Artimieji Rytai. Iranas taikosi į Hormūzo sąsiaurį: planuoja keisti jo kontrolę

Izraelio parlamentas naktį balsuos dėl 2026 metų biudžeto, kuriame numatytas didžiulis karinių išlaidų padidinimas, nes šalis kariauja keliais frontais.

Gynybos biudžetas padidės daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių ir viršys 45 mlrd. dolerių – tai daugiau nei dvigubai daugiau negu 2023 metų asignavimai prieš Gazos karą, kilusį po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.

Nuo tada gynybos išlaidos nuolat auga.

Be naujo karo su Iranu, vykstančio nuo vasario 28 dienos kartu su JAV sąjungininkais, Izraelis taip pat kovoja pietų Libane su Irano remiamu islamistiniu judėjimu „Hezbollah“.

Izraelio žiniasklaida kovo 15 dieną pranešė, kad vyriausybė patvirtino 827 mln. dolerių avansą skubiems kariniams pirkimams, susijusiems su vykstančiu karu.

Didėjant gynybos išlaidoms, visoms kitoms ministerijoms bus taikomas 3 % biudžeto mažinimas.

Tačiau ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybė, kurios išlikimas priklauso nuo ultraortodoksų ir naujakurių sąjungininkų paramos, patvirtino reikšmingą papildomą finansavimą būtent šioms grupėms.

Ultraortodoksų partijos gaus daugiau nei 750 mln. dolerių papildomų biudžeto lėšų jų valdomoms privačioms mokykloms.

Be to, nepaisant didelio civilinių biudžetų mažinimo, finansavimas gyvenvietėms išlieka nepakitęs, teigiama prieš gyvenviečių plėtrą pasisakančios organizacijos „Peace Now“ ataskaitoje.

„Peace Now“ šią priemonę pasmerkė kaip „atvirą viešųjų lėšų grobstymą“, skirtą nedidelei vyriausybės rėmėjų grupei.

Gruodžio 4 dieną vyriausybė taip pat priėmė sprendimą per artimiausius penkerius metus investuoti daugiau nei 875 mln. dolerių į gyvenviečių plėtrą okupuotame Vakarų Krante, kurios pagal tarptautinę teisę laikomos neteisėtomis.

Prancūzija sekmadienį pasmerkė dvi Jemeno husių sukilėlių atakas prieš Izraelio taikinius.

Paryžius apkaltino grupuotę įsitraukus į regioninį karą ir taip eskaluojant įtampą Artimuosiuose Rytuose. Husių atstovas šeštadienį pareiškė, kad Irano remiama grupuotė paleido raketas ir dronus į „kelis gyvybiškai svarbius ir karinius objektus“ Izraelyje. Tą pačią dieną Izraelis pranešė suintensyvinęs atakas prieš Irano karinę pramonę.

Eskalacija prasidėjo po daugiau nei mėnesį trukusio Izraelio ir JAV vykdyto Irano bombardavimo. Iranas į tai atsakė puldamas su JAV susijusius interesus turtingose Persijos įlankos valstybėse.

„Husiai turėtų susilaikyti nuo bet kokių atakų“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pascalis Confavreux. Jis apkaltino juos „neatsakingumu“.

P. Confavreux teigė, kad reikia daryti viską, „kad būtų išvengta dar didesnės konflikto eskalacijos“. Šis karas regione jau nusinešė tūkstančius gyvybių ir sukėlė sumaištį energetikos rinkose.

Karas sutrikdė pasaulinę laivybą per Hormūzo sąsiaurį – pagrindinį Persijos įlankos vandens kelią, kuriuo gabenama penktadalis pasaulio naftos atsargų, taip pat dideli kiekiai dujų ir trąšų.

Vieninteliai alternatyvūs maršrutai yra plaukti per Raudonąją jūrą kitoje Arabijos pusiasalio pusėje arba rinktis kur kas ilgesnę kelionę aplink Pietų Afrikos kyšulį.

Iš Jemeno husiai galėtų sutrikdyti laivybą Raudonojoje jūroje, kaip jie tai darė per patį Izraelio karo Gazos Ruože įkarštį.

Europos Sąjunga (ES) kovo 16 dieną pareiškė, kad nepratęs bloke esančios karinės jūrų laivyno misijos Raudonojoje jūroje, kuri turėjo padėti vėl atverti Hormūzo sąsiaurį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė ES ir NATO šalis dėl to, kad šios nesutiko lydėti laivų per sąsiaurį.

Izraelio policija neleido aukščiausiam šalies Katalikų Bažnyčios atstovui  aukoti Verbų sekmadienio mišių Jeruzalės Šventojo Kapo bažnyčioje, pranešė vietos bažnyčios pareigūnai.

Kardinolas Pierbattista Pizzaballa, lydimas Francesco Ielpo, pranciškonų vienuolyno, prižiūrinčio šventąsias vietas Jeruzalėje, vadovo, buvo sustabdytas prie bažnyčios įėjimo Jeruzalės senamiestyje ir paprašytas pasišalinti.

Jeruzalės Lotynų patriarchatas, tvarkantis Katalikų Bažnyčios reikalus Šventojoje Žemėje, pareiškė, kad šis incidentas „sukuria pavojingą precedentą ir nepaiso milijardų žmonių visame pasaulyje jausmų, nes jų žvilgsnis šią savaitę nukreiptas į Jeruzalę“.

Verbų sekmadienis yra svarbi data katalikams – ji žymi Jėzaus įžengimą į Jeruzalę prieš jo nukryžiavimą Didįjį penktadienį ir prisikėlimą Velykų sekmadienį, kuris šiemet švenčiamas balandžio 5 dieną.

Izraelio policija pranešė, kad visos šventosios vietos Jeruzalės senamiestyje šiuo metu yra uždarytos saugumo sumetimais dėl karo su Iranu, ypač tos, kurios neturi „standartinių apsaugotų erdvių“.

Policija teigė, kad Pizzaballos prašymas buvo peržiūrėtas ankstesnę dieną ir atmestas laikantis civilinės saugos priemonių.

Senamiesčio teritorija yra „sudėtinga“ skubios pagalbos tarnyboms pasiekti, todėl kyla „reali grėsmė žmonių gyvybei“. Nepaisant sprendimo neįleisti kardinolo, policija pabrėžė, kad laikosi religijos laisvės principo, atsižvelgiant į būtinas ribojimo priemones.

Lotynų patriarchatas teigė, kad Pizzaballa ir Ielpo laikėsi visų nuo karo su Iranu pradžios vasario 28 dieną nustatytų apribojimų ir į bažnyčią vyko privačiai, be įprastos procesijos.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pasmerkė policijos veiksmus prieš Pizzaballą ir Ielpo, abu Italijos piliečius, pavadindama juos „įžeidimu ne tik tikintiesiems, bet ir kiekvienai bendruomenei, pripažįstančiai religijos laisvę“.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pareiškė, kad pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją bus iškviestas Izraelio ambasadorius Italijoje, kad paaiškintų šį sprendimą.

Sekmadienį Pakistano, Saudo Arabijos, Egipto ir Turkijos užsienio reikalų ministrai susitiko aptarti karo Artimuosiuose Rytuose.

Islamabadas šiame procese veikia kaip tarpininkas tarp JAV ir Irano.

Keturių musulmoniškų šalių diplomatijos vadovų susitikimas surengtas siekiant „peržiūrėti besikeičiančią regioninę situaciją ir aptarti bendrus interesus“, sakoma trumpame Pakistano užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Egipto ministras Badras Abdelatty ir Turkijos atstovas Hakanas Fidanas į Islamabadą atvyko šeštadienio vakarą, o jų Saudo Arabijos kolega Faisalas bin Farhanas nusileido sekmadienio popietę.

Naujienų agentūros AFP korespondentai pranešė, kad keli keliai, vedantys į Islamabado „Raudonąją zoną“, kurioje įsikūrę svarbiausi vyriausybiniai pastatai ir diplomatinės atstovybės, buvo užtverti.

Saugumas buvo sustiprintas, o užsienio reikalų ministerijos įvažiavimas papuoštas visų keturių šalių vėliavomis. Ministerijos šaltinis nurodė, kad Iranas, JAV ir Izraelis susitikime neatstovaujami.

Prieš bendrą posėdį Pakistano užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras surengė atskiras dvišales derybas su atvykusiais kolegomis. H. Fidanas ir B. Abdelatty taip pat kartu susitiko su įtakingu Pakistano kariuomenės vadu, feldmaršalu Asimu Muniru.

Tęsiantis karui, Pakistano vyriausybė tapo pagrindine tarpininke tarp Irano ir JAV, perduodančia abiejų pusių žinutes.

Islamabadas palaiko ilgalaikius ryšius su Teheranu ir glaudžius kontaktus Persijos įlankoje, o premjeras Shehbazas Sharifas bei A. Muniras užmezgė asmeninį ryšį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Teheranas atsisako pripažinti oficialias derybas su Vašingtonu, tačiau, pasak anoniminio šaltinio, kurį cituoja Irano naujienų agentūra „Tasnim“, per Islamabadą perdavė atsakymą į D. Trumpo 15 punktų planą karui užbaigti.

S. Sharifas šeštadienį teigė turėjęs išsamų, daugiau nei valandą trukusį pokalbį telefonu su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, kurio metu detalizavo savo šalies „vykdomą diplomatinę veiklą“.

M. Pezeshkianas padėkojo Islamabadui „už tarpininkavimo pastangas siekiant sustabdyti agresiją“.

Vėlų šeštadienio vakarą I. Daras, kuris taip pat yra šalies vicepremjeras, pranešė, kad Iranas leido dar 20-iai su Pakistano vėliava plaukiojančių laivų – po du laivus per dieną – praplaukti pro Hormūzo sąsiaurį.

„Dialogas, diplomatija ir tokios pasitikėjimo stiprinimo priemonės yra vienintelis kelias į priekį“, – socialiniame tinkle „X“ rašė I. Daras, pažymėdamas JAV viceprezidentą J. D. Vance'ą, valstybės sekretorių Marco Rubio, pasiuntinį Steve'ą Witkoffą ir Irano užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi.

Jungtinės Valstijos planuoja sausumos puolimą, nors viešai deda diplomatines pastangas karui užbaigti, sekmadienį pareiškė Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.

„Priešas viešai siunčia žinutes apie derybas ir dialogą, slapta planuodamas sausumos puolimą“, – sakoma oficialiosios naujienų agentūros IRNA išplatintame M. B. Ghalibafo pareiškime.

„Mūsų vyrai laukia amerikiečių karių pasirodymo sausumoje, kad juos sudegintų ir kartą bei visiems laikams nubaustų jų regioninius sąjungininkus“, – pridūrė jis.

M. B. Ghalibafo karingas pareiškimas nuskambėjo po mėnesį trunkančio regioninio karo. Konfliktas kilo vasario 28 dieną, kai Izraelis ir JAV sudavė oro smūgius Iranui.

Per šiuos smūgius žuvo aukščiausiasis šalies vadovas, o tai sukėlė visuose Artimuosiuose Rytuose išplitusį konfliktą. Dėl jo beveik visiškai sustojo laivyba gyvybiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, per kurį paprastai gabenama 20 proc. pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.

M. B. Ghalibafo teigimu, šalis dalyvauja „dideliame pasauliniame kare“, kuris pasiekė „kritiškiausią etapą“, todėl jis paragino iraniečius vienytis.

„Esame tikri, kad galime nubausti JAV, priversti jas pasigailėti užpuolus Iraną ir tvirtai užtikrinti savo teises“, – sakė jis.

Didžiosios Britanijos Karališkosios laivyno desantinis laivas bus aprūpintas išminavimo dronais, ministrų kabinetui svarstant, kaip būtų galima padėti atverti vėl atverti laivybai Hormūzo sąsiaurį.

Pagal šiuos planus laivas „RFA Lyme Bay“ bus aprūpintas aukštųjų technologijų įranga, kad galėtų veikti kaip „bazinė stotis“ povandeniniams dronams ir bepiločiams išminavimo laivams.

Manoma, kad šis modernizavimas vykdomas pagal Karališkojo laivyno pajėgų planus panaudoti autonominę išminavimo įrangą išvalyti pasaulinei naftos prekybai gyvybiškai svarbiam Hormūzo sąsiauriui, jei tokia operacija taptų būtina.

Jungtinė Karalystė šiuo metu bendradarbiauja su sąjungininkėmis, rengdama karinius planus Teherano faktiškai užblokuoto sąsiaurio atidarymui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo, kad sąjungininkės į regioną nusiųstų karo laivus, kurie padėtų atverti sąsiaurį, tačiau Vakarų šalys kol kas atsisako tai daryti.

Laivas „RFA Lyme Bay“ greičiausiai nebus ten dislokuotas tol, kol situacija nesistabilizuos, nes šiuo metu Irano dronų ir raketų atakų rizika laikoma pernelyg didele.

„Nors dar nėra priimta jokių sprendimų dėl to, ar šie pajėgumai bus nusiųsti į Hormūzo sąsiaurį, šis prevencinis žingsnis suteikia ministrams pasirinkimo galimybių, jei (šių pajėgumų – ELTA) prireiktų padėti atkurti įprastą prekybinės laivybos srautą.“

Karališkojo laivyno papildomoms pajėgoms priklausantis laivas „RFA Lyme Bay“ yra pirmiausia desantinis ir transportavimo laivas, kuris anksčiau buvo naudojamas teikti humanitarinei pagalbai Karibų jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose.

Laivui Gibraltare buvo atliekami planinės techninės priežiūros darbai, tačiau prasidėjus karui Irane jam buvo įvesta padidintos parengties būsena, o pastarosiomis dienomis laivas dalyvavo pratybose Viduržemio jūroje.

Manoma, kad sprendimas aprūpinti laivą išminavimo įranga buvo priimtas iš naujo įvertinus riziką, jog po Izraelio pajėgų sausumos invazijos gali tekti iš Libano evakuoti civilius.

Šio žingsnio imtasi po eskadrinio minininko „HMS Dragon“ atvykimo į rytinę Viduržemio jūros dalį, siekiant padėti ginti Kiprą nuo galimų raketų ir dronų atakų.

Iki 2026 m. pradžios Karališkasis laivynas turėjo nuolatinius išminavimo pajėgumus Artimuosiuose Rytuose, dislokuotus Bahreine. Tačiau paskutinis iš tų laivų, „HMS Middleton“, prieš pat karo pradžią paliko regioną techninės priežiūros tikslais.

Pirmasis jūrų lordas generolas seras Gwynas Jenkinsas sakė, kad „RFA Lyme Bay“ pertvarkymas į išminavimo platformą yra „puikus pavyzdys, kaip mes kuriame hibridinį laivyną – tokį, kuriame laivai su įgula ir pažangiausios bepilotės sistemos sklandžiai dirba kartu, kad užtikrintų mūsų žmonių saugumą ir saugumą jūrose“.

ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Jau pirmąją karinės operacijos dieną žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.

Teheranas į ją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione bei laivus Hormūzo sąsiauryje.

Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais jungiančiu Hormūzo sąsiauriu paprastai keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio dujų ir naftos. Dėl Irano atakų prieš komercinius laivus ir grasinimų naujais smūgiais beveik jokie tanklaiviai nebegali šiuo sąsiauriu gabenti naftos, dujų ir kitų prekių.

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė sutiko leisti JAV kariuomenei naudotis jos bazėmis vykdant operacijas, kurių tikslas – neleisti Iranui puldinėti laivų Hormūzo sąsiauryje.

Didžiosios Britanijos premjero kanceliarija išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad penktadienį po pietų įvykusiame posėdyje ministrai „patvirtino, jog susitarimas leisti JAV naudotis Jungtinės Karalystės bazėmis siekiant užtikrinti kolektyvinę regiono savigyną apima JAV gynybines operacijas, skirtas neutralizuoti raketų bazes ir pajėgumus, naudojamus laivams Hormūzo sąsiauryje pulti“.

Šis pareiškimas pasirodė po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas NATO partnerius pavadino „bailiais“ už tai, kad jie tiesiogiai neprisijungė prie operacijų, skirtų Hormūzo sąsiaurio saugumui užtikrinti.

Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sekmadienį pareiškė, kad JAV planuoja sausumos puolimą, nepaisant viešai rodomų diplomatinių pastangų karui užbaigti.

„Priešas viešai siunčia derybų ir dialogo signalus, bet slapta planuoja sausumos puolimą“, – valstybinės naujienų agentūros IRNA paskelbtame pareiškime sakė M. Bagheras Ghalibafas.

„Mūsų vyrai laukia amerikiečių kareivių atvykimo į žemę, kad juos sudegintų ir kartą ir visiems laikams nubaustų jų sąjungininkus regione“, – pridūrė Irano parlamento pirmininkas.

Jo pareiškimas paskelbtas jau mėnesį vykstant karui, kurį JAV ir Izraelis pradėjo smūgiais Iranui vasario 28 d. Jau pirmąją bombardavimų dieną buvo nužudytas Islamo Respublikos aukščiausiasis lyderis, karas akimirksniu išplito po visus Artimuosius Rytus.

Dėl konflikto beveik visiškai sustojo laivyba svarbiame Hormūzo sąsiauryje, per kurį paprastai būdavo gabenama apie 20 proc. pasaulio žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų.

M. Bagheras Ghalibafas paragino iraniečius  vienytis, sakydamas, kad šalis atsidūrė „dideliame pasauliniame kare“, kuris yra „kritiškiausiame etape“.

„Esame įsitikinę, kad galime nubausti Jungtines Valstijas, priversti jas gailėtis užpuolus Iraną ir tvirtai užtikrinti savo teisėtas teises“, – sakė jis.

Kaip rašė ELTA, Islamo revoliucinei gvardijai artima naujienų agentūra „Tasnim“ penktadienį skelbė apie kovoms su JAV sausumoje esą surinktus „daugiau nei milijoną karių“.

Šaltinis Irano karinėse struktūrose valstybinei naujienų agentūrai kalbėjo apie tarp šalies sausumos pajėgų kovotojų esą kilusią „entuziazmo bangą“ ir norą amerikiečiams sukurti „istorinį pragarą“ Irano žemėje.

Pentagono rengiami planai ir regione sutelktos pajėgos

Šeštadienio naktį JAV dienraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Pentagonas rengia planus kelių savaičių trukmės sausumos operacijoms Irane – įskaitant galimus reidus į Chargo salą ir pakrantės objektus netoli Hormūzo sąsiaurio, nors prezidentas Donaldas Trumpas jokio pajėgų dislokavimo sausumoje dar nepatvirtino.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį tvirtino, kad JAV „gali pasiekti visus savo tikslus be sausumos pajėgų“, tačiau „The Washington Post“ teigė, kad planavimas yra pažengusiame etape.

 „Tai – ne paskutinės minutės planavimas“, – laikraščiui sakė vienas pareigūnas.

Sklandant spėlionėms apie galimą JAV sausumos pajėgų dislokavimą Irane, penktadienį į Artimuosius Rytus atvyko JAV laivai su maždaug 2,5 tūkst. jūrų pėstininkų, apmokytų puolimui iš jūros. Jie papildė didžiausias amerikiečių pajėgas regione per daugiau nei du dešimtmečius. Į Artimuosius Rytus taip pat buvo nusiųsta mažiausiai 1 tūkst. desantininkų iš 82-osios oro desanto divizijos, apmokytų pulti priešo teritoriją ir užimti svarbiausias pozicijas ir aerodromus.

Šeštadienį į Tel Avive ir kai kuriuose kitų Izraelio miestų gatves išėjo šimtai žmonių, protestuodami prieš karą Artimuosiuose Rytuose. Demonstracijos vyko be leidimo, saugumo pajėgos bandė jas išvaikyti.

Protestai prieš karą, kurį vasario 28 d. pradėjo Izraelis ir Jungtinės Valstijos prieš Iraną, Tel Avive ir kitur vyksta jau keletą savaičių, iš pradžių juose dalyvaudavo tik po keliasdešimt žmonių.

Panašu, kad dabar dalyvių skaičius auga, nors dar toli gražu nesiekia dešimčių tūkstančių, kurie pernai užplūdo gatves protestuodami prieš karą Gazos Ruože.

Šeštadienio mitinguose dalyvavo nemažai buvusių parlamentarų ir žinomų kairiųjų organizacijų, tarp jų – „Standing Together“, „Peace Now“ ir „Women Wage Peace“.

Naujienų agentūros AFP filmuotoje medžiagoje matyti, kaip teisėsaugos pareigūnai Tel Avive vaiko demonstrantus. Panašius vaizdus aktyvistai nufilmavo ir šiauriniame Haifos mieste.

Pagal karo metu galiojančias saugumo gaires Izraelyje draudžiami susibūrimai, kuriuose dalyvauja daugiau nei 50 žmonių, mat šalis kasdien sulaukia raketų salvių iš Irano ir Libano.

Vienos iš organizatorių grupių atstovas spaudai AFP minėjo, kad leidimas protestams nebuvo išduotas.

Tel Avive AFP žurnalistai pranešė, kad saugumo pajėgos jėga stumdė kai kuriuos demonstrantus, kelis iš jų parvertė ant žemės, mažiausiai vienas protestuotojas buvo suimtas už kaklo.

Izraelio policija teigė, kad „nelegali demonstracija“ buvo išsklaidyta po Vidaus fronto vadavietės atstovo paaiškinimo, jog nepaprastosios padėties nuostatos tokius susibūrimus draudžia.

Policija teigė, kad Tel Avive buvo sulaikyta 13 žmonių.

Dar penki asmenys buvo sulaikyti Haifoje, kur, anot policijos, „riaušininkai pradėjo blokuoti kelią ir nevykdė pareigūnų nurodymų“.

Organizatoriai iš žydų ir arabų aktyvistų grupės „Standing Together“ pareiškime teigė, kad policijai buvo „duotas nurodymas vykdyti areštus ir nutildyti nepritariančius balsus“, pridurdami, kad „vyriausybė bijo protestų judėjimo plitimo“.

„Karas tęsiasi jau keturias savaites, ir niekas iš tikrųjų nežino, koks jo tikslas“, – Tel Avivo mitingo pradžioje sakė 52-ejų metų kelionių gidas Yoramas, atsisakęs nurodyti savo pavardę.

„Niekas nepagalvojo, kaip, po velnių, mes iš ten išbrisime, o jokios pabaigos nematyti“, – sakė 76-erių Joanne Levine, pridurdama, kad, jos nuomone, karas yra premjero Benjamino Netanyahu „žaidimo plano“ dalis.

Pasak AFP, Izraelio visuomenės parama karui su Iranu toliau išlieka didelė. Penktadienį Izraelio demokratijos instituto paskelbta apklausa parodė, kad karą remia 78 proc. žydų izraeliečių – palyginti su vos 19 proc. arabų izraeliečių mažumos.

Tačiau institutas taip pat nustatė, kad nepritariančiųjų karui dalis išaugo nuo 4 proc. kovo pradžioje iki 11,5 proc. dabar.

Sirijos gynybos ministro padėjėjas sekmadienį pareiškė, kad šalies pajėgos atrėmė dronų ataką iš kaimyninio Irako, kurios taikiniu tapo viena paskutiniųjų JAV karinių bazių Sirijoje.

„Šiandien anksčiau mūsų teritorijoje esančią JAV bazę Kasrake atakavo keturi dronai, paleisti iš Irako teritorijos“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė Sipanas Hamo. Jis pridūrė, kad „dronai buvo numušti, aukų išvengta“.

„Mes laikome Iraką atsakingu ir raginame jį užkirsti kelią pasikartojančioms atakoms, kurios kelia grėsmę mūsų stabilumui“, – teigė jis.

Šis išpuolis įvykdytas praėjus dienai po to, kai Sirijos kariuomenė pranešė atrėmusi kitą dronų ataką iš Irako. Ji buvo nukreipta į al Tanfą – šalies pietryčiuose esančią bazę, kurioje anksčiau buvo įsikūrusios JAV pajėgos.

Anksčiau šią savaitę Sirijos kariškiai teigė, kad dar viena bazė šiaurės rytuose taip pat tapo raketų atakos iš Irako taikiniu. Irako pareigūnas nurodė, kad už tai atsakinga vietos ginkluota grupė.

Irako pareigūnai dėl šio išpuolio įkalino keturis asmenis.

Irakas į karą buvo įtrauktas po to, kai vasario 28 dieną jį išprovokavo JAV ir Izraelio smūgiai Iranui. Šis konfliktas apėmė didžiąją dalį Artimųjų Rytų.

Teheraną palaikančios Irako grupės prisiėmė atsakomybę už išpuolius prieš JAV interesus Irake ir visame regione, o į šias grupes taip pat buvo nukreipti atsakomieji smūgiai.

Pastaraisiais mėnesiais JAV pajėgos pasitraukė iš al Tanfo bazės bei Šadadžio, esančio šiaurės rytinėje Hasakos provincijoje. Amerikiečiai taip pat pradėjo trauktis iš Kasrako bazės, kuri taip pat yra Hasakoje.

Kataro naujienų kanalas „Al Araby“ sekmadienį pranešė, kad į jos biuro pastatą Teherane, pataikė Izraelio raketa.

„Izraelio raketa pataikė į televizijos kanalo „Al Araby“ pastatą sostinėje Teherane... padaryta didelė žala, tiesioginė transliacija sustabdyta“, – savo įraše platformoje „X“ teigė kanalas.

Vaizdo įrašuose iš biuro vidaus matyti išdaužyti langai, sudužęs stiklas ir nuolaužos. Vaizduose iš pastato išorės matyti nuolaužomis užverstos gatvės bei aplinkinių pastatų apgadinimai.

ELTA primena, kad jau mėnesį tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose, JAV ir Izraelis toliau smūgiuoja Iranui, kuris keršydamas atakuoja Izraelį ir kaimynines Persijos įlankos arabų valstybes.

Nuo karo pradžios vasario 28 d. jau žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių. 

Karas kelia didelę grėsmę pasauliniam naftos ir gamtinių dujų tiekimui, jau sukėlė trąšų trūkumą ir sutrikdė oro susisiekimą. Irano kontrolė strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje sėja chaosą energetikos rinkose ir didina naftos kainas.

Šeštadienį Tel Avive ir kituose Izraelio miestuose šimtai žmonių susirinko protestuoti prieš karą Artimuosiuose Rytuose, o Saugumo pajėgos siekė išvaikyti šias nesankcionuotas demonstracijas.

Kassavaitiniai protestai prieš Izraelio ir JAV vasario 28 dieną pradėtą karą prieš Iraną vyksta Tel Avive ir kitur, nors iš pradžių jie pritraukdavo tik kelias dešimtis dalyvių.

Atrodo, kad dalyvių skaičius auga, nors jis dar toli gražu nesiekia dešimčių tūkstančių, kurie praėjusiais metais užpildė gatves protestuodami prieš karą Gazos Ruože.

Prie šeštadienio mitingų prisijungė nemažai buvusių parlamentarų ir žinomų kairiųjų organizacijų, įskaitant „Standing Together“, „Peace Now“ ir „Women Wage Peace“.

Naujienų agentūros AFP filmuotoje medžiagoje matyti, kaip teisėsaugos pareigūnai Tel Avive šalina demonstrantus. Panašius vaizdus aktyvistai užfiksavo ir šiauriniame Haifos mieste.

Pagal karo meto saugumo gaires Izraelyje draudžiami didesni nei 50 žmonių susibūrimai, nes šalis kasdien susiduria su Irano ir Libano raketų apšaudymais.

Vienos iš organizuojančių grupių atstovas spaudai AFP sakė, kad protestai nebuvo sankcionuoti.

AFP žurnalistai pranešė, kad Tel Avive saugumo pajėgos jėga stūmė kai kuriuos demonstrantus, kelis parbloškė ant žemės, o bent vienas protestuotojas buvo smaugiamas.

Izraelio policija nurodė, kad „neteisėta demonstracija“ buvo išvaikyta po to, kai Vidaus fronto vadovybės atstovas paaiškino, jog toks susibūrimas yra draudžiamas pagal nepaprastosios padėties taisykles.

Policijos teigimu, mieste buvo įkalinta 13 asmenų.

Dar penki asmenys buvo sulaikyti Haifoje, kur, pasak policijos, „riaušininkai pradėjo blokuoti kelią ir nevykdė pareigūnų nurodymų“.

Žydų ir arabų aktyvistų grupės „Standing Together“ organizatoriai pareiškime teigė, kad policijai buvo „nurodyta vykdyti areštus ir nutildyti nepritariančius“, bei pridūrė, kad „vyriausybė bijo protesto judėjimo plėtros“.

„Karas tęsiasi keturias savaites, ir niekas iš tikrųjų nežino, koks yra jo tikslas“, – Tel Avivo mitingo pradžioje sakė 52 metų gidas Yoramas atsisakęs nurodyti savo pavardę.

„Niekas nepagalvojo, kaip, po velnių, mes iš to išsikrapštysime, ir pabaigos nematyti“, – sakė 76 metų Joanne Levine, pridūrusi, kad, jos nuomone, karas yra premjero Benjamino Netanyahu „žaidimo plano“ dalis.

Visuomenės parama karui prieš Iraną Izraelyje išlieka didelė. Penktadienį paskelbta Izraelio demokratijos instituto apklausa parodė, kad karą palaiko 78 proc. Izraelio žydų, palyginti su vos 19 proc. tarp Izraelio arabų mažumos.

Tačiau institutas nustatė, kad nepritariančiųjų dalis išaugo nuo 4 proc. kovo pradžioje iki 11,5 proc. dabar.

Irano revoliucinė gvardija (IRGC) sekmadienį pagrasino smogti JAV universitetams Artimuosiuose Rytuose.

Pareiškimas paskelbtas po to, kai institucijos pranešė, jog per JAV ir Izraelio smūgius buvo sugriauti du Irano universitetai.

„Jei JAV vyriausybė nori, kad jos universitetai regione išvengtų atsakomųjų veiksmų (...) ji privalo oficialiu pareiškimu pasmerkti universitetų bombardavimą iki pirmadienio, kovo 30 dienos, 12 val. Teherano (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku“, – teigiama Irano žiniasklaidos išplatintame pranešime.

Pareiškime priduriama: „Visiems regione esančių JAV universitetų darbuotojams, profesoriams bei studentams ir aplinkinių vietovių gyventojams patariame“ laikytis vieno kilometro atstumu nuo universitetų miestelių.

Keli JAV universitetai turi savo padalinius visame Persijos įlankos regione, pavyzdžiui, „Texas A&M“ universitetas Katare ir Niujorko universitetas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).

Žiniasklaidos pranešimais, naktį iš penktadienio į šeštadienį smūgiai sudavė Teheranui, įskaitant sostinės šiaurės rytuose esantį mokslo ir technologijų universitetą. Per atakas apgadinti pastatai, tačiau aukų išvengta.

Per Izraelio kariuomenės Libano pietuose smūgius žuvo trys žurnalistai, tarp jų – vienas žinomiausių tinklo „Al Manar“ korespondentų Ali Shoeibas, kelius dešimtmečius rengęs pranešimus apie Izraelio atakas šalyje.

Libano valdžios institucijos, įskaitant prezidentą Josephą Aouną ir ministrą pirmininką Nawafą Salamą, pasmerkė šiuos nužudymus kaip karo nusikaltimus.

Izraelis taip pat surengė reidus pietiniame Libane, kurių metu, vietos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo devyni paramedikai.

Sekmadienį Izraelio kariuomenė paskelbė apie vieno savo kario žūtį mūšyje pietiniame Libane.

Libanas buvo įtrauktas į karą Artimuosiuose Rytuose po to, kai Teherano remiama „Hezbollah“ kovo 2 d. paleido raketas į Izraelio teritoriją, keršydama už Islamo Respublikos aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą. 

Vasario 28 d. JAV ir Izraelio smūgiais prieš Iraną prasidėjęs išplito po visą regioną, sukeldamas sumaištį pasaulio energetikos rinkose ir pasaulio ekonomikoje.

Didėjanti karo išplitimo grėsmė

Irano sostinėje Teherane sekmadienio rytą du sprogimai sudrebino šiaurinius miesto rajonus, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas, Jų taikinys lieka neaiškus

Savo ruožtu Iranas paleido raketų ir dronų salvę į dviejų didžiausių pasaulio aliuminio gamintojų gamyklas Bahreine ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, sekmadienį pranešė Islamo revoliucinė gvardija, nurodydama, kad taikėsi į, jos teigimu, su JAV kariuomene susijusius pramonės sektorius.

Jemeno hučiai šeštadienį paskelbė apie savo pirmąjį išpuolį šiame kare, o vėliau teigė paleidę „sparnuotųjų raketų ir dronų salvę“ į strateginius objektus Izraelyje.

Šios atakos sukėlė susirūpinimą dėl karo išplitimo į Raudonąją jūrą, nes Saudo Arabija ten nukreipė didžiąją dalį savo naftos eksporto, siekdama išvengti Hormūzo sąsiaurio, kurį Iranas teigia uždaręs „priešiškų valstybių“ laivybai.

Į jau mėnesį trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose šeštadienį įsitraukė Irano remiami hučių sukilėliai, pranešę apie du raketų paleidimus į Izraelį. Į regioną atvyko apie 2,5 tūkst. JAV jūrų pėstininkų, o Pakistano vyriausybė pranešė, kad regiono galios planuoja susitikti sekmadienį aptarti būdus karui užbaigti karo.

Karas kelia didelę grėsmę pasauliniam naftos ir gamtinių dujų tiekimui, jau sukėlė trąšų trūkumą ir sutrikdė oro susisiekimą. Irano kontrolė strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje sėja chaosą rinkose ir didina kainas. JAV ir Izraelis toliau smūgiuoja Iranui, kuris keršydamas atakuoja Izraelį ir kaimynines Persijos įlankos arabų valstybes. Nuo karo pradžios vasario 28 d. jau žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

Pasak „The Associated Press“, hučių įsitraukimas į karą gali dar labiau pakenkti pasaulinei laivybai, jei jie vėl pradėtų atakuoti laivus Bab el Mandebo sąsiauryje prie Raudonosios jūros, per kurį paprastai vyksta apie 12 proc. pasaulio prekybos tranzito.

Padėtį gali šiek tiek pagerinti tai, kad Iranas, atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) prašymą, penktadienį sutiko leisti per sąsiaurį gabenti humanitarinę pagalbą ir žemės ūkio produktus. Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas iki balandžio 6 d. pratęsė ultimatumą Iranui atidaryti sąsiaurį.

Šeštadienio naktį liudininkai Teherane pranešė apie smarkius smūgius. Izraelio kariuomenė anksčiau tądien teigė smogusi Irano karinio jūrų laivyno ginklų gamybos objektams ir per „keletą dienų“ baigsianti atakuoti svarbiausius Islamo Respublikos ginklų pramonės objektus. JAV pranešė per šią karinę operaciją smogusios daugiau nei 11 tūkst. taikinių Irane.

Iranas paleido dar vieną raketų salvę į Izraelį. Persijos įlankos šalių oro gynybos pajėgos sekmadienio rytą perėminėjo raketas ir dronus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį lankėsi Persijos įlankos šalyse, Kyjivui siūlant pagalbą ginantis nuo dronų.

Susirūpinimas dėl hučių įsitraukimo

Hučių brigados generolas Yahya Saree sukilėlių palydovinės televizijos kanalui „Al-Masirah“ pareiškė, kad jie paleido raketas į „jautrius Izraelio karinius objektus“ pietuose.

Jei hučiai, kaip tai darė anksčiau, suintensyvins atakas prieš komercinę laivybą, dėl to dar labiau išaugs naftos kainos ir bus destabilizuotas „visas saugumas jūrose“, teigė Tarptautinės krizių grupės Jemeno analitikas Ahmedas Nagi.

„Poveikis neapsiribotų tik energetikos rinka“, – pabrėžė ekspertas.

Ties Arabijos pusiasalio pietine dalimi esantis Bab el Mandebo sąsiauris yra ypač svarbus į Sueco kanalą per Raudonąją jūrą plaukiantiems laivams. Saudo Arabija per jį kasdien siunčia milijonus barelių žalios naftos, Hormūzo sąsiauriui liekant faktiškai uždarytam Teherano.

Nuo 2023 m. lapkričio iki 2025 m. sausio hučių sukilėliai raketomis ir dronais atakavo daugiau nei 100 prekybinių laivų, du iš jų nuskandino. Grupė teigė veikusi solidarizuodamasi su palestiniečiais Gazos Ruože, vykstant Izraelio karui su grupuote „Hamas“.

Hučių įsikišimas apsunkintų šeštadienį techniniam aptarnavimui į Kroatiją atplaukusio lėktuvnešio „USS Gerald R. Ford“ dislokavimą. Jo siuntimas į Raudonąją jūrą galėtų išprovokuoti panašias atakas į tas, kurios buvo vykdytos prieš laivus „USS Dwight D. Eisenhower“ 2024 m. ir „USS Harry S. Truman“ 2025 m.

Hučiai kontroliuoja Jemeno sostinę Saną nuo 2014 m. Saudo Arabija 2015 m. Jemeno egzilio vyriausybės vardu pradėjo karą prieš hučius, dabar tarp jų galioja trapi paliaubų sutartis.

Diplomatinės pastangos ir JAV karių skaičiaus didinimas

Pakistanas pranešė, kad Saudo Arabija, Turkija ir Egiptas į Islamabadą deryboms dėl karo pabaigos siųs aukščiausio rango diplomatus, kurie sekmadienį atvyks dviejų dienų vizitui. Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas teigė su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu surengęs „išsamias diskusijas“ dėl karo veiksmų regione.

Tačiau Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi telefonu savo kolegai Turkijoje sakė, kad Teheranas pastarojo meto diplomatines pastangas vertina skeptiškai. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad A. Araghchi apkaltino JAV „nepagrįstų reikalavimų“ kėlimu ir „vienas kitam prieštaraujančiais veiksmais“.

Pakistano užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras vėliau kalbėjosi su A. Araghchi, kurį ragino „nutraukti visus išpuolius ir karo veiksmus“.

D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas teigė, kad Vašingtonas pateikė Iranui 15 punktų „veiksmų sąrašą“ dėl galimų paliaubų, kuriame pateikti siūlymai atidaryti Hormūzo sąsiaurį ir apriboti Irano branduolinę programą, kuri, kaip teigiama, yra pagrindinė nesutarimų su JAV ir Izraeliu priežastis.

Teheranas amerikiečių sąrašą atmetė ir pateikė penkių punktų atsakomąjį pasiūlymą, kuriame numatyta kompensacija Islamo Respublikai ir jos suvereniteto virš šio vandens vandens kelio pripažinimas.

Į regioną atvyko JAV laivai su maždaug 2,5 tūkst. jūrų pėstininkų, apmokytų puolimui iš jūros. Jie papildė didžiausias amerikiečių pajėgas regione per daugiau nei du dešimtmečius. Į Artimuosius Rytus buvo nusiųsta mažiausiai 1 tūkst. desantininkų iš 82-osios oro desanto divizijos, apmokytų pulti priešo teritoriją ir užimti svarbiausias pozicijas ir aerodromus.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį tvirtino, kad JAV „gali pasiekti visus savo tikslus be sausumos pajėgų“, tačiau laikraštis „The Washington Post“ teigė, kad sausumos operacijų planavimas, pasak Pentagono, yra pažengusiame etape. Pasak neįvardyto Pentagono pareigūno, rengiami planai kelių savaičių trukmės sausumos operacijoms Irane, įskaitant galimus reidus į Chargo salą ir pakrantės objektus netoli Hormūzo sąsiaurio.

Sužeisti JAV kariai Saudo Arabijos bazėje

Praėjusią savaitę per Irano atakas prieš Saudo Arabijos princo Sultano oro bazę buvo sužeista daugiau nei dvidešimt JAV karių, teigė du su šia situacija susipažinę asmenys, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Iranas į šią bazę penktadienį paleido šešias balistines raketas ir 29 dronus, sužeisdamas mažiausiai 15 karių, iš kurių penkis – sunkiai. Šaltinių teigimu, apie 96 kilometrų nuo Saudo Arabijos sostinės Rijado įsikūrusi karinė bazė anksčiau šią savaitę buvo užpulta du kartus. Per vieną šių smūgių buvo sužeista 14 JAV karių.

Karo Artimuosiuose Rytuose metu sužeista daugiau nei 300 JAV karių. Pranešama apie mažiausiai 13 žuvusiųjų.

Augantys aukų skaičiai

Islamo Respublikos valdžios institucijos teigia, kad nuo karo pradžios šalyje žuvo daugiau nei 1,9 tūkst. žmonių. Izraelyje pranešama apie 19 žuvusiųjų.

Libane, kur Izraelis pradėjo invaziją pietuose prieš, jo teigimu, grupuotę „Hezbollah“, nuo karo pradžios žuvo daugiau nei 1,1 tūkst. žmonių, praneša Libano pareigūnai.

Irake, kur į konfliktą įsitraukė Irano remiamos sukarintos grupuotės, žuvo 80 saugumo pajėgų narių.

Persijos įlankos valstybėse žuvo 20 žmonių. Okupuotame Vakarų Krante žuvo keturi žmonės.