Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas teigia, kad šiuo metu Ukrainos padėtis yra stipriausia nuo pilno masto Rusijos įsiveržimo pradžios 2022 m. vasarį.

Tai jis pareiškė socialinėje platformoje „X“ po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Anot A. Stubbo, tai buvo geras pokalbis, o abu prezidentai aptarė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir ateities perspektyvas.

„Ukrainos padėtis yra stipriausia nei bet kada anksčiau nuo karo pradžios. Nuolatinė partnerių parama yra itin svarbi, siekiant išlaikyti pagreitį“, – teigė A. Stubbas.

Suomijos prezidentas pridėjo, kad Ukraina yra pasirengusi taikai.

Prieš tai Suomijos ir Ukrainos lyderiai telefonu kalbėjosi liepos 2 d.

Sužeistųjų skaičius per Rusijos smūgį prieš Ukrainos Charkivo miestą išaugo iki 14.

Naujausius duomenis socialinėje platformoje „Telegram“ paskelbė Charkivo srities prokuratūra.

Anksčiau pranešta, kad Rusijos dronas „Banderol“ smogė gyvenamajam namui Charkivo Slobidskio mikrorajone.

Po šio išpuolio buvo pranešta, kad vienas žmogus žuvo, o 12 buvo sužeista.

Rusija per savaitę į Ukrainą paleido beveik 1,7 tūkst. dronų, daugiau kaip 1 630 aviacinių bombų ir 95 įvairaus tipo raketas. Tai „Telegram“ kanale pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Iš viso šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo beveik 1,7 tūkst. dronų, daugiau nei 1 630 valdomų aviacinių bombų ir 95 įvairaus tipo raketas, iš kurių daugiau nei pusė buvo balistinės raketos“, – teigė V. Zelenskis.

Naktį į sekmadienį rusai atakavo Ukrainą aštuoniomis raketoms ir 136 įvairaus tipo dronais. Smogta Chersono, Dnipro, Charkivo, Sumų, Odesos, Mykolajivo, Zaporižios ir Černihivo sritims bei Kyjivui. Per raketų smūgį sostinėje nukentėjo trys žmonės.

Pasak V. Zelenskio, šiuo metu vertinami dronų atakos gyvenamiesiems namams Charkive padariniai. Čia žuvo vienas žmogus ir dar devyni buvo sužeisti, įskaitant du vaikus.

„Turime sužlugdyti Rusijos balistinio teroro strategiją. Todėl labai svarbu, kad laiku atvyktų priešraketinės oro gynybos sistemos. Kiekviena gynybinė raketa šiuo metu prisideda prie žmonių gyvybių gelbėjimo, jei šios raketos yra čia, Ukrainos sistemose, o ne mūsų partnerių sandėliuose. Dėkoju visiems, kurie tokiu būdu padeda“, – kalbėjo prezidentas.

Rusija, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, paprašė Šiaurės Korėjos dar 30 tūkst. karių karui prieš Ukrainą.

„Nuo birželio Rusijos Voronežo srityje vyksta pasirengimas jų priėmimui“, – pareiškė V. Zelenskis tinkle „X“. Be to, Šiaurės Korėja esą ruošiasi pristatyti daugiau raketų paleidimo platformų.

Karių siuntimas bei raketų paleidimo įrenginių tiekimas kelia grėsmę ne tik Ukrainai, teigė V. Zelenskis.

„Rusija padeda Šiaurės Korėjai mokytis kariauti, tobulinti ginklus ir įgyti tikros kovinės patirties“, – kalbėjo jis.

Prezidentas pridūrė: „Tai kelia grėsmę visiems žmonėms Azijoje, kurie yra Šiaurės Korėjos raketų pasiekiamumo zonoje“.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui prieš kelias dienas lankėsi Maskvoje, ją priėmė ir prezidentas Vladimiras Putinas. Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA vizito proga pareiškė, kad Pchenjano parama „visai Rusijos Federacijos vidaus ir užsienio politikai yra nepajudinama“.

Pchenjanas yra vienas svarbiausių Maskvos rėmėjų Rusijos kare prieš Ukrainą ir skyrė Rusijai tūkstančius karių ir ginklų. Mainais Rusija, analitikų duomenimis, tarptautiniu mastui praktiškai izoliuotai Šiaurės Korėjai teikia finansinę  paramą, aprūpina karinėmis technologijomis bei maisto produktais ir energetiniais ištekliais.

Pietų Korėjos duomenimis, per mūšius žuvo apie 2 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. 

Ukrainos Charkivo mieste rusų dronas pataikė į privatų namą. Žuvo vienas žmogus ir dar devyni buvo sužeisti, įskaitant du vaikus, pranešė meras Ihoris Terechovas.

„Dronas „Banderol“ pataikė į privatų namą. Šiuo metu žinoma apie vieną žuvusią auką“, – rašė jis.

Mero duomenimis, apgadinta daugiau kaip dešimt privačių namų.

Rumunijos prezidentas sekmadienį apkaltino Rusiją, kai šios NATO narės kariuomenė numušė jau trečią droną per tris dienas šalyje, besiribojančioje su Ukraina.

Nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo invaziją į Ukrainą, Rumunijoje dažnai fiksuojami dronų įsiveržimai, tačiau iki penktadienio nė vienas jų nebuvo numuštas.

Sekmadienį Rumunijos naikintuvas „F-16“ numušė droną virš Juodosios jūros praėjus penkioms minutėms po to, kai šis pažeidė šalies oro erdvę, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė gynybos ministras Radu Miruta.

Prezidentas Nicusoras Danas, remdamasis tyrimo duomenimis, nurodė, kad penktadienį numuštas dronas buvo „Shahed“ modelio, kurį Rusijos Federacija naudoja savo agresijos kare prieš Ukrainą.

Jis pridūrė, kad šeštadienį ir sekmadienį numuštų dronų tyrimai vis dar tęsiami.

„Nepriimtina ir netoleruotina, kad Rusijos Federacija toliau pažeidinėja Rumunijos oro erdvę, kuri taip pat yra NATO ir Europos Sąjungos oro erdvė“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.

Rumunija karo Ukrainoje metu yra pranešusi apie dešimtis dronų įsiveržimų.

Gegužę vienas dronas rėžėsi į daugiabutį Galacio mieste, esančiame prie sienos su Ukraina, ir sužeidė du žmones.

2025 metais Rumunijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį numušti oro erdvę pažeidžiančius dronus.

Ukrainos oro gynyba neutralizavo penkias „Iskander-M/S-400“ tipo raketas, valdomą raketą „X-59/69“ ir 104 dronus, kuriais Rusija nuo šeštadienio atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo šeštadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido vieną valdomą raketą „X-59/69“ ir septynias „Iskander-M/S-400“ tipo balistines raketas, taip pat 136 dronus, įskaitant „Shahed“  „Gerbera“, „Italmas“  bei imitacinius bepiločius. 

Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, numušta/neutralizuota „X-59/69“ raketa, penkios „Islander“ raketos ir 104 dronai.

18 vietų registruoti dviejų balistinių raketų ir 27 dronų smūgiai, septyniose – numuštų oro taikinių nuolaužos.

Per Rusijos smūgį naktį į sekmadienį Kyjivo Solomianskio rajone buvo sužeisti trys žmonės, pranešė Ukrainos sostinės policija.

Rusų pajėgos naktį surengė balistinių raketų ataką prieš Kyjivą. Per ją, remiantis pranešimu, apgadinti objektai trijuose rajonuose.

Solomianskio rajone sužalota moteris ir du vyrai. Vienas sužeistųjų nuvežtas į ligoninę, dar dviem pagalba suteikta vietoje.

Kyjive apgadintas biurų pastatas, sandėliai ir automobiliai.

Kyjive ir virtinėje šalies sričių naktį du kartus gaudė oro pavojaus sirenos. Buvo įspėjama dėl rusų atakos balistinėmis raketomis.

Ugniagesiai Kyjive užgesino visus kilusius gaisrus. Pasak mero Vitalijaus Klyčko, gaisrus sukėlė krentančios nuolaužos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusija siekia pasitelkti dar 30 tūkst. karių ir raketų paleidimo įrenginių iš Šiaurės Korėjos kovai prieš jo šalį.

Pasirengimas priimti papildomas pajėgas vyksta Rusijos Voronežo srityje, netoli sienos su Ukraina, socialiniuose tinkluose pranešė V. Zelenskis.

Šiaurės Korėja 2024 metais atsiuntė tūkstančius karių padėti Rusijai atremti Ukrainos kontrpuolimą Kursko srityje. Nuo 2022 metų šalis taip pat tiekia ginkluotę Rusijos invazijai.

Pietų Korėjos duomenimis, kare jau žuvo apie 2 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.

„Rusija nori gauti dar 30 tūkst. karių iš Šiaurės Korėjos. Nuo birželio Rusijos Voronežo srityje vyksta pasirengimas juos priimti“, – platformoje „X“ rašė V. Zelenskis.

„Šiaurės Korėja taip pat ruošiasi perduoti Rusijai papildomų balistinių raketų paleidimo įrenginių. Tai grėsmė ne tik Ukrainai. Rusija padeda Šiaurės Korėjai mokytis kariauti, tobulinti ginkluotę ir įgyti realios kovinės patirties ją naudojant“, – pridūrė jis.

„Visa tai yra grėsmė visiems Azijoje, kurie yra Šiaurės Korėjos raketų veikimo zonoje“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Abi šalys 2024 metais pasirašė karinės pagalbos sutartį, o Šiaurės Korėja šią savaitę per savo užsienio reikalų ministrės Choe Son Hui (Čo Son Hui) vizitą Maskvoje dar kartą patvirtino paramą Rusijos karui Ukrainoje.

Pchenjanas „išreiškė nekintamą paramą visai Rusijos Federacijos vidaus ir užsienio politikai, kuria siekiama pašalinti Ukrainos konflikto priežastis ir apginti savo nacionalinį suverenitetą, teritorinį vientisumą bei tarptautinį teisingumą“, po derybų pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš Cho Son Hui vizitą išplatintame vaizdo įraše išreiškė dėkingumą už Šiaurės Korėjos paramą.

Mainais už karinę pagalbą Šiaurės Korėja gauna grynųjų pinigų, karinių technologijų, maisto bei energetikos išteklių, kurie padeda jai įveikti tarptautines sankcijas dėl branduolinės programos.

Rusijos karinės oro pajėgos naktį į sekmadienį numušė 133 Ukrainos dronus, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Gynybos ministerija Maskvoje.

Rusijos oro gynyba Ukrainos dronus esą perėmė ir sunaikino virš Belgorodo, Briansko, Kalugos, Kursko, Krasnodaro, Oriolo, Rostovos ir Smolensko sričių, taip pat virš Maskvos regiono, aneksuoto Krymo bei Juodosios jūros.

Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 26 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 438 tūkst. 990 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 440 priešo kareivių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 217 (+9) priešo tankų, 25 019 (+8) šarvuotų kovos mašinų, 46 794 (+70) artilerijos sistemas, 1 969 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 518 (+0) oro gynybos sistemų, 439 (+0) karo lėktuvus, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 031 (+8) antžeminę robotizuotą sistemą, 428 286 (+ 1 450) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 944 (+1) kruizines raketas, 34 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 125 811 (+435) automobilių ir degalų cisternų, 4 465 (+3) specialiosios įrangos vienetus.