Tyrėja Inta Krumina paaiškino, kad per praėjusį rudenį Latvijoje atliktą apklausą 37 proc. respondentų nurodė esantys pasirengę ginti šalį užpuolimo atveju. Estijoje tokių gyventojų buvo 45 proc., Lietuvoje – 52 proc., o Suomijoje – 64 proc.
Vis dėlto Latvijoje pritarimas ginkluotam pasipriešinimui yra gerokai didesnis nei asmeninis gyventojų pasirengimas dalyvauti šalies gynyboje. Paklausti, ar Latvija turėtų ginklu priešintis užpuolimo atveju, nepriklausomai nuo to, kas būtų agresorius, 66 proc. respondentų atsakė teigiamai. Tačiau ir šis rodiklis Latvijoje mažesnis nei kitose lygintose šalyse: Estijoje – 73 proc., Lietuvoje – 74 proc., Suomijoje – 87 proc.
Apklausų rezultatai gali skirtis nuo to, kaip gyventojai iš tikrųjų elgtųsi kilus kariniam konfliktui
I. Krumina pabrėžė, kad apklausų rezultatai gali skirtis nuo to, kaip gyventojai iš tikrųjų elgtųsi kilus kariniam konfliktui. Pavyzdžiui, prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą apie 45 proc. apklaustų ukrainiečių teigė esantys pasirengę ginti šalį, tačiau po invazijos šis rodiklis padidėjo maždaug 31 procentiniu punktu.
Latvijoje gyventojų pasirengimas ginti šalį skiriasi priklausomai nuo regiono. Latgaloje jis yra mažiausias – šalį gintų 26,5 proc. gyventojų. Šiame regione gerokai mažiau gyventojų nei kitur pritaria ginkluotam pasipriešinimui užpuolimo atveju.
Skirtumų nustatyta ir pagal namuose vartojamą kalbą: 36 proc. respondentų, kurių namuose kalbama latviškai, ir 14 proc. respondentų, kurių namuose kalbama rusiškai, nurodė esantys pasirengę ginklu ginti Latviją.
Tuo metu 60 proc. respondentų yra pasirengę prisidėti prie Latvijos gynybos nekarinėmis priemonėmis, teikdami paramą ginkluotosioms pajėgoms.
Pasak I. Kruminos, gyventojų pasirengimą ginti šalį lemia įvairių veiksnių visuma. Tam įtakos turi amžius, lytis, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, pajamos ir šeiminė padėtis, taip pat pasitikėjimas valstybės institucijomis ir ginkluotosiomis pajėgomis, NATO saugumo garantijomis, kultūrinė ir tautinė tapatybė bei istorinė atmintis.
I. Krumina taip pat atkreipė dėmesį į ryšį tarp pasirengimo ginti šalį ir žinių apie visuotinę valstybės gynybą. Nustatyta, kad Latvijoje labiau pasiryžę ginti šalį respondentai taip pat geriau išmano visuotinės gynybos principus ir žino, kaip elgtis krizinėse situacijose.
Pasak I. Kruminos, viena svarbiausių tyrimo ir kitų šalių patirties išvadų yra ta, kad visuomenės pasiryžimas ginti valstybę neatsiranda per vieną dieną. Jį būtina nuosekliai ir sistemingai ugdyti ilgą laiką, dar prieš kylant grėsmei saugumui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
