rinkėjų pasipiktinimą dėl kylančių pragyvenimo išlaidų.

„Jis norėtų, kad atvykčiau. Tai bus tik nedidelis uždaras renginys, ir aš pasistengsiu ten būti“, – Ovaliajame kabinete žurnalistų paklaustas, ar dalyvaus sūnaus vestuvėse, atsakė D. Trumpas.

„Aš pasakiau: „Man tai ne pats tinkamiausias laikas. Yra čia toks reikalas – jis vadinasi Iranas, taip pat kitokių reikalų“, – paaiškino jis.

D. Trumpas teigė suprantąs, kaip žiniasklaida viską nušviestų, jeigu jis karo, kuris vis dar yra aklavietėje, įkarštyje visgi nuvyktų į vestuves.

„Šioje situacijoje aš neturiu jokių šansų. Jei dalyvausiu, man galas. Jei nedalyvausiu, man galas – mane papjaus melagienų skleidėjai“, – sakė D. Trumpas.

„Tikiuosi, kad jų santuoka bus laiminga“, – pridūrė jis.

Prezidento sūnus, žinomas Dono jaunesniojo vardu, yra prabangaus šeimos nekilnojamojo turto konglomerato „The Trump Organization“ vykdantysis viceprezidentas ir aktyvus savo tėvo dešiniųjų politinės programos „MAGA“ šalininkas.

Jį dažnai galima pamatyti šalia tėvo – taip buvo ir šį mėnesį, kai jie kartu grįžo į Baltuosius rūmus iš D. Trumpo vyresniojo kurorto „Mar-a-Lago“ Floridoje.

Praėjusiais metais Donas jaunesnysis sakė, kad „galbūt vieną dieną“ galėtų kandidatuoti į prezidentus. Jo tėvo antroji ir paskutinė kadencija tęsiasi iki 2029 m. sausio, o respublikonų prezidentas įpėdinio dar nėra paskyręs.

Izraelio kariuomenė įvykdė oro smūgį Pietų Libane, per kurį žuvo du žmonės. Kariuomenė penktadienį pranešė, kad jie buvo ginkluoti ir „įtartinai judėjo“ vietovėje, kurioje kovojama su islamistų grupuote „Hezbollah“.

Izraelis ir Irano remiama grupuotė šalies pietuose nuolat apsikeičia ugnimi, nepaisant paliaubų, kurias praėjusią savaitę pratęsė Izraelio ir Libano pareigūnai.

„Prieš trumpą laiką IDF (Izraelio gynybos pajėgų) stebėjimo sistemos užfiksavo du ginkluotus asmenis, įtartinai judančius už šimtų metrų nuo Izraelio teritorijos Pietų Libane“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Izraelio kariuomenė.

„Po to, kai jie buvo atpažinti ir nuolat stebimi IDF, ginkluoti asmenys buvo atakuoti ir likviduoti per oro smūgį“, – teigiama pranešime.

Nuo paliaubų pradžios balandžio 17 dieną Izraelis toliau vykdo smūgius, griovimo darbus ir skelbia evakuacijos nurodymus Pietų Libane, teigdamas, kad taikosi į „Hezbollah“, kuri taip pat tęsia atakas.

Kovo 2 dieną „Hezbollah“ paleido raketas į Izraelį, keršydama už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą per JAV ir Izraelio smūgius.

Izraelis atsakė masine oro smūgių serija ir sausumos invazija šalies pietuose, kur jo kariai veikia Izraelio paskelbtoje „geltonojoje linijoje“, besidriekiančioje apie 10 kilometrų Libano teritorijoje palei sieną.

Libano sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad nuo platesnio regioninio karo pradžios per Izraelio atakas žuvo mažiausiai 3 089 žmonės.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad per kovas žuvo 22 kariai.

Praėjusią savaitę trapios laikinosios paliaubos buvo pratęstos 45 dienoms po trečiojo tiesioginių derybų etapo tarp Libano ir Izraelio atstovų Vašingtone – šioms diskusijoms „Hezbollah“ griežtai nepritaria.