2019 metų gruodį pasirodžiusios pirmosios žinios apie mįslingus susirgimus Kinijoje neskambėjo grėsmingai. Net kai šalis karantinavo milijoninį miestą, padėtis neatrodė tokia bloga. Panašius įvykius pasaulis matė tiek 2002 metais SARS, tiek 2012 m. Saudo Arabijoje MERS ligos metu.
Tie susirgimo židiniai buvo uždaryti anksti, susirgimai sunkūs ir pastebimi. Abi virusinės ligos nepaplito toli nuo susirgimų epicentrų. Koronaviruso atveju viskas kitaip. Didelis skaičius besimptomių susirgimų, lengvas ligos perdavimas, tai ko gero tapo pagrindinėmis masinio paplitimo priežastimis.
Tikima, kad jei 70–90 proc. populiacijos turėtų atsparumą ligai, ji nustotų plisti. Būtų pasiektas bandos imunitetas. Ar net išnyktų, kaip kad nutiko su raupais. Tam reikia vakcinos ir plataus skiepijimo.
Vakcina panašu bus, bet ar žmonės skiepysis? Rugpjūtį Izraelyje vykdytoje reprezentatyviojoje apklausoje gauti rezultatai nedžiugina. Iš daugiau nei pusės tūkstančio apklaustųjų, kas penktas žmogus planuoja atsisakyti skiepijimo, praneša Jerusalem post.
Apibendrinant apklausos rezultatus padarytos išvados, kad 75 proc. apklaustųjų norėtų būti paskiepyti ar bent jau apie tai pagalvotų. 20 proc. nenorėtų, o likę 5 proc. kol kas neturi nuomonės šiuo klausimu. Idealiu atveju norinčiųjų skaičiaus vos pakaktų bandos imuniteto susidarymui.
Kur kas blogiau gali nutikti Jungtinėse Valstijoje. Panašiu metu kaip Izraelyje vykdytoje Gallup užsakytoje apklausoje vos 65 proc. amerikiečių išreiškė palaikymą skiepams. Net 35 proc. pasiryžę nesiskiepyti, net jei vakcina būtų nemokama. Jei už ją reiktų mokėti, tikėtina būtų dar didesnė dalis atsisakančių vakcinos. Ypač skurdesniuose socialiniuose sluoksniuose ir etninėse grupėse, kurios turi menką priėjimą prie medicininių paslaugų.
Žydų vykdytoje apklausoje paaiškėjo keletas įdomių dalykų. Pavyzdžiui skiepams pritaria net 89,1 proc. vyriškosios lyties apklaustųjų. Išties, mirštamumas nuo ligos daug didesnis vyrų tarpe. Tuo tarpu pritariančių skiepams moterų tik 68,7 proc.
Izraelyje tikėjimo klausimas labai svarbus. Apklausoje buvo pasiruošta sužinoti daugiau. Itin radikalioje (ultra ortodoksų) žydų pakraipos grupėje tik 64,1 proc. pritarė norui pasiskiepyti. Tuo tarpu sekuliarioje (pasauliečių) grupėje pritarimą vakcinai pateikė net 79,8 proc. respondentų. Arabų grupėje, neskirstant jų į tikėjimo pakraipas ar pamaldumą, pritarimą skiepijimui pareiškė tik 70 proc. Penkiais procentais mažesnė grupė nei žydų tarpe.
Jaunimo grupėje nuo 22 iki 44 metų noras pasiskiepyti šiek tiek mažesnis negu vyresnių žmonių tarpe. Vyrauja apie 70% neskirstant atsakiusiųjų į vaikinų ir merginų grupes. Mažesnis palaikymas matyt susijęs su tuo, kad jaunesni žmonės dažniau perserga langviau.
Didžiausia tyrimo netikėtumas matomas žvelgiant į specifinę grupę. Net 87 proc. reguliariai besiskiepijantys nuo sezoninio gripo sutiktų su skiepais nuo COVID–19. Tuo tarpu to nedarančiųjų reprezentatyvioje grupėje palaikymas vos 59 proc.
Akivaizdu, kad vakcinos sukūrimas bus tik pusė darbo. Jei po skiepo įgyta apsauga veiks vos kelis mėnesius, daugelyje šalių gali nesusidaryti ligą stabdantis bandos įmunitetas. Dar blogiau, daugeliui vargingesnių šalių, pirmuosius skiepus nusipirkti greičiausiai padės turtingesnės šalys ar organizacijos. Net turtingose šalyse matomas didelis skepticizmas norui įgyti reguliarią apsaugą nuo susirgimo.
Vakcinos bei masinio skiepijimo pasaulyje tikimasi 2021 metais. Akivaizdu, kad iki to reikia ruoštis net tik sutartimis perkant būsimas vakcinas. Labai svarbu įtikinant kuo daugiau visuomenės sutikti su skiepais. Apklausos rodo, pastaroji užduotis pareikalaus ne mažesnio titaniškų pastangų reikalaujančio darbo nei sukurti vakciną per rekordiškai trumpą laiko tarpą.
Šaltinis: www.technologijos.lt
