150 000 žmonių, pilnų ryžtingumo ir įsitikinusių dėl savo teisumo, išėjo į centrines didžiausių miestų aikštes, siekdami išreikšti protestą.
Rankose jie laikė transparantus, pagyvenę žmonės ėjo šalia jaunimo, motinos vežė mažus vaikus vežimėliuose, senbuviai ėjo vieningai susikibę rankomis su naujais atvykėliais. Tai ne Tunisas ir ne Kairas, tai Tel Avivas, Jeruzalė, Rechovotas ir kiti Izraelio miestai, apimti „socialinės revoliucijos“.
Ėmė pavyzdį iš kitų
Daugiau nei pusmetį izraeliečiai stebėjo perversmus, sukilimus ir revoliucijas, kurie vyko pas kaimynus „per gatvę“. Izraelis vienu metu žavėjosi ir bijojo panašių veiksmų.
Bijojo, nes pirmieji per „arabų pavasarį“ nukentėjo Izraeliui draugiški režimai. Tačiau pats faktas, kad koks nors Ahmadas gali išeiti iš namų ir priversti diktatorių, visos šalies siaubą, atsisakyti valdžios ir bėgti su lagaminais į užsienį, sukėlė pagarbos jausmą.
Izraelio protestuotojai atrodo daug taikesni, nei kitose arabų šalyse (nuotr. SCANPIX)
Protestas Izraelyje neturėjo kilti
Daugelis analitikų manė, kad „arabų pavasaris“ Izraelyje neįmanomas, nes izraeliečiai, anot jų, apatiški ir depolitizuoti. Ir situacija ne tokia, kaip Tunise ar Egipte. Ten lyderiai valdo šalį po kelis dešimtmečius, o čia premjerus keičia kas du–tris metus, o prezidentus sodina į kalėjimus už seksualinį priekabiavimą.
Atrodytų, iš alkio kol kas irgi niekas nemiršta: vos prieš porą mėnesių Izraelis pretendavo įstoti į išsivysčiusių šalių klubą OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija). Teoriškai, „arabų pavasaris“ ir turėjo likti arabų – buvo pranašaujama, kad Izraelis bus išimtimi.
Izraelio protestuotojai atrodo daug taikesni, nei kitose arabų šalyse (nuotr. SCANPIX)
Varškė ir socialiniai tinklapiai
Tačiau pranašai klydo. Viskas prasidėjo nuo jauno Itzioko Elrovo, kuris socialiniame tinklalapyje „Facebook“ parašė, kad jis pasibaisėjęs, kaip pabrango kotedžai – populiariausia varškės rūšis Izraelyje.
Kiekvienas izraelietis jaučia sentimentus kotedžui, ant kurios pakuotės vaizduojamas namelis. Pastaruoju metu šio produkto kaina labai išaugo, todėl jis tapo tarsi elitine preke.
Palaipsniui dėl to piktinosi visa šalis. Nusiritus pasipiktinimo bangai, kotedžo gamintojai kaip mat sumažino kainas. Pamačiusi, kad protestai duoda rezultatų, sujudo platesnė visuomenės dalis.
Izraelio protestuotojai atrodo daug taikesni, nei kitose arabų šalyse (nuotr. SCANPIX)
Protestai apėmė visą šalį
Protesto nuotaikos apėmė visą šalį. Piktinosi dėl kainų, darbo jėgos trūkumo, mažų atlyginimų, ilgų darbo valandų, skelbė streikus ir bado akcijas. Galiausiai net patys apatiškiausi piliečiai prisiminė, kad butų kainos Tel Avive ir Jeruzalėje du kartus didesnės nei Manhatane. Taigi, žmonės išėjo į gatves.
Kyla klausimas, kodėl būtent dabar? Juk mašinos, butai ir vaikų darželiai Izraelyje visada kainavo labai daug. Kažkas mano, kad šias nuotaikas pažadino Tahriro aikštė. Kiti tikina, kad viskas „tiesiog susikaupė“. Juk kai kainos Izraelyje kyla taip pat aukštai, kaip termometro stulpelis karštą vasaros dieną, kažkam tai turėjo atsibosti.
