Kanibalas (nuotr. blogspot.com)
Tarytum pastarojo incidento būtų negana: po kelių dienų pasigirdo dar viena ne mažiau šiurpinanti istorija. Morgano valstybinio universiteto studentas Alexander Kinyua prisipažino policijai nužudęs savo kambario draugą, sukapojęs jo lavoną ir suvalgęs dalį smegenų bei visą širdį. Kinyua kanibalizmo motyvai nėra aiškūs, bet siejami su Afrikos tikėjimu. Studentas yra kilęs iš Kenijos, kur šventai tikima, jog suvalgius kito žmogaus kūno organus įgaunama stebuklingų galių.
„Discovery News“ žinių reporterė Jennifer Viegas pabrėžia, kad kanibalizmas yra retas fenomenas šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau vis dar egzistuojantis. J. Viegas taip pat prisiminė kanibalizmo atvejį Brazilijoje, kuomet du įtariamieji prisipažino nužudę dvi moteris, suvalgę kai kurias jų kūno dalis, o iš likusių pagaminę mėsos paštetus, kuriuos pardavinėjo San Paule. Vienas iš žudikų teigė, kad žmogžudystė ir kanibalizmas yra jų religijos pareiga.
Kanibalizmu užsiiminėjo ir serijiniai žudikai: Jeffrey Dahmeris, kuris nuo 1980-ųjų iki 1990-ųjų nužudė ne vieną žmogų ir suvalgė kai kurių aukų kūno dalis. 1994 metais Henry Heepe iš Ohajo užmušė savo motiną, sukapojo dalimis, jas išvirė ir suvalgė. Heepe sakė užmušęs motina, nes ji neva buvo „vampyro velnias“.
Turbūt vienas keisčiausių kanibalizmo atvejų įvyko 2006 metais, kai vokietis Arminas Meiwesas suvalgė vyriškį – Berndą Jürgeną Brandesą, kuris pats prašėsi, kad jam tai padarytų. Nepaisant to, kad šis kanibalizmo atvejis buvo pačios aukos prašymu, A. Meiwesas už žmogžudystę buvo nuteistas iki gyvos galvos.
Vokietis Armin Meiwes suvalgė vyriškį (nuotr. SCANPIX)
Remiantis senoviniais tikėjimais, kito žmogaus mėsos valgymas žmogėdrai suteikia ypatingų galių ir valdžios. Pietų Amerikos ir Indonezijos gentys XX a. nukirsdavo žmonėms galvas ir laikydavo jas karo trofėjais bei magijos šaltiniais. Tai taip pat glaudžiai susiję su religija. Pavyzdžiui, Romos katalikų „duona ir vynas“, tik perkeltine prasme vadinami Jėzaus „mėsa ir kraujas“.
Apie žmogėdras egzistuoja daugybė mitų, tačiau kai kurie istorikai tiki, kad kanibalizmas buvo priimtinas kai kuriose gentinėse bendruomenėse. Tokia mintis atsispindi ir Niujorko valstybinio universiteto antropologo Williamo Arenso knygoje.
1980 metais išleistoje „The Man-Eating Myth“ knygoje autorius neneigia, kad kanibalizmas galėjo būti visuotinai priimta tradicija, tačiau jis taip pat tikina, kad kanibalizmo atvejus galėjo lemti badas, psichikos ligos ir iškreiptas tikėjimas.
Nors žiniasklaidoje tokie incidentai nuskamba kaip „zombių apokalipsė“, nieko susijusio su zombiais ar apokalipse čia nėra. Rudy Eugene neužpuolė savo aukos trokšdamas jo mėsos: jis, būdamas nuogas ir beginklis, pasinaudojo savo dantimis kaip ginklu. Tokie įvykiai paprastai būna susiję su narkotikų perdozavimu ar mistika, prietaringumu.