Šaltinis: per Izraelio smūgį į Beiruto priemiesčius žuvo aukšto rango „Hezbollah“ vadas
Trečiadienio vakarą per Izraelio smūgį Beiruto pietiniams priemiesčiams žuvo vyresnysis „Hezbollah“ elitinių „Radwan“ pajėgų vadas, pranešė grupei artimas šaltinis.
Tai buvo pirmoji per beveik mėnesį ataka šioje vietovėje.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigė, kad jo kariuomenė taikėsi į „Hezbollah“ „Radwan“ pajėgų vadą.
Šaltinis, artimas „Hezbollah“, su anonimiškumo sąlyga AFP sakė, kad žuvo Malekas Balloutas, operacijų vadas „Radwan“ pajėgose.
Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra pranešė, kad Izraelio karo lėktuvai surengė ataką, taikydamiesi į pietinius priemiesčius – „Hezbollah“ tvirtovę.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė dūmus, kylančius iš taikinio zonos.
Beirutas ir jo pietiniai priemiesčiai nuo balandžio 8 d. išvengė Izraelio atakų, kai per didžiulius Izraelio smūgius visoje šalyje žuvo daugiau nei 350 žmonių.
Trečiadienio ataka surengta tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra „labai didelė tikimybė“ sudaryti taikos susitarimą su Iranu.
Irano remiama „Hezbollah“ įtraukė Libaną į karą Artimuosiuose Rytuose, kai kovo 2 d. užpuolė Izraelį, paremdama Iraną. Nuo to laiko per Izraelio smūgius Libane žuvo daugiau nei 2700 žmonių, daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus, ypač Pietų ir Rytų Libano bei Beiruto pietinių priemiesčių gyventojai.
Balandžio 17 d. įsigaliojo paliaubos, tačiau Izraelis ne kartą bombardavo Libaną, ypač pietinį, o „Hezbollah“ atsakė atakomis prieš Izraelio karius.
Libano valstybinė žiniasklaida: Izraelis smogė pietiniams Beiruto priemiesčiams
Izraelio oro pajėgos trečiadienį smogė Beiruto pietiniams priemiesčiams, pranešė Libano valstybinė žiniasklaida.
Tai buvo pirmas išpuolis šioje teritorijoje nuo tada, kai balandžio 17 dieną įsigaliojo paliaubos Izraelio ir kovotojų grupuotės „Hezbollah“ kare.
„Izraelio kariniai lėktuvai surengė ataką, taikydamiesi į Gobeirio rajoną“ pietiniuose priemiesčiuose, pranešė Libano valstybės valdoma Nacionalinė naujienų agentūra.
Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad kariuomenė trečiadienį smogė Beirutui, taikydamasi į „Hezbollah“ aukšto rango vadą.
„Izraelio kariuomenė sudavė smūgį Beirute, taikydamasi į „Hezbollah“ „Radwan“ pajėgų vadą ir siekdama jį neutralizuoti“, – teigiama B. Netanyahu ir gynybos ministro Israelio Katzo (Israelio Kaco) paskelbtame bendrame pareiškime.
„Jo vadovaujami „Radwan“ operatyvininkai buvo atsakingi už Izraelio gyvenviečių apšaudymus ir išpuolius prieš Izraelio karius“, – teigiama pareiškime, kuriame vado vardas ir pavardė nenurodomi.
Prie Irano krantų – pavojingas incidentas: JAV atidengė ugnį
JAV naikintuvas apšaudė su Irano vėliava plaukiantį laivą, siekdamas neleisti jam pasiekti uosto, vykdant blokadą.
Iš Izraelio – svarbi žinia: „Esame pasirengę“
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad jo šalis yra „pasirengusi visiems scenarijams“ sprendžiant klausimus, susijusius su Iranu.
Pagrindinis Irano derybininkas: JAV siekia priversti Teheraną pasiduoti
Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas įvairiomis priemonėmis, įskaitant jūrų blokadą, siekia Teherano pasidavimo.
„Priešas savo naujuoju planu, jūrų blokada, ekonominiu spaudimu ir žiniasklaidos manipuliacijomis siekia sunaikinti šalies sanglaudą, kad priverstų mus pasiduoti“, – savo oficialiame „Telegram“ kanale paskelbtame balso pranešime teigė M. B. Ghalibafas.
Įtakingas Irano parlamento pirmininkas nekomentavo taikos plano su Jungtinėmis Valstijomis perspektyvų, Teheranui toliau nagrinėjant JAV pasiūlymą.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei trečiadienį pareiškė, kad Teheranas perduos savo poziciją pagrindiniam tarpininkui Pakistanui, kai „baigs formuoti savo nuomonę“.
Anksčiau tą pačią dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė norintis, kad karas pasibaigtų, ir kartu žadėjo intensyvesnes atakas prieš Iraną, jei šis nesutiks su Vašingtono nustatytomis sąlygomis.
IRGC laivynas: Hormuzo sąsiauris gali būti vėl atvertas laivybai
Irano Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) karinis jūrų laivynas trečiadienį paskelbė, kad kai baigsis „agresorių keliamos grėsmės“, Hormuzo sąsiauris gali būti vėl atvertas laivybai, remdamasi valstybine žiniasklaida praneša naujienų agentūra „Reuters“.
IRGC teigimu, saugus ir stabilus tranzitas per šį svarbų vandens kelią bus įmanomas. Ši naujiena pasirodė po vakarykščių JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarų apie stabdomą „Laisvės projektą“, kuriuo jis tikėjosi atverti Hormuzo sąsiaurį. JAV prezidentas teigė priėmęs tokį sprendimą dėl esą padarytos „didžiulės pažangos“ siekiant „visapusiško ir galutinio susitarimo“ su Iranu.
IRGC pranešime nebuvo nurodyta, kokios būtų naujosios laivybos procedūros, tačiau padėkota laivų savininkams bei kapitonams už Irano taisyklių laikymąsi plaukiant šiuo vandens keliu, rašo britų laikraštis „The Guardian“.
ELTA primena, kad pasak JAV naujienų portalo „Axios“, Vašingtonas mano esąs arti susitarimo su Teheranu dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo ir karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos.
„Axios“ teigimu, abi pusės beveik sutarė dėl „vieno puslapio susitarimo memorandumo, kuriuo siekiama užbaigti karą ir nustatyti išsamesnių derybų dėl branduolinės programos pagrindus“.
Teigiama, kad susitarimas apimtų Irano įsipareigojimą sustabdyti branduolinio kuro sodrinimą, o JAV sutiktų atblokuoti milijardus dolerių įšaldytų Irano lėšų.
Pasak pranešimų, Vašingtonas per artimiausias 48 valandas tikisi sulaukti Teherano atsakymo dėl kelių pagrindinių klausimų.
Iranas iki šiol nesutiko atsisakyti sąsiaurio kontrolės ir ją naudojo kaip derybinį svertą kariniame konflikte, prasidėjusiame po JAV ir Izraelio atakų vasario pabaigoje.
Nuo balandžio 7 d. tarp JAV ir Irano galioja paliaubos.
Trumpas perspėjo Iraną: štai kas prasidės, jei nebus susitarimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik paskelbė žinutę apie karą Irane savo platformoje „Truth Social“.
Jis tiesiogiai neužsimena apie pranešimus, kad JAV ir Iranas yra arti susitarimo užbaigti karą.
Tačiau jis leidžia suprasti, kad konfliktas baigsis, o Hormuzo sąsiauris vėl bus atvertas, „jei Iranas sutiks duoti tai, dėl ko buvo susitarta, nors tai, galbūt, yra didelė prielaida“.
Jis priduria: „Jei jie nesutiks, bombardavimas prasidės, ir jis bus, deja, daug aukštesnio lygio ir intensyvesnis nei buvo anksčiau.“
Atsiradus vilčių dėl karo Irane pabaigos naftos kainos krito daugiau nei 6 proc.
Vėl atsiradus vilčių, kad JAV ir Iranas pasieks taikos susitarimą, trečiadienį smarkiai nukrito naftos kainos.
Šiaurės jūros „Brent“ rūšies nafta smuko 6,2 proc. iki 103,04 JAV dolerių už barelį.
Tuo metu JAV „West Texas Intermediate“ rūšies naftos kaina krito 6,4 proc. iki 95,68 JAV dolerių už barelį.
ELTA primena, kad pasak JAV naujienų portalo „Axios“, Vašingtonas mano esąs arti susitarimo su Teheranu dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo ir karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos.
„Axios“ teigimu, abi pusės beveik sutarė dėl „vieno puslapio susitarimo memorandumo, kuriuo siekiama užbaigti karą ir nustatyti išsamesnių derybų dėl branduolinės programos pagrindus“.
Teigiama, kad susitarimas apimtų Irano įsipareigojimą sustabdyti branduolinio kuro sodrinimą, o JAV sutiktų atblokuoti milijardus dolerių įšaldytų Irano lėšų.
Pasak pranešimų, Vašingtonas per artimiausias 48 valandas tikisi sulaukti Teherano atsakymo dėl kelių pagrindinių klausimų.
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė stabdantis JAV karinę operaciją, skirtą palydėti per šį svarbų sąsiaurį plaukiantiems laivams, nes esą siekia susitarti su Iranu dėl karo pabaigos. Iranas iki šiol nesutiko atsisakyti sąsiaurio kontrolės ir ją naudojo kaip derybinį svertą kariniame konflikte, prasidėjusiame po JAV ir Izraelio atakų vasario pabaigoje.
Nuo balandžio 7 d. tarp JAV ir Irano galioja paliaubos.
Vasario pabaigoje, prieš prasidedant karinei eskalacijai, „Brent“ rūšies naftos kaina nesiekė 70 JAV dolerių.
Pakistano premjeras tikisi, kad dabartinis postūmis atneš taiką Artimuosiuose Rytuose
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas – pagrindinis tarpininkas Irano, Jungtinių Valstijų ir Izraelio kare – trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog dabartinis postūmis dėl derybų leis pasiekti taiką Artimuosiuose Rytuose.
Sh. Sharifas taip pat pagyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą už tai, kad jis sustabdė komercinių laivų lydėjimą Hormuzo sąsiauryje praėjus vos dienai po to, kai JAV pradėjo tai daryti.
„Esu dėkingas prezidentui Donaldui Trumpui už jo drąsią lyderystę ir savalaikį pranešimą dėl „Laisvės projekto“ sustabdymo Hormuzo sąsiauryje“, – tinkle „X“ teigė jis.
„Maloningas prezidento Trumpo atsakas (…) labai prisidės prie regioninės taikos, stabilumo ir susitaikymo skatinimo šiuo jautriu laikotarpiu“, – dėstė jis.
„Labai tikimės, kad dabartinis postūmis leis pasiekti ilgalaikį susitarimą, užtikrinantį patvarią taiką ir stabilumą regione ir už jo ribų“, – akcentavo Sh. Sharifas.
Susitarimas jau arti? JAV ir Iranas derina vieno puslapio memorandumą
Vašingtonas mano esąs arti susitarimo su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo ir karo pabaigos, trečiadienį pranešė JAV naujienų portalas „Axios“, remdamasis dviem JAV pareigūnais.
„Axios“ teigimu, abi pusės beveik sutarė dėl „vieno puslapio susitarimo memorandumo, kuriuo siekiama užbaigti karą ir nustatyti išsamesnių derybų dėl branduolinės programos pagrindus“.
Teigiama, kad susitarimas apimtų Irano įsipareigojimą sustabdyti branduolinio kuro sodrinimą, o JAV sutiktų atblokuoti milijardus dolerių įšaldytų Irano lėšų.
Pasak pranešimų, Vašingtonas per artimiausias 48 valandas tikisi sulaukti Teherano atsakymo dėl kelių pagrindinių klausimų.
„Kol kas dar niekas nesutarta, tačiau šaltiniai teigia, kad šios šalys dar niekada nebuvo taip arti susitarimo nuo karo pradžios“, – teigė „Axios“.
ELTA primena, kad antradienį D. Trumpas pareiškė stabdantis JAV karinę operaciją, skirtą palydėti per šį sąsiaurį plaukiantiems laivams, nes esą siekia susitarti su Iranu dėl karo pabaigos.
Iranas iki šiol nesutiko atsisakyti pasaulio naftos ir dujų eksportui gyvybiškai svarbaus sąsiaurio kontrolės ir ją naudojo kaip derybinį svertą kariniame konflikte, prasidėjusiame po JAV ir Izraelio atakų vasario pabaigoje.
Nuo balandžio 7 d. tarp JAV ir Irano galioja paliaubos.
JT pareikalavo Izraelio nedelsiant paleisti suimtus Gazos flotilės aktyvistus
Trečiadienį Jungtinės Tautos (JT) paragino Izraelį nedelsiant paleisti du sulaikytus flotilėje į Gazos Ruožą plaukusius aktyvistus ir pareikalavo ištirti „sukrečiančius pranešimus“ apie tai, kad jie buvo žiauriai kankinami.
Ispanijos pilietis Saifas Abu Keshekas ir brazilas Thiago Avila, kurie šiuo metu laikomi kalėjime Aškelone, buvo tarp dešimčių aktyvistų, plaukusių į Gazą su laivų kolona, kurią praėjusį ketvirtadienį tarptautiniuose vandenyse prie Graikijos krantų perėmė Izraelio pajėgos.
„Izraelis privalo nedelsiant ir besąlygiškai paleisti flotilės „Global Sumud“ narius Saifą Abu Kesheką ir Thiago Avilą, kurie buvo sulaikyti tarptautiniuose vandenyse ir atvežti į Izraelį, kur jie tebėra laikomi nepateikus kaltinimų“, – pareiškime sakė JT žmogaus teisių biuro atstovas Thameenas Al Kheetanas.
„Parodyti solidarumą ir mėginti nugabenti humanitarinę pagalbą Gazos Ruožo palestiniečiams, kuriems jos gyvybiškai reikia, nėra nusikaltimas“, – tvirtino jis.
Flotilės laivai išplaukė iš Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos, siekdami nutraukti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo blokadą ir pristatyti humanitarinę pagalbą karo nuniokotai palestiniečių teritorijai.
T. Avilos ir S. Abu Kesheko atstovai apkaltino Izraelio valdžios institucijas kankinus šiuos du vyrus, kurie pastarąsias šešias dienas laikosi bado streiko.
T. Al Kheetanas smerkė „sukrečiančius pranešimus apie visiškai netinkamą elgesį“ su sulaikytaisiais, pareikalavo atlikti tyrimą ir pabrėžė, kad „atsakingieji turi būti patraukti atsakomybėn“.
„Raginame Izraelį nutraukti savavališkus sulaikymus ir plačiai bei neaiškiai apibrėžtų terorizmo įstatymų taikymą, nes tai prieštarauja tarptautinei žmogaus teisei“, – sakė jis.
„Izraelis taip pat privalo nutraukti Gazos blokadą ir leisti bei sudaryti sąlygas pakankamo kiekio humanitarinės pagalbos patekimui į apgultą palestiniečių ruožą“, – pridūrė T. Al Kheetanas.
ELTA primena, kad Izraelio užsienio reikalų ministerija anksčiau teigė, jog abu aktyvistai susiję su organizacija, kuriai JAV iždo departamentas taiko sankcijas.
Ši grupė – Užsienyje gyvenančių palestiniečių liaudies konferencija (PCPA) – Vašingtono buvo apkaltinta „slapta veikiant“ palestiniečių grupuotės „Hamas“ vardu.
Ispanija pasmerkė T. Avilos sulaikymą ir atmetė Izraelio jam pareikštus kaltinimus.
Viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukusią pirmąją flotilės „Global Sumud“ kelionę Viduržemio jūra į Gazos Ruožą 2025 m. vasarą ir rudenį Izraelio pajėgos nutraukė spalio pradžioje, perimdamos laivus prie Egipto ir Gazos krantų.
Tuometinius įgulos narius, tarp jų ir Švedijos aktyvistę Greta Thunberg, Izraelio pajėgos suėmė ir vėliau deportavo.
Prancūzijos laivas Hormuzo sąsiauryje tapo išpuolio taikiniu: sužeisti įgulos nariai
Prancūzijos laivybos bendrovei „CMA CGM“ priklausantis konteinerinis laivas Hormuzo sąsiauryje tapo išpuolio taikiniu, trečiadienį pranešė įmonė.
„Vakar plaukiant per Hormuzo sąsiaurį laivas „CMA CGM San Antonio“ tapo išpuolio taikiniu, dėl to buvo sužeisti įgulos nariai ir apgadintas laivas“, – naujienų agentūrai AFP teigė laivybos įmonė ir pridūrė, kad sužeistieji buvo evakuoti gydymui.
Svarbiausia informacija
Naujienų agentūra AFP apžvelgia naujausius įvykius kare Artimuosiuose Rytuose.
Irano užsienio reikalų ministras Pekine
Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį Pekine susitiko su Kinijos vyriausiuoju diplomatu Wang Yi, tačiau išsamesnės informacijos apie diskusiją nepateikė.
Irano naujienų agentūra „Fars“ anksčiau skelbė, kad A. Araghchi su Kinijos užsienio reikalų ministru aptars dvišalius santykius ir regioninius bei tarptautinius įvykius.
Krinta naftos kainos
Trečiadienį naftos kainos krito, o „West Texas Intermediate“ kaina trumpam buvo nusileidusi žemiau 100 JAV dolerių (85,5 euro) už barelį ribos, taip tęsdama antradienio nuosmukį.
Pigesnė nafta suteikė postūmį akcijoms.
JAV stabdo laivų lydėjimą Hormuzo sąsiauryje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį pareiškė, kad vos po vienos dienos stabdo JAV karinę operaciją, skirtą lydėti laivus Hormuzo sąsiauriu. Šiuo žingsniu siekiama susitarimo su Iranu dėl karo Artimuosiuose Rytuose nutraukimo.
D. Trumpo „Projektu „Laisvė“ pavadinta operacija, skirta padėti laivams išplaukti iš sąsiaurio, buvo pradėta pirmadienį.
Tačiau JAV lyderis savo socialiniame tinkle „Truth Social“ nurodė, kad po tarpininko Pakistano ir kitų šalių prašymo šią operaciją stabdo. Jis teigė, kad padaryta „didelė pažanga siekiant visiško ir galutinio susitarimo“ su Teheranu.
Hormuzo sąsiauryje atakuotas krovininis laivas
Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra UKMTO pranešė, kad Hormuzo sąsiauryje nežinomas sviedinys kliudė krovininį laivą.
„Patvirtintas šaltinis pranešė, kad šiame strateginiame vandens kelyje nežinomas sviedinys pataikė į krovininį laivą“, – teigė agentūra ir pridūrė, kad apie incidentą pranešta antradienį, apie 18 val. 30 min. Grinvičo (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Smūgio poveikis aplinkai nežinomas, atliekamas tyrimas.
Marco Rubio ir Sergejus Lavrovas kalbėjosi apie Iraną bei Ukrainą
JAV valstybės departamentas pranešė, kad valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) telefonu kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Pokalbis, kurio metu aptarti karas Ukrainoje ir Iranas, įvyko tą pačią dieną, kai per Rusijos smūgius Ukrainos miestams žuvo 28 žmonės.
JAV: puolamasis Irano karo etapas baigtas
Praėjus beveik mėnesiui nuo trapių paliaubų pradžios, M. Rubio antradienį pareiškė, kad JAV baigė puolamąsias operacijas prieš Iraną.
„Operacija „Epinis įniršis“ (Epic Fury) baigta – apie tai prezidentas informavo Kongresą. Su šiuo etapu baigėme“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė M. Rubio.
Iranas neigia puolęs JAE
Irano kariuomenė paneigė pastarosiomis dienomis vykdžiusi bet kokius išpuolius prieš Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), kai ši Persijos įlankos regiono valstybė apkaltino Teheraną paleidus į ją dronų ir raketų krušą.
Raginimai deeskaluoti situaciją
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad vėliau kalbėsis su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu (Masudu Pezeškianu), pasaulio lyderiams spaudžiant Iraną derėtis dėl karo pabaigos ir vėl atidaryti Hormuzo sąsiaurį.
Anksčiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) paragino Iraną „grįžti prie derybų stalo ir nustoti laikyti regioną bei pasaulį įkaitais“, pritardamas E. Macrono ir JK ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) raginimams.
Irano diplomatijos vadovas Pekine surengė derybas su kolega iš Kinijos
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį Pekine susitiko derybų su savo kolega iš Kinijos Wang Yi, pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“.
Nepaisydama Jungtinių Valstijų įvestų sankcijų, kuriomis Vašingtonas siekia atkirsti Teherano pajamų srautą, Kinija yra pagrindinė iranietiškos naftos pirkėja.
„Xinhua“ kol kas nepateikė išsamesnės informacijos apie derybas. A. Araghchi į Pekiną atvyko trečiadienio rytą, skelbė Irano vietos žiniasklaida.
„Šio vizito metu mūsų šalies užsienio reikalų ministras aptars su savo kolega iš Kinijos dvišalius santykius ir regioninius bei tarptautinius įvykius“, – informavo naujienų agentūra „Fars“.
A. Araghchi kelionė rengiama prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą Kinijoje, numatytą gegužės 14–15 d., kurio metu jis turėtų susitikti su prezidentu Xi Jinpingu. Jis atidėjo šią viešnagę, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis užpuolė Iraną.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį paragino Kiniją spausti A. Araghchi atlaisvinti Teherano gniaužtus Hormuzo sąsiauryje, kuriuo paprastai gabenama penktadalis pasaulio naftos.
„Tikiuosi, kad kinai pasakys (A. Araghchi) tai, ką jam reikia pasakyti – kad dėl savo veiksmų sąsiauryje jūs esate izoliuojami pasauliniu mastu“, – žurnalistams sakė M. Rubio.
„Operacija baigta“: iš Rubio – naujausia žinia dėl veiksmų Irane
JAV karinė operacija prieš Iraną baigėsi, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio, o Vašingtonas persiorientuoja į Hormuzo sąsiaurio atvėrimą laivybai ir pasaulinei naftos prekybai.
„Operacija baigta. „Epinis įniršis“, kaip prezidentas pranešė Kongresui, – mes baigėme tą jos etapą“, – per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė M. Rubio.
Trumpas skelbia: JAV stabdo „Laisvės projektą“ Hormuzo sąsiauryje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad „Laisvės projektas“ – iniciatyva, skirta užtikrinti laivybai per Hormuzo sąsiaurį, – bus „trumpam laikui“ sustabdyta, siekiant išsiaiškinti, ar įmanoma galutinai suderinti ir pasirašyti susitarimą su Iranu.
Nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karo veiksmai tarp Jungtinių Valstijų, Izraelio ir Irano, Teheranas grasinimais ir atakomis faktiškai sustabdė laivybą per Hormuzo sąsiaurį, o Vašingtonas įvedė jūrų blokadą įplaukiantiems į Irano uostus ar iš jų išplaukiantiems laivams.
D. Trumpas savo „Truth Social“ platformoje paskelbtame įraše teigė, kad „nors [JAV] blokada liks visiškai galioti, „Laisvės projektas“ (laivų judėjimas per Hormuzo sąsiaurį) bus sustabdytas trumpam laikui, kad būtų galima įvertinti, ar pavyks užbaigti ir pasirašyti susitarimą“.
D. Trumpas teigė, kad sprendimas buvo priimtas „atsižvelgiant į Pakistano ir kitų šalių prašymą, didžiulę karinę sėkmę, kurią pasiekėme per kampaniją prieš Iraną, ir dar į tai, kad buvo padaryta didelė pažanga siekiant visiško ir galutinio susitarimo su Irano atstovais“.
Derybos tarp Irano ir JAV dėl balandžio 8 d. prasidėjusių paliaubų pavertimo nuolatiniu susitarimu yra sustojusios esant dideliems nesutarimams dėl Irano branduolinių ambicijų ir Hormuzo sąsiaurio kontrolės.
Siekdamos susitarimo JAV stabdo laivų lydėjimą Hormuzo sąsiauriu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pranešė, kad JAV stabdo vos prieš dieną pradėtą komercinių laivų lydėjimą per Hormuzo sąsiaurį.
Sprendimas priimtas siekiant sudaryti taikos susitarimą su Iranu.
Nepaisydamas pastarosiomis dienomis suintensyvėjusių karinių veiksmų, D. Trumpas teigė, kad siekiant susitarimo su Teheranu „padaryta didelė pažanga“. Jis pridūrė, kad laivų lydėjimo operacija „bus trumpam sustabdyta, siekiant išsiaiškinti, ar Susitarimas gali būti galutinai parengtas ir pasirašytas“.
Apie tai pranešta praėjus kelioms valandoms po to, kai valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) pareiškė, kad JAV baigė puolamąsias operacijas prieš Iraną. Visgi M. Rubio pabrėžė, kad išlaikoma teisė „triuškinamai“ atsakyti į bet kokius naujus išpuolius prieš laivybą siauruose jūrų keliuose.
Panašiai anksčiau tą pačią dieną kalbėjo aukščiausio rango JAV karininkas: pasak jo, JAV pajėgos yra pasirengusios atnaujinti kovines operacijas, jei bus duotas toks įsakymas.
D. Trumpas taip pat pridūrė, kad Irano uostų blokada „liks galioti visa apimtimi“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš Irano – svarbi žinia dėl JAV pasiūlymo
Iranas teigia, kad vertina naują JAV derybų pasiūlymą. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ismailas Baghai Irano naujienų agentūrai „Isna“ sakė, kad, peržiūrėjęs pasiūlymą, Teheranas savo poziciją dėl jo perduos tarpininkui Pakistanui. Apie pasiūlymo turinį I. Baghai duomenų nepateikė.
I. Baghai kartu perdėtu pavadino JAV žinių portalo „Axios“ pranešimą, kad galimai jau netrukus karo šalys pasieks susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo ir karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos. „Axios“, remdamasis amerikiečių šaltiniais, skelbė, kad abi pusės beveik sutarė dėl „vieno puslapio susitarimo memorandumo, kuriuo siekiama užbaigti karą ir nustatyti išsamesnių derybų dėl branduolinės programos pagrindus“.
Tačiau trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ vėl pagrasino Iranui. Jei Teheranas nesutiks su taikos susitarimu, šalis bus bombarduojama „daug didesniu mastu“, teigė jis. Anot D. Trumpo, operacija „Epinis įsiūtis“ bus baigta, jei Iranas sutiks su pasiūlymais, o tai reiškia, kad Hormuzo sąsiauris „bus atviras visiems“.
„Jei jie nesutiks, prasidės bombardavimas, ir, deja, jis bus daug didesnio masto ir intensyvumo nei anksčiau“, – savo socialiniame tinkle rašė D. Trumpas.
JAV administracija savo vasario pabaigoje su Izraeliu pradėtam karui prieš Iraną davė pavadinimą „Epinis įsiūtis“ („Epic Fury“).