Dalytas ir skaldytas, bombomis lygintas su žemėmis, pažemintas ir išsekęs. Tačiau vis atsitiesiantis. Miestas, žymėjęs fronto liniją tarp Rytų ir Vakarų. Miestas, kurį jo gyventojai juokais vadina viena didžiule statybviete. Žinoma, tai – Berlynas.
Šiandien Vokietijos sostinė įgauna naują išraišką. Tik dar nežinia, kokią – ji nuolat keičiasi. Kaskart bandydamas pagauti vyraujančią nuotaiką, atrasi vis kitokią.
Tokia išvada peršasi pabuvojus Berlyne. Šį įspūdį dar labiau sustiprino Vilniuje surengta paroda „Namas ir miestas. Naujoji XXI amžiaus Berlyno architektūra“.
„Berlynas gali provokuoti ne vieną kritiką. Tai paprastumo, savaime suprantamos architektūros provokacija“, – teigė parodos kuratorius, vokiečių architektas ir žurnalistas Philippas Meuseris.
Anot jo, šiandien pažvelgus į praeitus Berlyno raidos etapus kai kurie naujosios architektūros pavyzdžiai gali ir nuvilti. Nors mieste savo projektus realizavo garsiausi menininkai, rezultatas beveik nepribloškia polėkiu.
„Paryžius ar Londonas akcentuoja atskirų pastatų poveikio jėgą, o Berlynas tviska paprastumu. Tačiau to nereikia tapatinti su vidutinybe“, – įžvalgomis dalijosi parodos kuratorius architektas Ph. Meuseris.
Specialistas įsitikinęs, kad jau išaugo jauna architektų karta, kuri visiškai nedogmatiškai kuria naująją Berlyno architektūrą. Tam, kas norėtų leistis į eksperimentą su tradicija ir istorija, Vokietijos sostinė esą yra svarbiausias adresas Europoje.
