Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar mūsų augintiniai turi sielą ir ar jie laukia mūsų danguje? Vis daugiau amerikiečių, gedinčių savo keturkojų draugų, atsakymų ieško bažnyčiose, kapelionų programose ir net pasaulietinėse organizacijose. Ekspertai pastebi, kad ši tendencija atskleidžia platesnį visuomenės pokytį – žmonės vis labiau vertina gyvūnus kaip šeimos narius, o tikėjime ieško ryšio su gamta, o ne vien žmogaus dominavimo įrodymų.

Ar mūsų augintiniai turi sielą ir ar jie laukia mūsų danguje? Vis daugiau amerikiečių, gedinčių savo keturkojų draugų, atsakymų ieško bažnyčiose, kapelionų programose ir net pasaulietinėse organizacijose. Ekspertai pastebi, kad ši tendencija atskleidžia platesnį visuomenės pokytį – žmonės vis labiau vertina gyvūnus kaip šeimos narius, o tikėjime ieško ryšio su gamta, o ne vien žmogaus dominavimo įrodymų.

REKLAMA

Vis daugiau religinių bendruomenių siūlo gedėjimo programas augintinių netekusiems žmonėms. Didžiosios teologinės organizacijos, tokios kaip Amerikos religijos akademija ir Biblijos studijų draugija, jau yra įsteigusios padalinius, skirtus „gyvūnų teologijos“ tyrimams.

REKLAMA
REKLAMA

Ši sritis nagrinėja religinius tekstus ir ritualus apie žmonių bei gyvūnų ryšį, taip pat gyvūnų elgesį, turintį dvasinių bruožų, pavyzdžiui, gedulo apeigas, rašo „The Washington Post“.

REKLAMA

„Pew Research“ tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius du dešimtmečius amerikiečių, kurie savo augintinius laiko šeimos nariais, procentas išaugo nuo maždaug 80 iki 97.

2023 m. apklausoje 51 proc. augintinių savininkų teigė, kad jų gyvūnai jiems tokie pat svarbūs kaip ir žmonės.

Pandemija dar labiau padidino augintinių skaičių ir sustiprino žmonių ryšį su jais. Nauji tyrimai išryškino gyvūnų gebėjimą jausti empatiją ir patirti nuostabą – dvasinei patirčiai būdingus bruožus.

REKLAMA
REKLAMA

Tikėjimu grindžiamos pagalbos paslaugų populiarumas rodo, kad daug amerikiečių ieško dvasinių atsakymų, daugiau dėmesio skirdami gamtai kaip visumai, o ne vien žmogaus centrinei idėjai.

„Matau daug pokyčių organizuotoje religijoje, susijusių su nežmogiška gyvybe“, – sakė Sarah Bowen, knygų autorė, viena iš „Compassion Consortium“ įkūrėjų, siūlanti išteklius apie gyvūnus ir dvasingumą bei mokanti kapelionus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji pridūrė: „Matome, kad daugelis tradicinių tikėjimo grupių vis dažniau kalba apie žemės svarbą, o įtraukus šią temą, neišvengiamai atsiranda ir kalbos apie gyvūnus.“

Svarbiu lūžiu tapo popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato Si’“ (2015 m.), kurioje jis ragino rūpintis aplinka.

Joje teigiama, kad „kiekvienas žiaurumas bet kurios būtybės atžvilgiu yra priešingas žmogaus orumui“, o apie pomirtinį gyvenimą rašoma: „Amžinasis gyvenimas bus bendras nuostabos išgyvenimas, kuriame kiekviena būtybė, spindinčiai transformuota, užims jai skirtą vietą.“

REKLAMA

2015 m. keli konservatyvios Pietų baptistų konvencijos ir JAV Humane Society (dabar „Humane World for Animals“) lyderiai pradėjo peticiją „Kiekvienas gyvas padaras“.

Jos tikslas buvo „atkurti evangelinę tradiciją, kurioje gyvūnai laikomi svarbia Dievo kūrinijos dalimi“, – sakė rašytoja Karen Swallow Prior, kuri dalyvavo iniciatyvoje ir tuomet buvo Tikėjimo patariamosios tarybos narė.

REKLAMA

Peticiją pasirašė daugiau nei 1,3 tūkst. žmonių. Joje pabrėžta, kad nors žmonės „yra vertingesni“ už gyvūnus, jie neturi teisės su jais elgtis kaip su daiktais ar būti žiaurūs.

Ši iniciatyva ilgai neišsilaikė. 2017 m. SBC paskelbė vaizdo įrašą, kuriame gynė gyvūnų orumą, bet netrukus jį pašalino, nes gyvūnų gyvybė ten buvo pavadinta „šventa“ toje pačioje frazėje kaip ir vaisiaus gyvybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gyvūnai yra tyra meilė“

Net pasaulietinės organizacijos prisitaiko prie besikeičiančių religingų žmonių ir jų augintinių poreikių.

42-ejų Edas Pessalano, Bruklino viešbučio apsaugos darbuotojas, užaugęs katalikų tikėjime, pastaraisiais metais domėjosi baptistų bažnyčiomis ir žiūrėjo televizijos evangelistų, tokių kaip Joelas Osteenas ar Charlesas Stanley, laidas.

REKLAMA

Jis vis dar skaito savo arkivyskupijos laikraštį. Tačiau, kai liepą mirė jo 14 metų pilka ir balta katė Nugget, jis nesikreipė į tradicines religines institucijas.

Bažnyčiose jis ne kartą sulaukė pašaipų dėl užuojautos gyvūnams ir sprendimo nevalgyti mėsos.

„Google“ paieškoje jis įvedė: „Ar augintiniai patenka į dangų?“ Rezultatai nukreipė jį į krikščionišką gedulo programą, parengtą organizacijos „People for the Ethical Treatment of Animals“ (PETA).

REKLAMA

Katalikai, baptistai – jie daugiausia dėmesio skiria žmonėms. Bet Biblijoje visur minimi gyvūnai, jie turi tokią pačią sielą“, – sakė jis.

Nugget netektis jam buvo „kaip žmogaus praradimas, nes gyvūnai yra tyra meilė“.

Jį sužavėjo PETA programa, kurioje penkias savaites siūlomos kasdienės pamaldos, apmąstymai ir dienoraščio užduotys. „Kai radau šią programą... ji buvo tokia graži“, – sakė jis.

Trečiosios dienos užduotis buvo: „Kaip apmąstymai apie dangaus realybę padeda susidoroti su skausmu?“

E. Pessalano atsakė: „Įsivaizduoju, kad tavo naujasis gyvenimas bus be senatvės ir skausmo, o mano Viešpats tave laikys, kol vėl susitiksime.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų