Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas antradienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kuriomis panaikinama prievolė amžinai saugoti embrionus, kurie buvo sukurti pagalbiniam apvaisinimui. Nutarta, kad dvejus metus jie galės būti saugomi valstybės lėšomis. Taip pat nelieka amžiaus cenzo lytinėms ląstelėms paimti vaikui sergant vaisingumą galinčia paveikti liga. Pataisų iniciatoriai tikina, kad tokie pokyčiai palengvins dalią nevaisingoms poroms.

Seimas antradienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kuriomis panaikinama prievolė amžinai saugoti embrionus, kurie buvo sukurti pagalbiniam apvaisinimui. Nutarta, kad dvejus metus jie galės būti saugomi valstybės lėšomis. Taip pat nelieka amžiaus cenzo lytinėms ląstelėms paimti vaikui sergant vaisingumą galinčia paveikti liga. Pataisų iniciatoriai tikina, kad tokie pokyčiai palengvins dalią nevaisingoms poroms.

REKLAMA

68 parlamentarams balsavus „už“, 28 buvus prieš ir 20 susilaikius, nutarta, kad vaikų natūraliu būdu negalinčioms susilaukti poroms nebeliktų prievolės amžinai saugoti embrionus. 

Numatyta, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai bus saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų. Tiesa, sutuoktiniai ar partneriai turės galimybę saugoti embrionus ir ilgesnį laiką, jei išreikš tokį norą.

REKLAMA

Dvejus metus saugojimą finansuos valstybė

Seimas taip pat pritarė, kad dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke Vyriausybės nustatyta tvarka būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.

Embrionų saugojimas pagal sutuoktinių (partnerių) pareikštą valią iki informuoto paciento sutikime nurodyto embrionų saugojimo termino pabaigos tęsiamas jų lėšomis. 

„Šis projektas yra didelis žingsnis pirmyn, iš esmės išsprendžia daugelį problemų, kurias buvo užprogramavęs praėjusioje kadencijoje pakeistas įstatymas. Didelei daliai šeimų, kurios svarsto pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūra kaip paskutine galimybe susilaukti vaikų tai bus palengvinimas arba greičiau atsisakymas nereikalingų apsunkinimų“, – kalbėjo viena iš pataisų iniciatorių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 50 tūkst. nevaisingų porų.

Leis išsaugoti vaisingumą sunkiai sergantiems vaikams

Įstatymo pataisomis taip pat suteikiama galimybė vaikams išsaugoti vaisingumą tais atvejais, kai jie dėl onkologinės ar retos ligos patiria medicinines intervencijas, kurios gali sukelti pavojų, kad jie liks nevaisingi ateityje.

REKLAMA
REKLAMA

Pataisomis taip pat patvirtintas platesnis paslaugų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Numatoma padidinti PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne – IVF/ICSI gydymo ciklų skaičių nuo dviejų iki trijų ir netaikyti amžiaus ribojimo, kai siekiama išsaugoti onkologine ar kita reta liga susirgusio asmens vaisingumą. 

Iki šiol Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, tai yra tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės ir užšaldomos.

Amžinas saugojimas neracionalus

Pataisų iniciatoriai teigia, jog amžinas embrionų saugojimas yra neracionalus ir stabdo vaikų susilaukti negalinčias poras pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, kadangi embrionų saugojimo finansinė našta gula ant jų pečių.

Iniciatoriai taip pat pateikia duomenis, kad daugelyje pasaulio šalių embrionų saugojimas yra terminuotas ir paprastai trunka iki 10 metų.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys teigė, kad amžinojo šaldymo idėja niekur neveda ir apskritai nėra klausimas, kad padidinti pagalbiniu apvaisinimu būtų galima padidinti gimstamumą.

REKLAMA
REKLAMA

„Pagaliau mes išeiname iš amžinojo saugojimo, kas yra logiška. Medikai labai aiškiai pasisako, kad saugant daugiau nei 5 metus praktiškai daugelis tų, kurie dirba šioje srityje, nebenori naudoti šių embrionų. Šaldymas yra procesas, kuriame neaišku, kas toliau lieka iš embriono ir kokia yra tikimybė.

Pagaliau Seime turime susitarti, kas yra gyvybė. Kai mes kalbame apie tai, kada galime donuoti organus, tai aiškiai pripažįstame,kad yra smegenų mirtis arba širdies sustojimas. Ir tokiu atveju galime kitam žmogui donuoti organus. Kas yra embrionas – jame nėra nei smegenų, nei širdies, tai kaip galima pavadinti šį darinį ir taip drąsiai kalbėti, kad įvyksta nelaimė“, – kalbėjo jis. 

Apgailestavo, kad neliko embrionų apsaugos

Prieš pataisas pasisakantys politikai akcentuoja gyvybės apsaugą nuo jos pradėjimo momento. Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė yra pateikusi pasiūlymą, kad embrionai ir toliau būtų saugomi neterminuotai, tačiau tai finansuotų valstybė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Širinskienės, valstybei tokios išlaidos nebūtų ypatingai didelės, nors poroms susidaro nemenka suma, apie 300–400 eurų per metus.

„Išties labai įdomi valdančiųjų parama šeimos politikai, kuri prasideda nuo embrionų naikinimo. Tai, bijau, kad tampame vienintele Europoje valstybė, kuriai embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis. Kitas dalykas, kuris buvo padarytas labai neteisingas, tai tik dveji metai, kompensuojami iš valstybės biudžeto. Tai akivaizdu, kad nutraukus finansavimą žmonių noras naikinti embrionus ir apsispręsti nepalankiai jų saugojimui dar bus didesnis nei paprastai“, – kalbėjo Seimo narė.

Projekto nepalaikiusi parlamentarė Rita Tamašunienė teigė, kad tokios pataisos paneigia visą pagarbą žmogaus gyvybei.

„Labai keista, kad žmogus nežino mokslo įrodytos tiesos, kad embrionas yra gyvybė, o lytinės ląstelės – tai, kas turėtų būti saugoma mūsų sveikatos sistemoje ir taip pagelbėti poroms, kurios negali susilaukti vaikų. <...> Žmogaus gyvybė yra aukščiausia, ką turime šioje Žemėje ir ją reikia gerbti visada. Kas mes tokie, kad imamės Dievo vaidmens nustatydami, kiek gyvybė ar ne gyvybė embrionas, kiek jį saugoti ar nesaugoti, jį apvaisinti moters organizme ar ne“, – komentavo Seimo narė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji siūlė šį projektą perorientuoti į lytinių ląstelių saugojimą, apmokėjimą ir finansavimą tų porų, kurios susiduria su tokiomis problemomis, taikyti dar pažangesnius pagalbinio apvaisinimo metodus.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. 

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų