Dešimt dienų iki admirolo teiginio aukšto rango Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos pareigūnė Avril Haines išsakė panašią poziciją. Taigi ar Rusijai tikrai pritrūks sviedinių, klausia „The Economist“.
Vakarų pareigūnai jau kelis mėnesius kalba apie Rusijos amunicijos krizę. Rugsėjo mėnesį jie pranešė, kad siekdami papildyti savo atsargas, rusai kreipėsi į Šiaurės Korėją. Lapkritį JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kalbėjo apie „didelį trūkumą“. Gruodžio 12 dieną vykusiame susirinkime vienas aukšto rango amerikiečių gynybos pareigūnas sakė, kad, palaikant dabartinius naudojimo tempus, Rusijos artilerijos amunicija turėtų išsekti jau 2023 m. pradžioje.
Kiti su tuo nesutinka. Gruodžio 9 dieną Estijos karinės žvalgybos vadas, pulkininkas Margo Grosbergas sakė, kad Rusija vis dar turi apie 10 mln. sviedinių ir yra pajėgi per metus pagaminti dar 3,4 mln. šovinių. Jo teigimu, pačiu intensyviausiu laikotarpiu – vasarą rytiniame Donbaso regione – Rusija per dieną panaudodavo apie 20 000 šovinių, o tai reiškia, kad šalis turi pakankamai amunicijos „kovoti dar bent metus, ar net ilgiau“.
Neseniai kalbėdamas su „The Economist“ vyriausiasis Ukrainos karininkas Valerijus Zalužnas perspėjo, kad Rusija pavasarį ruošia naują puolimą, kurio metu galimai bus vėl pasikėsinta į Kyjivą. „Amunicija jau yra ruošiama, – sakė generolas V. Zalužnis. – Ji nėra labai gera, bet tai vis tiek yra svarbu“.
Yra keletas galimų šių skirtingų požiūrių paaiškinimų. Vienas iš jų – ekspertai skaičiuoja skirtingas šaudmenų rūšis. Michaelas Kofmanas iš ekspertų grupės „CNA“ teigia, kad amerikiečiai prie „tinkamų naudoti“ šovinių galimai skaičiuoja visus sviedinius, kurių galiojimo laikas nėra pasibaigęs, kurie yra tinkamai saugomi ir kurių prieš naudojimą nereikia atnaujinti, o štai į Estijos skaičiavimus galimai yra įtraukta įvairi amunicija, kuri gali būti nepatikima arba net nesaugi, tačiau tai dar nereiškia, kad ji neveiksminga.
Rusijos amunicija dažnai yra saugoma prastomis sąlygomis ir kur kas ilgiau nei NATO saugyklose. Pasak Pentagono, kai kurie Rusijos naudojami sviediniai buvo pagaminti net devintojo dešimtmečio pradžioje. „Tu užtaisai ginklą, sukryžiuoji pirštus ir tikiesi, kad jis iššaus“, – sakė vienas JAV pareigūnas.
Negana to, lieka neaišku, kiek amunicijos Rusija prarado ir įgijo per šiuos dešimt karo mėnesių. Panaudotų sviedinių kiekį galima nesunkiai apskaičiuoti stebint jų kariuomenės veiksmus. Tačiau išsiaiškinti, kiek amunicijos buvo prarasta per ypač veiksmingas Ukrainos ilgo nuotolio raketų atakas prieš Rusijos sandėlius šią vasarą, yra kiek sunkiau. Taip pat yra labai sudėtinga nustatyti, kokiu greičiu Rusija pildo savo atsargas.
Tam tikrų užuominų duoda keli rodikliai, pavyzdžiui, plieno panaudojimas. Tačiau jie gali ir suklaidinti. Rugsėjo mėnesį ekspertų grupės „Royal United Services Institute“ specialistas Jackas Watlingas aiškino, kad ankstesniuose, tai yra birželio mėnesio, Rusijos artilerijos produkcijos vertinimuose Rusijos pajėgumai buvo pervertinti: juose dėmesys buvo sutelktas į Rusijos gebėjimą išlieti ir užpildyti sviedinius, o ne į pačios sprogstamosios medžiagos gamybos apimtis. JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos įsitikinimu, Rusijos gamybos pajėgumai yra labai riboti.
Rusija gali ne tik gaminti sviedinius, bet ir juos importuoti. Pasak Vakarų karininkų, Rusija gavo nemažai amunicijos iš Baltarusijos sovietinės ginkluotės atsargų. Tačiau, tikėtina, kad didžioji dalis jos yra prastos kokybės. Be to, savo kalboje admirolas T. Radakinas apkaltino Šiaurės Korėją „bandymu į Rusiją nelegaliai gabenti artilerijos sviedinius.“
Po intensyvių kovų šią vasarą, Rusijos panaudojamų sviedinių kiekis gerokai sumažėjo. Teoriškai, jei amunicijos trūkumas yra toks didelis, kaip teigia kai kurie ekspertai, per ateinančius mėnesius iššaunamų šovinių skaičius turėtų dar labiau sumažėti. Tokiu atveju, jeigu neįvyks netikėtas gamybos paspartėjimas arba neatsiras dosnus „geradarys“, Rusijos kariuomenė nesugebės surengti didelio ir daugybės sviedinių reikalaujančio puolimo, kokį numato generolas V. Zalužnis.
Tačiau buvęs karys ir dabartinis žurnalo „Military Strategy Magazine“ redaktorius Williamas Owenas perspėja, kad reikia išlikti budriems. Net jeigu kai kurie Rusijos sviediniai ir yra prastos kokybės, dauguma jų vis tiek yra veiksmingi. „Niekada nesuklysite manydami, kad rusai turi tiek šaudmenų, kiek, jų nuomone, jiems jų reikia, – sako jis. – Elgtis kitaip yra beprasmiška ir kvailai pavojinga.“
