2024 metais Lenkijoje gyvenantys Ukrainos piliečiai pateikė 267 pareiškimus apie neapykantos nusikaltimus, kurių aukomis, jų pačių teigimu, jie tapo. 2025 metais tokių pareiškimų buvo 275, rašoma „Rzeczpospolita“.
Šiais metais jau stebimas aiškus augimas: Vyriausiosios policijos komendantūros duomenimis, per pirmąjį pusmetį buvo pateikta 180 tokių pareiškimų. Tai sudaro daugiau nei 30% padidėjimą, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu.
Jei tokia dinamika išliks, iki metų pabaigos tokių atvejų skaičius gali pasiekti 360.
Pažymėtina, kad pateikti skaičiai atspindi įregistruotus pareiškimus, o ne išaiškintus nusikaltimus. Vyriausioji policijos komendantūra vis dar skaičiuoja patvirtintų pareiškimų skaičių ir tų, kurie galiausiai klasifikuojami kaip neapykantos nusikaltimai, skaičių. Kai kurios aukos nenori pranešti apie nusikaltimą dėl baimės, aiškinama straipsnyje.
Ekspertai pažymi, kad priešiškumą kursto agresija internete, kur vyrauja Rusijos troliai, politikų kurstoma neapykanta ir diplomatiniai ginčai dėl Voluinės tragedijos klausimo.
Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras, komentuodamas pastaruosius išpuolius prieš ukrainiečius šalyje, išreiškė viltį, kad tai yra „laikinas reiškinys“.
Tuo tarpu Lenkijos Lodzės miesto policija ieško sumušimo kaltininko, kuris užpuolė vyrą, nes nusprendė, kad šis – ukrainietis; nukentėjusysis patyrė sunkių nosies ir žandikaulio traumų.
Išpuoliai Lenkijoje: Bydgoščiuje lenkų šeima užpuolė sutuoktinius iš Baltarusijos
Per penkerius gyvenimo Lenkijoje metus Jelena ir Vitalijus nė karto nebuvo susidūrę su ksenofobijos apraiškomis. Tačiau liepos 18 dieną viskas pasikeitė. Sutuoktiniai stotelėje laukė autobuso, kai ten atėjo šeima su vaikais. Iš pradžių priėjęs vyras pūtė cigarečių dūmus Jelenai į veidą, vėliau pradėjo tikslingai spjaudyti ant jos megztinio iš nugaros, o kai vyras užstojo baltarusę, konfliktas peraugo į muštynes. Dėl to Vitalijų teko išvežti į ligoninę. Apie tai, kas tą dieną įvyko Bydgoščiuje, Jelena papasakojo portalo MOST žurnalistams.
Beveik prieš penkerius metus Jelena ir Vitalijus kartu su dukra iš Baltarusijos į Lenkiją persikėlė dėl politinio persekiojimo rizikos. Naujoje šalyje šeima pamažu sugebėjo atrasti stabilumą. Dėl lenkiškų šaknų Vitalijus iš pradžių gavo leidimą nuolat gyventi, o vėliau – pilietybę. Jelena su dukra savo buvimą šalyje legalizavo šeimos susijungimo pagrindu. Šiandien Vitalijus dirba samdomą darbą, Jelena plėtoja savo verslą, o dukra mokosi technikume.
Jelenos teigimu, per visą šį laiką jų šeima nė karto nebuvo susidūrusi su ksenofobijos apraiškomis.
„Maniau, kad tai dirbtinė isterija, kuri kurstoma per internetą. Prieš savaitę įrodinėjau draugei, kad [išpuoliai prieš užsieniečius] – tai netiesa. Nuoširdžiai maniau, kad tai vyksta kažkame kitame gyvenime – ne pas mus, – „Zerkalo“ cituojama Jelena. – Ir štai susidūriau“.
„Nusiimu megztinį, o visa mano nugara apspjaudyta“
Liepos 18 dieną apie 12 valandą dienos Jelena ir Vitalijus išsiruošė į parduotuvę. Prieš savaitę sutuoktiniai pardavė automobilį, o naujo nusipirkti dar nespėjo. Dėl stipraus lietaus jie nusprendė kelias stoteles pavažiuoti autobusu.
Laukdamas transporto Vitalijus stovėjo po stotelės stogeliu, o Jelena – šone, po skėčiu. Tuo metu prie stotelės priėjo šeima su dviem vaikais, kuriems, Jelenos pastebėjimu, iš pažiūros buvo apie šešerius ir 13 metų.
Vyras atsistojo šalia Jelenos ir užsirūkė. Cigarečių dūmai rūko jai į veidą. Iš pradžių ji nusprendė, kad tai atsitiktinumas, – ir šiek tiek pasitraukė. Tačiau greitai pastebėjo, kad vyras tyčia pučia dūmus jos kryptimi. Tuomet Jelena ramiai padarė jam pastabą, primindama, kad rūkyti stotelėse draudžiama. Kad neprovokuotų tolesnio konflikto, ji suskleidė skėtį ir pasitraukė prie vyro.
Vitalijus tuo momentu atkreipė dėmesį, kad vyro rankose buvo nedidelė stipraus alkoholio tara – vadinamoji „čierkutė“, kurį tas netrukus išgėrė.
– [Vyras] pradėjo [mus] įžeidinėti, sakė žmonai ir vaikams: „Kur** ukrainskie“, „Privažiavo čia“. Ir viskas tokia dvasia. Aš nekreipiau dėmesio. Po to girdžiu – spjūvis. Aš stovėjau nugara į jį. Galvoju: „Parūkė – spjovė“. Po to girdžiu [stipresnį spjūvį] – ir visi juokiasi. Trečią ar ketvirtą kartą aš pajutau spjūvį per megztinį. Nusiimu – o visa mano nugara apspjaudyta, – įvykį apibūdina Jelena.
„Tuo viskas turėjo baigtis“
Vitalijus užstojo žmoną ir paprašė vyro nutraukti žeminimus, tačiau šis pribėgo prie jo ir sugriebė už kaklo. Prasidėjo grumtynės.
Iškart pribėgo moteris, kuri buvo su užpuoliku, tikriausiai jo žmona. Ką ji bandė padaryti, Jelena taip ir nesuprato, tačiau trumpame vaizdo įraše, kurį moteris spėjo nufilmuoti, matyti, kaip ši tempia Vitalijų už marškinėlių ir plaukų.
Įraše taip pat matyti, kaip muštynes bando išskirti vyresnysis užpuolikų vaikas.
Po kelių minučių privažiavo autobusas, kuriuo sutuoktiniai vis dėlto nusprendė išvažiuoti.
– Ir tuo viskas turėjo baigtis. Mes nuėjome autobuso link. Moteris toliau šaukė mums, esą važiuokite. „Dinkite iš čia visam laikui“, „šmatos ukrainietiškos“ ir taip toliau. Aš išsitraukiau telefoną, prisižiūrėjusi „Instagram“ ir „TikTok“, kur sakoma, kad jei jus provokuoja arba jus užpuola, reikia [užfiksuoti] įrodymus. Dabar jaučiuosi kalta, – prisipažįsta moteris.
„Kakta buvo praskelta, iš nosies bėgo kraujas“
Praktiškai iškart prie Jelenos pribėgo moteris, pastūmė ją, išplėšė telefoną ir, pašnekovės teigimu, pradėjo trauktis. Jelena puolė iš paskos ir pareikalavo grąžinti įrenginį. Tuo momentu įsikišo vyresnysis lenkų poros vaikas – jis taip pat paprašė motinos atiduoti telefoną.
Pasak Jelenos, moteris metė į ją telefoną, po to puolė ant jos. Vitalijus bandė jas išskirti, bet tuomet pribėgo lenkas ir, kaip teigia pašnekovė, pradėjo jį mušti.
Iš autobuso išlipo vairuotojas ir paklausė Jelenos, ar jai reikalinga pagalba. Ji atsisakė, sakydama, kad ketina kviesti policiją. Moteriai pavyko pakelti telefoną ir surinkti numerį 112. Tai pamatę, lenkai pasišalino iš įvykio vietos.
„Vyro visas veidas ir marškinėliai buvo kruvini. Kakta buvo praskelta, virš antakio – prakirtimas, iš nosies bėgo kraujas, – pasakojo ji. – Aš labai stipriai išsigandau“.
„Policininkas įspėjo, kad daugiau neišeičiau iš namų be apsigyvenimo kortelės“
Greitoji pagalba, pasak Jelenos, atvyko po 40 minučių, o policija – po 45. Visą tą laiką sutuoktiniai laukė tarnybų atvykimo stotelėje.
Medikai iškart nusivedė Vitalijų į automobilį, apžiūrėjo jį ir suleido vaistus. Netrukus prie jų priėjo atvykęs policininkas. Po trumpo pokalbio Vitalijus buvo išvežtas į ligoninę.
Iš Jelenos policijos pareigūnas paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tačiau moteris pastebėjo, kad piniginę su dokumentais paliko namuose. Policininkas baltaruses tapatybę nustatė pagal PESEL (identifikacinį) numerį.
„Bet įspėjo, kad daugiau neišeičiau iš namų be apsigyvenimo kortelės (lenk. karta pobytu), – sako baltarusė. – Jis man taip pat pasakė, kad vyrą išvežė į ligoninę ir kad, kai tik jį iš ten paleis, jie laukia mūsų komisariate“.
Ligoninėje Vitalijus praleido apie 3,5 valandos. Jelenos teigimu, medicininė pagalba jam buvo suteikta iškart – laukti neteko.
Remiantis medicininiais dokumentais, kuriuos Jelena pateikė MOST, Vitalijui buvo atlikta galvos smegenų ir veidinės kaukolės dalies kompiuterinė tomografija be kontrastinės medžiagos. Tyrimas neatskleidė kraujavimo, lūžių ar matomų sunkių galvos smegenų pažeidimų.
Rekomendacijose nurodyta, kad ateinančią parą Vitalijui nereikėtų likti vienam. Būklei pablogėjus, būtina kviesti greitąją pagalbą. Taip pat jam rekomenduota keletą dienų vengti fizinio krūvio, dėti šaltus kompresus, vartoti nuskausminamuosius ir po dviejų-trijų dienų kreiptis į šeimos gydytoją kontrolinei apžiūrai.
„Komendantas domėjosi bylos eiga ir tuo, kaip jaučiasi mano vyras“
Išėjusi iš ligoninės, Jelena išsikvietė taksi, ir sutuoktiniai kartu vyko į komisariatą. Pasak moters, ten jie iškart buvo palydėti į tyrėjo kabinetą. Jis iškart pasiteiravo, ar jiems reikalingas vertėjas, tačiau sutuoktiniai atsisakė, kadangi abu moka lenkų kalbą pakankamu lygiu.
Jelena ir Vitalijus buvo apklausiami atskirai.
„Reikėjo tiesiog žingsnis po žingsnio papasakoti, kaip atsistojai, kur ranka pasukai, kas ką pasakė, kas ką atsakė“, – sako baltarusė.
Pašnekovė pažymi, kad policijos pareigūnai su jais „nesicackino“, tačiau, šeimos nuomone, elgėsi „oriai ir profesionaliai“.
„Jie iškart pradėjo operatyvinius veiksmus. Buvo matyti, kad jie labai rimtai žiūri į šią bylą. Iškart nuvažiavo į prekybos centrą, kuris ten netoliese, paimti vaizdo kamerų įrašų. Ieškojo kitų galimų kamerų. Rado autobusą ir vairuotoją, kuris [tuo momentu] privažiavo prie stotelės, – pasakojo baltarusė. – Kai mus apklausė, net skambino komendantas ir labai domėjosi bylos eiga bei tuo, kaip jaučiasi mano vyras“.
Iš viso sutuoktiniai policijoje praleido apie keturias valandas. Pabaigoje jų paprašė likti pasiekiamiems tuo atveju, jei pareigūnams kiltų papildomų klausimų arba atsirastų būtinybė perduoti jiems svarbią informaciją.
„Maniau, kad man taip tikrai neatsitiks“
Dabar Vitalijus jaučiasi geriau, tačiau jį vargina galvos skausmai. Sumušimų gijimui reikia laiko.
Jelena tiki, kad užpuoliką pavyks sulaikyti ir patraukti atsakomybėn. Iš pradžių moteris nenorėjo viešinti situacijos, tačiau vis dėlto nusprendė papasakoti apie tai, kas įvyko, kadangi išgyvena dėl savo dukros ateities.
„Aš nuoširdžiai maniau, kad panašūs dalykai vyksta kažkur kitame gyvenime ir kad man taip tikrai atsitikti negali, – dalijasi baltarusė. – Baltarusijoje mes buvome nežinia kokios rūšies žmonės – „ekstremistai“, kurie [esą] kurstė tautinę neapykantą. Pabėgome vienomis trumpikėmis. Ačiū Dievui, lenkai – geri žmonės – padėjo ir leido atsistoti ant kojų. Bet dabar ir čia prasideda. Pastaruoju metu žmonės tarsi nuo grandinės nutrūko – tik ir skaitai naujienas apie išpuolius“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Na ir šaunuoliai
