Vokietijos kanclerė Angela Merkel per sekmadienį vykusius rinkimus užsitikrino teisę trečią kadenciją vadovauti šalies vyriausybei, bet jos konservatoriams gali tekti formuoti nemielą "didžiąją koaliciją" su centro kairės socialdemokratais, rodo balsavusiųjų rinkėjų apklausos.
Kaip netrukus po rinkimų pabaigos paskelbė televizijos ARD ir ZDF, A.Merkel mažesniesiems partneriams, verslui palankiems laisviesiems demokratams, pritrūko balsų, reikalingų patekti į parlamentą.
Apklausų duomenims, 59 metų A.Merkel konservatoriai surinko mažiausiai 42 proc. balsų, o jų pagrindiniai varžovai socialdemokratai užsitikrino 26 proc. paramą.
Bet rinkėjai nubaudė laisvuosius demokratus, kurie nepajėgė įveikti 5 proc. balsų barjero ir pirmą kartą nuo 1949 metų neturės savo atstovų parlamente neturės.
Rinkimų barjero tai pat, kaip rodo apklausos, neįveikė ir euroskeptiška partija “Alternatyva Vokietijai“ (AfD) , kuri per kampaniją siekė laimėti elektorato, nepatenkinto šalies euro zonos partnerių gelbėjimo programomis, balsus.
Ekologinė Žaliųjų partija, kurią socialdemokratai linktų rinktis savo koalicijos partnere, laimėjo nuviliančius 8 proc. balsų.
Maždaug tiek pat balsų užsitikrino ir kraštutinė kairės partija “Die Linke”, kilusi iš buvusios Rytų Vokietijos valdančiosios komunistinės partijos. Tačiau socialdemokratai atmetė galimybę formuoti su ja koaliciją nacionaliniu lygiu.
Jeigu šie rezultatai pasitvirtins, tai reikš, kad A.Merkel vėl greičiausiai formuos "didžiąją koaliciją", kaip jai jau teko daryti per pirmąją savo kadenciją 2005-2009 metais. Tuometinis jos finansų ministras Peeras Steinbrueckas (Peras Šteinbriukas) šįsyk jai bandė mesti iššūkį dėl kanclerio posto.
Analistų teigimu, derybos dėl koalicijos gali užsitęsti ne vieną savaitę, nes socialdemokratai galbūt siektų kaip savo bendradarbiavimo sąlygą išsireikalauti iš A.Merkel finansų ministro portfelį. Be to, jie siekia nustatyti minimalią algą nacionaliniu mastu.
A.Merkel yra tik trečia politikė, kuri po Antrojo pasaulinio karo laimi kovą dėl trečios kadencijos. Iki jos tai pavyko tik legendiniam pokario lyderiui Konradui Adenaueriui ir Helmutui Kohliui (Helmutui Koliui), kuris yra laikomas Vokietijos suvienijimo tėvu.
Jeigu A.Merkel išlaikys kanclerio postą iki 2017 metų, tai ji taps ilgiausiai šaliai vadovavusia Europos lydere moterimi. Iki šio tokie laurai priklauso britų premjerei Margaret Thatcher (Margaret Tečer), kuri vyriausybei vadovavo 11 metų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
