„Kada bus sudėlioti visi galutiniai taškai – sunku pasakyti. Galbūt tuomet, kai bus baigta kova su terorizmu“, - teigia Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas, komentuodamas vakarykštį žmogaus teisių gynėjų kreipimąsi į prokuratūrą dėl Lietuvoje, neva, nelegaliai kalinto palestiniečio.
A. Anušausko teigimu, sunku pasakyti ar Lietuvos politikai jau yra padarę viską, kas įmanoma šioje istorijoje. „Mes tiesiog nedisponavome visa reikalinga informacija. Mūsų užsienio partneriai tos informacijos taip pat nesuteikė“, - sakė jis.
NSGK vadovas neatsakė į klausimą, ar tyrimo metu išryškintos problemos – prasta politinė specialiųjų tarnybų kontrolė ir galimybė slapta vykdyti niekieno nekontroliuojamas operacijas – jau išspręstos, o visos galimos landos tokiems piktnaudžiavimams „užmūrytos“.
A. Anušauskas taip pat pastebėjo, kad vakarykštis britų žmogaus teisių gynėjų kreipimąsis į prokurorus vėl siūlo teorinę galimybę ką nors pasvarstyti. „Jie pateikia seną informaciją – nieko naujo ten nėra. Jų jau anksčiau siųstuose klausimynuose, aiškiai jokios tikros informacijos neturint, prašoma paprašyti Jungtinių Amerikos Valstijų suteikti visą galimą informaciją apie tokius CŽV sulaikymo centrus ir juose laikytus asmenis. Bet mes tai jau esame padarę“, - teigė A. Anušauskas.
Londone įsikūrusi kalinių teisių gynimo organizacija „Reprieve“ pirmadienį kreipėsi į Lietuvos generalinį prokurorą Darių Valį, prašydama ištirti – ar tokiame kalėjime nebuvo kalinamas palestinietis Abu Zubaydah. Prokurorai spręs, ar dėl šio kreipimosi pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tokių kalėjimų ieškota ir kitose Rytų Europos šalyse. Atlikti tyrimai dažniausiai baigėsi išvadomis, jog tokie įkalinimo centrai egzistuoti galėjo ir netiesioginiais jų buvimo įrodymais.
Parlamentinis tyrimas, kurį NSGK vykdė metų pradžioje, nustatė, kad tokiems kalėjimams egzistuoti buvo susidariusios palankios sąlygos – Valstybės saugumo departamentas, pasak tyrimo išvadų, kelis metus veikė niekieno nekontroliuojamas, jo vadovai priimdavo ir išlydėdavo lėktuvus, neleisdami į juos nei pasienio policijos, nei muitinės pareigūnų ir, esą, neinformuodami apie tai pirmųjų šalies asmenų. Iš dalies dėl šio tyrimo pareigų neteko departamento vadovai. Kai kurie iš anksčiau palikusių postus žvalgybos vadų prarado ir diplomatines tarnybas, kuriose jau buvo spėję įsitaisyti. Be to, prokurorai vykdo ikiteisminį tyrimą, tikrindami ar buvę departamento vadovai – Mečys Laurinkus, Arvydas Pocius ir Dainius Dabašinskas – neviršijo įgaliojimų.
Tiesa, vos baigus minimą parlamentinį tyrimą, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos iškart pareiškė, kad tokie rezultatai jų netenkina ir nurodė, kad Lietuvos valdžia privalo žinoti, ką veikia jos agentūros. Prezidentė Dalia Grybauskaitė visai neseniai patvirtino, kad Lietuva, neva, buvo tapusi JAV politikos įkaite. Tame pačiame interviu ji leido suprasti, kad Lietuvos interesus galėjo išduoti ir JAV nauji susitarimai su Rusija.
