Artimieji Rytai. JAV ambasadorius: Deryboms su Iranu dar palikta laiko

JAV prezidentas Donaldas Trumpas deryboms su Iranu suteikia „šiek tiek erdvės“, sekmadienį pareiškė Jungtinių Valstijų ambasadorius Jungtinėms Tautoms (JT), paaiškindamas, kodėl dvi paras iš eilės JAV nesurengė smūgių Iranui.

JAV ambasadorius JT Mike‘as Waltzas duodamas interviu laidai „Fox News Sunday“ teigė, kad JAV yra pasirengusi ir toliau vykdyti smūgius ir į Artimųjų Rytų regioną nusiuntė daugiau pajėgų, tačiau D. Trumpas neva „suteikia šiek tiek erdvės deryboms“.

Iki penktadienio JAV karinės pajėgos smūgius prieš Iraną vykdė 13 naktų iš eilės, o tai intensyviausias karo atsinaujinimas nuo balandį paskelbtų paliaubų.

ELTA primena, kad JAV ir Izraelis oro antskrydžius prieš Iraną pradėjo vasario 28 d. ir teigė, kad smūgiais buvo siekiama užkirsti kelią Iranui susikurti branduolinį ginklą. Balandžio mėnesį sutartas paliaubas ir vėliau pasirašytą susitarimą tęsti derybas pakirto atsinaujinusios abiejų šalių atakos.

Palestiniečių pareigūnai pranešė, kad sekmadienio naktį okupuotame Vakarų Krante Izraelio naujakuriai padegė dvi mečetes.

Tai įvyko po šią savaitę teritorijoje kilusių mirtinų susirėmimų, per kuriuos žuvo šeši žmonės.

Smurtas Izraelio okupuotame Vakarų Krante suintensyvėjo nuo karo Gazos Ruože pradžios, kai „Hamas“ 2023 metų spalio 7 dieną užpuolė Izraelį.

Kusros miesto, esančio į pietus nuo Nabluso, meras Abdelas Azimas Wadi naujienų agentūrai AFP sakė, kad naujakuriai padegė pietinėje miesto dalyje statomą mečetę.

„Gaisras sunaikino mečetės įėjimą ir net apgadino jos mūrą“, – teigė A. A. Wadi.

Jis pridūrė, kad užpuolikai ant mečetės sienų purškiamaisiais dažais paliko užrašus hebrajų kalba, įskaitant žodį „kerštas“.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad gavus pranešimą apie padegtą mečetę į Kusros pakraštį buvo išsiųsti kariai.

„Kariai ieškojo įtariamųjų, kurie pasišalino dar iki jiems atvykstant, ir įvykio vietoje aptiko padegimo bei grafičių pėdsakų“, – nurodė kariuomenė, pridurdama, kad Izraelio policija atliks tyrimą ir rinks įrodymus.

Atskiru atveju, pasak Palestiniečių fondų ir religinių reikalų ministerijos, Izraelio naujakuriai padegė mečetę Kūro kaime, netoli Tulkarmo, ir ant jos sienų išpurškė rasistinius šūkius.

Ministerija nurodė, kad „naujakurių grupės padegė mečetę Kūro kaime, Tulkarmo gubernijoje, ir ant jos sienų užrašė rasistinius šūkius“.

Penktadienį Telio kaime tarp Izraelio naujakurių ir palestiniečių kilo mirtini susirėmimai, per kuriuos žuvo keturi palestiniečiai ir du izraeliečiai.

Vėliau Izraelio kariuomenė surengė reidą Nabluso mieste ir keliuose aplinkiniuose miesteliuose, paskelbdama apie dešimčių palestiniečių sulaikymą, kai pradėjo, kaip pati įvardijo, „kovos su terorizmu“ operaciją Vakarų Krante.

Šeštadienį miestas buvo beveik sustojęs, prie degalinių nusidriekė ilgos automobilių eilės, nes mažėjo degalų atsargos, pranešė AFP žurnalistas.

Palestiniečių duomenimis, nuo karo Gazos Ruože pradžios Izraelio karių ar naujakurių nužudė mažiausiai 1 097 palestiniečius, įskaitant kovotojus.

Oficialūs Izraelio duomenys rodo, kad per palestiniečių išpuolius arba Izraelio karinių operacijų metu žuvo mažiausiai 48 izraeliečiai – tiek civiliai, tiek saugumo pajėgų nariai.

Neskaičiuojant aneksuotos Rytų Jeruzalės, Vakarų Krante gyvena apie 3 mln. palestiniečių ir daugiau nei 500 tūkst. izraeliečių, įsikūrusių gyvenvietėse, kurios pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos.

Hormuzo sąsiauryje, anot Irano žiniasklaidos, sprogo tanklaivis. Jis nukrypo nuo nustatyto maršruto ir užplaukė ant jūrinės minos, pranešė kariuomenei ir revoliucinei gvardijai artimos naujienų agentūros „Defapress“ ir „Tasnim“. Tanklaivis esą prieš tai išjungė savo radaro sistemą. Daugiau detalių nepateikiama.

Hormuzo sąsiauris vaidina labai svarbų vaidmenį pasaulinėje prekyboje energijos ištekliais. Iranas reikalauja, kad prekybiniai laivai plauktų nustatytu maršrutu ir siekia sąsiaurio kontrolės.

Pasak Irano užsienio reikalų ministerijos, Irano ir Omano atstovai savaitgalį Teherane kalbėjosi dėl Hormuzo sąsiaurio. Pokalbiai esą buvo produktyvūs, techninės ir politinės konsultacijos tęsiasi.

Sirijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sekmadienį Izraelio pajėgos įsiveržė į šalies pietus.

Tai įvyko praėjus dienai po to, kai šalyje viešintis Jungtinių Tautų (JT) vadovas paragino nutraukti Izraelio vykdomus pažeidimus ir gerbti Sirijos suverenitetą.

Valstybinė naujienų agentūra SANA nurodė, kad „Izraelio okupacinės pajėgos ankstų sekmadienį įsiveržė į Maarijos ir Al Aardos kaimus Jarmuko baseine, esančiame vakarinėje Daros provincijos dalyje“.

Pranešama, kad kariai, lydimi trijų karinių transporto priemonių ir buldozerio, Al Aardoje įrengė kontrolės postą. Pajėgos „išmėtė skrajutes Jarmuko baseino miesteliuose, įspėdamos gyventojus neuždaryti kelių ir netrukdyti transporto priemonių judėjimui“.

Po 2024 metų gruodį įvykusio ilgalaikio šalies vadovo Basharo al Assado (Bašaro Asado) nuvertimo, Izraelis pasiuntė kariuomenę į JT patruliuojamą buferinę zoną, kuri nuo 1974 metų skyrė Izraelio ir Sirijos pajėgas Izraelio okupuotose Golano aukštumose.

Nuo to laiko Izraelis vykdo smūgius ir nuolatinius įsiveržimus gilyn į Sirijos teritoriją.

Izraelio pareigūnai teigia ketinantys išlaikyti pajėgas „saugumo zonoje“ pietų Sirijoje, kur siekia sukurti platesnę demilitarizuotą zoną.

Taip pat sekmadienį SANA pranešė, kad Izraelio pajėgos artilerijos sviediniais apšaudė dirbamą žemę netoli Taranjos kaimo Kuneitros provincijoje, tačiau apie aukas nepranešama.

Damaske viešintis JT vadovas Antonio Guterresas šeštadienį pareiškė, kad „Sirijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimai yra nepriimtini ir turi liautis“.

„Tai, kas vyksta regione aplink Golano aukštumas, yra visiškai nepriimtina“, – sakė jis, pabrėždamas, kad „Golano aukštumos yra Sirijos teritorija“.

Per susitikimą su Sirijos prezidentu Ahmedu al Sharaa (Ahmedu Šara) šeštadienį A. Guterresas patvirtino JT „įsipareigojimą Sirijos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui bei išreiškė didelį susirūpinimą dėl Izraelio vykdomų 1974 metų pajėgų atskyrimo susitarimo pažeidimų“, teigiama JT pranešime.

Izraelis didžiąją dalį Golano aukštumų iš Sirijos užėmė per 1967 metų Arabų ir Izraelio karą, o vėliau aneksavo savo kontroliuojamas teritorijas – šį žingsnį pripažino tik nedidelė dalis tarptautinės bendruomenės.

Užsienio reikalų ministras Asaadas al Shaibani šeštadienį pareiškė, kad „tęsiami Izraelio kariniai veiksmai ir neteisėta mūsų žemių okupacija už 1974 metų linijos yra tiesioginė grėsmė regiono saugumui“, ir pareikalavo „nedelsiant ir besąlygiškai pasitraukti“.

Praėjusį mėnesį Jarmuko baseino rajone valstybinė žiniasklaida ir vietos pareigūnas pranešė, kad Abidino kaimo gyventojai bėgo nuo Izraelio artilerijos ugnies po to, kai vietos gyventojai bandė užblokuoti kelią, siekdami sustabdyti rajone judėjusį Izraelio patrulių būrį.

Nepaisant įtampos tarp kaimyninių valstybių, Izraelis ir naujoji Sirijos valdžia surengė kelis tiesioginių derybų raundus ir susitarė sukurti žvalgybos duomenų mainų mechanizmą.

Libano kariuomenė sekmadienį pasmerkė tebesitęsiančius Izraelio karinius veiksmus šalies pietuose.

Kariuomenės teigimu, šie veiksmai trukdo visiškai dislokuoti pajėgas pagal praėjusį mėnesį su Izraeliu pasiektą susitarimą.

„Izraelio okupacinės pajėgos tęsia savo atakas ir pažeidžia galiojančius susitarimus bei tarptautinę teisę, sistemingai naikindamos ir griaudamos namus, bombarduodamos bei šaudydamos iš automatinių ginklų keliose pietinėse teritorijose“, – teigiama kariuomenės pranešime.

„Šių atakų tęsinys trukdo kariuomenei visiškai dislokuotis pagal galiojančius susitarimus ir neleidžia gyventojams sugrįžti į savo kaimus bei miestelius“, – priduriama jame.

Pagal praėjusį mėnesį pasirašytą JAV remiamą susitarimą, Libano kariuomenė turi nuginkluoti „Hezbollah“, o Izraelio kariuomenė – pasitraukti iš „bandomųjų zonų“, kuriose vėliau bus dislokuotos Libano pajėgos.

Susitarimas pasiektas praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to, kai „Hezbollah“ įtraukė Libaną į karą Artimuosiuose Rytuose, paleisdama raketas į Izraelį Teherano palaikymui. Tai išprovokavo didelio masto Izraelio oro smūgius ir sausumos invaziją, per kurią, Libano institucijų duomenimis, žuvo daugiau nei 4,3 tūkst. žmonių.

Libano kariuomenė taip pat apkaltino Izraelio karius „šaudymu netoli kariuomenės pozicijų Kfar Tibnite, Nabatija al Faukvoje ir Zavatar al Garbijoje, o tai trukdo vykdyti jos misijas“.

Nors smurtas sumažėjo po praėjusį mėnesį pasirašyto JAV ir Irano memorandumo dėl regioninio konflikto bei Libano ir Izraelio susitarimo, Libanas toliau praneša apie pavienius Izraelio smūgius ir artilerijos apšaudymus pietuose, taip pat apie pastatų sprogdinimus pietiniuose kaimuose.

Šią savaitę Libano kariuomenė pradėjo dislokavimą Zavatar al Garbijoje – vienoje iš „bandomųjų zonų“ pagal susitarimą, o pastarosiomis dienomis vietos gyventojai pradėjo tikrinti savo namus.

Izraelio pajėgos anksčiau buvo įsikūrusios kaimo pakraščiuose.

AFP korespondentas sekmadienį matė didelius sugriovimus ir gatvėse esančius Libano karius, kol kai kurie gyventojai apžiūrinėjo savo namus.

„Kai įėjau į savo namus, pajutau liūdesį. Sugriovimai mane sužeidė“, – sakė gyventoja Ihsanas Yaghi, apsupta ugnies pajuodintų sienų ir kambarių, nuklotų nuolaužomis bei griuvėsiais.

„Mūsų namai anksčiau buvo pilni gyvybės“, – sakė ji AFP, tačiau pažadėjo, kad „mes atstatysime“.

„Mes palaikome (Libano) kariuomenę“, – teigė ji, pridurdama, kad „norime jaustis saugūs. Atėjo laikas valstybei mumis pasirūpinti, mes pavargome“.

Kariuomenės pranešime teigiama, kad jos kariai „tęsia gyventojų sugrįžimo palydą“ į Zavatar al Garbiją.

Kariuomenės dislokavimas pietuose yra svarbus išbandymas vyriausybei, „Hezbollah“ atsisakant nusiginkluoti.

Šią savaitę susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose Libano prezidentas Josephas Aounas pabrėžė „neatidėliotiną būtinybę visiškai išvesti Izraelio pajėgas iš Libano teritorijos“.

Iranas sekmadienį pranešė nutraukęs atsakomuosius smūgius prieš JAV sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose, Vašingtonui pastarąsias dvi naktis nebevykdant atakų šalies teritorijoje.

Šis Irano pareiškimas nuskambėjo Vašingtonui pristabdžius jau penktą mėnesį besitęsiantį karą. Pasirodė pranešimų, kad planus toliau eskaluoti konfliktą riboja nerimas dėl senkančių šaudmenų atsargų.

„Šios atakos tęsėsi iki užpraeitos nakties, tačiau pastarąsias dvi naktis amerikiečiai savo smūgius nutraukė“, – sakė kariuomenės atstovas Mohammadas Akraminia (Mohamedas Akraminija).

„Kadangi (...) mūsų strategija iš esmės yra atsakomojo pobūdžio, mes taip pat sustabdėme savo atsakomąsias operacijas“, – teigė jis.

Kovos dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio sužlugdė diplomatines pastangas tarp Vašingtono ir Teherano, tačiau vėliau konfliktas išsiplėtė už svarbaus energetikos koridoriaus ribų, įtraukdamas atakas prieš JAV bazes, regioninę laivybą ir Persijos įlankos sąjungininkus.

Vis dėlto pastarasis atokvėpis atgaivino viltis grįžti prie derybų po beveik dvi savaites trukusių kasnaktinių JAV bombardavimų, nors JAV žiniasklaida pranešė, kad pauzė gali atspindėti ir spaudimą „Patriot“ perėmėjų bei kitų gynybinių ginklų atsargoms.

Tuo tarpu JAV operacijos prieš Iraną buvo „pristabdytos“, pranešė CNN, cituodamas neįvardytą Pentagono šaltinį, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį grasino „kur kas aukštesnio lygio“ smūgiais.

Planai eskaluoti kampaniją buvo atidėti iš dalies dėl mažėjančių atsargų, pranešė „The New York Times“, cituodamas du su šiuo klausimu susipažinusius asmenis.

D. Trumpas taip pat susiduria su platesnio karo Artimuosiuose Rytuose rizika, pažeidžiamų Persijos įlankos sąjungininkų atsiribojimu ir tolesniais sukrėtimais pasaulio ekonomikai, rašė laikraštis.

Viceprezidentas JD Vance'as ir aukšto rango JAV generolas Danas Caine'as penktadienį per Baltųjų rūmų susitikimą išreiškė susirūpinimą dėl eskalacijos, pranešė CNN.

Pasak televizijos, D. Caine'as sakė D. Trumpui, kad kariuomenė gali sėkmingai įgyvendinti jam prieinamus variantus, tačiau įspėjo apie galimas pasekmes.

Vis dėlto Irano kariuomenė sekmadienį įspėjo, kad karas dar labiau išsiplės, jei JAV nuspręs atnaujinti atakas, likus nedaug laiko iki Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) vizito Vašingtone antradienį.

„Kur kas aukštesnis lygis“

D. Trumpas penktadienį teigė dar nenusprendęs, ar grįžti prie plataus masto operacijos.

„Mes su jais kalbamės dabar. Manau, jie tampa vis rimtesni“, – sakė jis žurnalistams.

D. Trumpas pareiškė, kad Iranas stovi prieš pasirinkimą tarp susitarimo ir „kur kas aukštesnio lygio“ smūgių.

Karas, kuris, kaip prognozavo D. Trumpas, turėjo trukti keturias ar penkias savaites, dabar eina į penktą mėnesį ir slegia respublikonų reitingus prieš svarbius JAV kadencijos vidurio rinkimus lapkritį.

Pentagonas buvo pateikęs D. Trumpui 14-osios smūgių nakties planą, tačiau jis atsisakė jį patvirtinti, siekdamas derybų, pranešė „Axios“.

Sekmadienį Irano sostinės Teherano gyventojai gyveno įprastą rytą, pakeliui į darbą įveikdami dideles spūstis, pranešė AFP žurnalistas.

Parduotuvės ir restoranai dirbo kaip įprasta, miestą varginant karščio bangai.

Naujas frontas

Tuo tarpu kovos išplito į naują frontą.

Irano remiami husių sukilėliai sekmadienį pranešė numušę Saudo Arabijos droną virš Jemeno šiaurės vakarų, praėjus dienai po to, kai Jemeno grupuotė pareiškė atakavusi naftos objektus Persijos įlankos karalystėje.

Diena anksčiau husiai teigė smogę „Saudi Aramco“ objektams Džizane ir Janbu, po to, kai Rijadas penktadienį bombardavo husių taikinius.

Graikijos personalo valdoma „žemė-oras“ baterija Saudo Arabijoje numušė dvi balistines raketas ir droną virš Janbu, pranešė Graikijos oro pajėgų žiniasklaidos biuras.

Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas negali būti kaltinamas dėl eskalacijos, ir pasiūlė tarpininkauti derybose tarp husių ir Rijado, sakydamas, kad „karinio sprendimo nėra“.

Sekmadienį Irano ginkluotosios pajėgos, pasak valstybinės televizijos, po įspėjimų sustabdė šešis laivus, bandžiusius per pastarąsias 24 valandas perplaukti Hormuzo sąsiaurį.

Teherano vykdoma efektyvi vandens kelio blokada išlieka pagrindiniu įtampos su Vašingtonu židiniu.

Iranas sekmadienį pranešė padaręs pažangą derybose su kaimyniniu Omanu dėl „bendrųjų principų ir veiklos mechanizmų“ laivybai sąsiauryje.

Birželį Omanas ir Iranas pareiškė aptarsiantys paslaugų mokesčių įvedimą – žingsnį, kuriam Vašingtonas nepritaria, tačiau Maskatas taip pat nurodė, kad laivai gali plaukti per Hormuzą per jo vandenis, o tai supykdė Teheraną.

Irano kariuomenė sekmadienį įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose išsiplės, jei JAV nuspręs tęsti atakas prieš Islamo Respubliką.

Šis pareiškimas nuskambėjo prieš Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizitą Vašingtone.

„Manau, kad jei amerikiečiai vėl pasiduos sionistų apgaulei arba veiks suderintai su jais ir reikalaus tęsti karą, ypač per oro smūgius, geografiškai jis dar labiau išsiplės“, – valstybinei televizijai sakė kariuomenės atstovas Mohammadas Akraminia.

Jis teigė, kad karas jau išsiplėtė iki Bab el Mandebo sąsiaurio prie Raudonosios jūros įėjimo, turėdamas omenyje neseniai kilusį karinį konfliktą tarp Jemeno husių sukilėlių, remiamų Irano, ir Saudo Arabijos.

„Mūsų operacijų mastas dabar apima visą regioną – nuo JAV bazių Jordanijoje iki Persijos įlankos šalių“, – sakė jis.

M. Akraminia nurodė, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose Jungtinėms Valstijoms yra „sunki ir nestabili“, ir prognozavo, kad Vašingtonas dabar ieško „naujos strategijos“.

„Esame pasirengę kiekvienam iš tikėtinų variantų ir scenarijų“, – pridūrė jis.

Penktadienį Izraelis pranešė, kad B. Netanyahu antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Iranas sekmadienį pranešė apie pasiektą pažangą derybose su Omanu dėl strateginio Hormuzo sąsiaurio valdymo.

Šis vandens kelias yra itin svarbus naftos ir dujų prekybai, o abi šalys turi prieigą prie jo krantų.

Naujausios derybos vyksta po to, kai JAV atnaujino atakas prieš Iraną, siekdamos nutraukti Teherano vykdomą sąsiaurio kontrolę. Tai įvyko po birželį pasirašyto susitarimo memorandumo, kuriuo buvo siekiama užbaigti karą ir kuris trumpam sumažino įtampą.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei (Esmaeilis Bagajis) teigė, kad penktadienį ir šeštadienį Irano sostinėje Teherane įvyko keli derybų raundai tarp Irano ir Omano užsienio reikalų viceministrų.

Pasak E. Baqaei, diskusijose daugiausia dėmesio buvo skirta „bendriems principams ir veiklos mechanizmams“, siekiant užtikrinti saugų laivybos praplaukimą per sąsiaurį, kartu gerbiant abiejų valstybių suverenias teises.

Jis derybas apibūdino kaip naudingas ir nurodė, kad pažanga buvo pasiekta, pridurdamas, jog „techninės ir politinės konsultacijos tarp abiejų šalių tęsiasi“.

Birželį Omanas ir Iranas paskelbė, kad aptars paslaugų mokesčių įvedimą – žingsnį, kuriam Vašingtonas nepritaria.

Tačiau Maskatas taip pat pareiškė, kad laivai gali plaukti per Hormuzo sąsiaurį per jo vandenis, o tai supykdė Teheraną, kuris į tai atsakė eskalacijos veiksmais.

Iranas šeštadienį pranešė, kad po beveik dvi savaites trukusių smūgių nebuvo užfiksuota jokių JAV atakų.

Naujienų svetainės „Axios“ duomenimis, Pentagonas pateikė JAV prezidentui Donaldui Trumpui planą dėl 14-osios iš eilės smūgių nakties, tačiau jis atsisakė jį patvirtinti, pirmenybę teikdamas atnaujintoms deryboms.

Pranešime teigiama, kad D. Trumpas įsakė nutraukti ugnį po to, kai į Teheraną atvyko Omano delegacija „deryboms dėl naujo susitarimo, skirto atidaryti Hormuzo sąsiaurį“.

Atsakydamas į atskirą klausimą, E. Baqaei teigė, kad laivybos srauto statusas per Hormuzo sąsiaurį nepasikeitė.

Sekmadienį Irano ginkluotosios pajėgos sustabdė šešis laivus, bandžiusius perplaukti Hormuzo sąsiaurį po per pastarąsias 24 valandas paskelbtų įspėjimų, pranešė valstybinė televizija.

Iranas sekmadienį praleido dar vieną naktį be JAV oro smūgių – Vašingtonas pristabdė jau penktą mėnesį besitęsiantį karą, pasirodžius pranešimams, kad planus toliau eskaluoti konfliktą riboja nerimas dėl senkančių amunicijos atsargų.

Ši pauzė atgaivino viltis grįžti prie derybų po beveik dvi savaites trukusių kasnaktinių JAV bombardavimų. Visgi JAV žiniasklaida pranešė, kad ši pertrauka taip pat gali atspindėti spaudimą dėl „Patriot“ perėmėjų ir kitų gynybinių ginklų atsargų trūkumo.

Kovos dėl strateginės reikšmės Hormuzo sąsiaurio sužlugdė diplomatines pastangas tarp Vašingtono ir Teherano, tačiau konfliktas išsiplėtė už gyvybiškai svarbaus energetikos koridoriaus ribų, įtraukdamas išpuolius prieš JAV bazes, regioninę laivybą ir Persijos įlankos sąjungininkus.

Vis dėlto JAV operacijos prieš Iraną buvo „pristabdytos“, pranešė CNN, cituodama neįvardytą Pentagono šaltinį, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį grasino „daug aukštesnio lygio“ smūgiais.

Kampanijos eskalavimo planai buvo atidėti iš dalies dėl minėto atsargų mažėjimo, pranešė „The New York Times“, cituodamas du su šiuo klausimu susipažinusius asmenis.

D. Trumpas taip pat susiduria su platesnio karo Artimuosiuose Rytuose rizika, pažeidžiamų Persijos įlankos sąjungininkų atstūmimu ir tolesniais sukrėtimais pasaulio ekonomikai, nurodė laikraštis.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ir aukščiausio rango JAV generolas Danas Caine'as penktadienį per Baltųjų rūmų susitikimą išreiškė susirūpinimą dėl eskalacijos, pranešė CNN.

Pasak televizijos tinklo, D. Caine'as sakė D. Trumpui, kad kariuomenė gali sėkmingai įgyvendinti jam prieinamus variantus, tačiau įspėjo apie galimas pasekmes.

„Daug aukštesnis lygis“

D. Trumpas penktadienį teigė dar nenusprendęs, ar grįžti prie plataus masto operacijos.

„Mes su jais kalbamės dabar. Manau, kad jie tampa vis rimtesni“, – sakė jis žurnalistams.

D. Trumpas pareiškė, kad Iranas susiduria su pasirinkimu tarp susitarimo ir „daug aukštesnio lygio“ smūgių.

Karas, kuris, kaip D. Trumpas prognozavo, truks keturias ar penkias savaites, dabar artėja prie penktojo mėnesio ir daro įtaką respublikono populiarumo reitingams prieš svarbius JAV kadencijos vidurio rinkimus lapkritį.

Pentagonas buvo pateikęs D. Trumpui 14-osios smūgių nakties planą, tačiau jis atsisakė jį patvirtinti, pirmenybę teikdamas deryboms, pranešė „Axios“.

Naujas frontas

Tuo tarpu kovos išplito į naują frontą.

Irano remiami Jemeno husių sukilėliai šeštadienį pranešė smogę „Saudi Aramco“ objektams Džizane ir Janbu, praėjus dienai po to, kai Rijadas bombardavo husių taikinius.

Graikijos oro pajėgų žiniasklaidos biuras pranešė, kad Saudo Arabijoje graikų karių valdoma „žemė-oras“ tipo baterija numušė dvi balistines raketas ir droną virš Janbu.

Irano revoliucinė gvardija pranešė per 24 valandas sustabdžiusi keturis laivus, bandžiusius perplaukti Hormuzo sąsiaurį.

Teherano vykdoma faktinė vandens kelio blokada išlieka pagrindiniu įtampos su Vašingtonu židiniu.

Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas negali būti kaltinamas dėl eskalacijos, ir pasiūlė tarpininkauti derybose tarp husių ir Rijado, pabrėždamas, kad „karinio sprendimo nėra“.

Iranas šeštadienį apkaltino Ukrainą surengus ataką prieš vieną iš jo prekybinių laivų Kaspijos jūroje, per kurią žuvo jūreivis, o kitas buvo sužeistas.

Teheranas įspėjo, kad šis incidentas neliks be atsako.

Kaltinimai pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Kyjivas atliko tolimojo nuotolio smūgius Kaspijos jūroje prieš laivus, gabenusius karinius krovinius, susijusius su Iranu.

Irano užsienio reikalų ministerija nurodė, kad per šeštadienio rytą įvykdytą ataką laivas „sprogo, žuvo vienas jūreivis ir buvo sužeistas kitas“, pranešė oficiali naujienų agentūra IRNA.

Islamo respublika pabrėžė, kad „niekada nesikišo į Rusijos ir Ukrainos konfliktą“.

Šeštadienį V. Zelenskis socialiniuose tinkluose teigė, kad ginkluotosios pajėgos pasiekė „labai stiprių rezultatų per tolimojo nuotolio smūgius Kaspijos jūroje, įskaitant laivus, naudotus kariniams kroviniams, susijusiems su Iranu, bei karo laivą“.

Savo ruožtu Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) „Telegram“ kanale pranešė, kad dronų atakos buvo nukreiptos prieš „tarptautinėms sankcijoms paklūstančius krovininius laivus, kurie buvo naudojami kariniams kroviniams tarp Irano ir Rusijos gabenti“.

Kaip skelbia Irano valstybinė televizija, užsienio reikalų ministerija šeštadienį iškvietė Ukrainos reikalų patikėtinį Teherane, kad pareikštų protestą dėl šio „priešiško ir nusikalstamo akto“.

Be to, pokalbio su Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadove Kaja Kallas metu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi paragino ES ir Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą „griežtai reaguoti“ į šią ataką, pridūrė IRNA.