REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai tvirtina, kad žmonių gyvybių, kurios bus išgelbėtos sumažinus oro taršos lygį dėl COVID-19 pandemijos, skaičius gerokai viršys mirusių nuo koronaviruso skaičių.

Mokslininkai tvirtina, kad žmonių gyvybių, kurios bus išgelbėtos sumažinus oro taršos lygį dėl COVID-19 pandemijos, skaičius gerokai viršys mirusių nuo koronaviruso skaičių.

REKLAMA

Koronaviruso pandemija ir priemonės, kurių buvo imtasi: transportavimo susisiekimo ir gamybos apribojimai. Dėl šių priežasčių sumažėjo į aplinką išmetamų teršalų kiekis. Hugo observatorijos direktoriaus Francois Gemenne’o teigimu, toks efektas gali tapti netikėtai maloniu atradimu žmonijai.

„Kaip bebūtų keista, aš manau, kad žmonių mirčių skaičius nuo koronaviruso galų gale pasirodys mažesniu blogiu, jeigu atsižvelgtume į potencialius mirčių nuo atmosferos užteršimo atvejus“, – „Naked science“ cituojamas ekspertas. 

Argumentuodamas savo nuomonę mokslininkas paaiškino, kad Kinijoje kasmet daugiau nei milijonas žmonių miršta dėl oro užterštumo sukeliamų pasekmių. PSO skaičiavimais, visame pasaulyje šis rodiklis siekia apie 7 mln. žmonių mirčių.

REKLAMA
REKLAMA

Nors mirčių nuo COVID-19 skaičiaus kol kas neįmanoma tiksliai numatyti, net ir pačiose niūriausiose prognozėse kalbama apie kelis milijonus – ne kasmet, o iš viso. Daugelis specialistų sutinka, kad mirtingumas nuo koronaviruso nebus toks milžiniškas. Kai kurie ekspertai įžvelgia dabartinės pandemijos paraleles su 1957-ųjų gripu: tuomet visoje planetoje žuvo daugiau nei milijonas žmonių. Sugebėjus lokalizuoti koronavirusą aukų skaičius būtų dar mažesnis. 

REKLAMA

F. Gemenne’o nuomonę palaiko ir kiti mokslininkai. Tyrimas, kurį atliko Stanfordo universiteto profesorius Marshalas Burke’as, rodo, kad dviem mėnesiams sumažėjęs atmosferos užterštumas gali išgelbėti 4 tūkst. vaikų iki penkerių metų ir 73 tūkst. pagyvenusių žmonių gyvybes Kinijoje. 

„Net ir remiantis konservatyviais skaičiavimais, sumažinus užterštumą būtų išgelbėta apie 20 kartų daugiau gyvybių negu prarasta tiesiogiai dėl koronaviruso“, – aiškino mokslininkas.

„Kas mane labiausiai stebina, kad priemonės, kurių mes esame pasirengę imtis kovoje su koronavirusu, daug rimtesnės negu tos, kurių mes sutinkame imtis, kad sustabdytume klimato pokyčius ar atmosferos taršą“, – pažymi M. Burke’as.

REKLAMA
REKLAMA

Jo manymu, tai turėtų kelti mums kausimų: kodėl mes daug labiau bijome koronaviruso negu klimato pokyčių. Kas tokio ypatingo koronaviruse, kad dėl to mes pasirengę užblokuoti visą pasaulį?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų