Sociologinių apklausų organizatoriai nesutinka prisiimti atsakomybės dėl nesąžiningumo ar metodologinių trūkumų ir tikina, jog netikslumus prognozuojant rinkimų baigtį lemia tik objektyvūs veiksniai.
Prieš rinkimus skelbtos sociologinės apklausos dažnai visiškai netiksliai prognozavo Seimo rinkimų rezultatus. Tautos prisikėlimo partijos (TPP) niekas nekėlė į antrą po konservatorių poziciją. Liberalų sąjūdžiui niekas nepranašavo galimybių peržengti 5 procentų barjerą. Skeptiškiau nei derėjo eilinį kartą įvertintos liberalcentristų galimybės.
Rugsėjo 19–25 dienomis naujienų agentūros „Elta“ užsakymu apklausą atlikusios „Baltijos tyrimų“ bendrovės duomenimis pirmauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, už kuriuos ketina balsuoti 13.3 nuošimčio visų apklaustųjų. Toliau rikiuojasi LSDP (10.9 proc.), „Tvarkos ir teisingumo“ partija (10.1 proc.), Darbo partija (9.5 proc.), Tautos prisikėlimo partija (8.1 proc.), Naujoji sąjunga (5.4 proc.), Liberalų ir centro sąjunga (5.3 proc.).
Rugsėjo 5-12 dienomis kitos naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Rait“ atlikta apklausa, kuri, jei tikėsime BNS direktoriumi Artūru Raču, buvo patikrinta dar kartą prieš pat rinkimus.
Šios apklausos duomenys (skaičiuota tik nuo tų, kurie ketina dalyvauti rinkimuose) rodė kitokius numatomus laimėtojus: Darbo partija -10.5 proc., „Tvarkos ir teisingumo“ partija -10.1 proc., Tėvynės sąjunga-LKD - 8.3 proc., LSDP - 5.7 proc., Tautos prisikėlimo partija - 4.0 proc. Kitos partijos esą turėjo surinkti mažiau nei tris nuošimčius balsų.
Rugsėjo 4-14 dienomis atlikta „Vilmorus“ apklausa rodė dar kitokius partijų reitingus (nuo visų apklaustųjų): Tėvynės sąjunga-LKD – 12.4 proc., „Tvarkos ir teisingumo“ partija -11.4 proc., Darbo partija -8.7 proc., LSDP -7.2 proc., Tautos prisikėlimo partija -7.0 proc.
Rugsėjo 22-26 dienomis Demokratinės politikos instituto užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Factus“ atlikta reprezentacinė gyventojų apklausa rodė, kad Tėvynės sąjunga-LKD artimiausius varžovus lenkė daugiau negu dvigubai: Tėvynės sąjunga-LKD – 18.0 proc., „Tvarkos ir teisingumo“ partija - 8.6 proc., Tautos prisikėlimo partija – 8.2 proc., LSDP - 8.2 proc., Darbo partija - 8.0 proc. Šiuo atveju buvo įskaitoma tik rinkimuose apsisprendusių dalyvauti apklaustųjų nuomonė.
Skirtingai įvairių bendrovių atliktos apklausos pranašavo ir rinkimuose dalyvausiančių rinkėjų skaičių. „Baltijos tyrimai“ skelbia, kad rinkimuose dalyvaus net 93.7 nuošimčio visų rinkėjų. „Vilmorus“ apklausa rodo, kad rinkimuose dalyvaus 85.9 proc., „Rait“ - 80 proc., „Factus“ – 50.2 proc. rinkėjų.
Pažiūrėjus į rinkimų pirmojo turo rezultatus aišku, kad iš esmės visos apklausos dėl kažkokių priežasčių klaidino visuomenę, politikus ir analitikus.
Sociologai: lemia objektyvios priežastys
Tyrimus atliekančių tarnybų vadovai ir atstovai atmeta bet kokius kaltinimus dėl netinkamos metodikos arba užsakomųjų apklausų rengimo.
„Baltijos tyrimų“ marketingo direktorius Romas Mačiūnas portalui „Balsas.lt“ labai rimtai tvirtino, jog bendrovė vos ne tiksliausiai atspėjo TPP sėkmę. „Kai birželio mėnesį paskelbėme, kad partija peržengs 5 proc. barjerą, niekas kitas to neprognozavo ir netikėjo. Kitų apklausose TPP, kaip perlipanti šią kartelę, pasirodė tik apie rugpjūčio mėnesį“, - gyrėsi R. Mačiūnas.
Pasak R. Mačiūno, konservatoriams, kaip partijai – lyderei, labai pakenkė reklamos televizijoje draudimas, kuris pirmiausia būtų stumtelėjęs į priekį būtent tuos, kas pirmavo. Be to, anot jo, mažai kas atkreipė dėmesį į referendumo faktorių. „Galima teigti, kad jei ne referendumas, tai rinkėjų aktyvumas būtų mažesnis bent 5 proc., o tai vėl būtų smarkiai pakeitę balsų pasiskirstymą“, - sakė R. Mačiūnas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog, dar likus dviem savaitėm iki pirmojo rinkimų turo, neapsisprendusiais, už ką balsuos, skelbėsi 11 proc. apklausiamųjų (nuo tų, kurie buvo pasiryžę balsuoti už ką nors). Šios grupės galutinis apsisprendimas, mano sociologas, irgi gerokai pakeitė bendrą vaizdą.
UAB „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, kuris dar prieš rinkimus portalui „Balsas.lt“ sakė atmetąs bet kokias tyčinių sociologų manipuliacijų galimybes, pakartojo, jog paklaidos atsiranda dėl Lietuvos rinkėjų nuostatų ir atskirų elektorato segmentų specifikos.
V. Gaidys, komentuodamas faktą, jog bendrovė trečią kartą iš eilės skelbė ženkliai mažesnius liberalcentristų ir ypač liberalų reitingus, sakė, kad paklaidos šį kartą jau ne tiek reikšmingos. „Liberalcentristams pranašavome 4,4 proc., o Liberalų sąjūdžiui – 3,3. Gavo jie atitinkamai 5,3 ir 5,7 proc. balsų. Tad nebesuklydome taip stipriai. Be to, reikia pripažinti, kad šių partijų rinkėją apklausti yra sunkiau. Viena yra užeiti į sostinės daugiabutį, o kas kita pasiekti miške nuosavą namą turintį respondentą“, - tvirtino V. Gaidys.
Jis taip pat pabrėžė, kad net ir balsavusiųjų apklausos (exit poll) rezultatai, paskelbti užsidarius balsavimo apylinkėms, gerokai skyrėsi nuo realių rezultatų. Net ir ten rinkėjų, balsavusių už TPP, atrodę keliais procentais mažiau.
V. Gaidžio nuomone, tai lemia TPP gerbėjų nuostatos. „Dalis iš jų aiškiai atėjo juokauti ir nenorėjo prisipažinti taip pasielgę net po balsavimo. Juk kaip niekada daug buvo biuletenių, aprašinėtų pokštais, keiksmais, eilėraštukais. Tad dalis pokštavo ir prisipažino tik ta rinkėjų dalis, kuri Arūno Valinsko partiją rinkosi rimtai“, - mano bendrovės šefas.
