Pusė sergančiųjų šia liga apie tai nė neįtaria: gydytojai ragina vėliau nesistebėti infarktu „iš giedro dangaus“

Gydytojai apgailestauja, kad vis dar per mažai žmonių skiria dėmesio savo arterinio kraujospūdžio matavimui. O realybė tokia, kad daugelis nė neįtardami, kad turi padidėjusį kraujospūdį (arterinę hipertenziją), apie tai sužino tik jau įvykus daug rimtesniems organų pažeidimams.

Įtakingam medicinos žurnalui „Lancet“ paskelbus vieną išsamiausių tyrimų apie hipertenziją specialistai skambina pavojaus varpais – pasaulyje per 30 metų dvigubai padidėjo sergančiųjų hipertenzija ir maždaug pusė sergančiųjų nežino, kad turi padidintą arterinį kraujospūdį (AKS). 

Buvo išanalizuoti net 104 mln. pacientų duomenys 185 pasaulio šalyse. Vienas problematiškiausių regionų – Rytų Europa, o tarp hipertenzijos požiūriu rizikingiausių valstybių atsidūrė ir Lietuva. 

9 iš 10 atvejų priežastis sunku pasakyti

Komentuodamas naujausius duomenis VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas prof. Pranas Šerpytis pirmiausia priminė, kas tai yra arterinė hipertenzija.

„Ji diagnozuojama, kai yra padidintas, nenormalus arterinis kraujo spaudimas. 97 proc. atvejais yra vadinamoji pirminė arterinė hipertenzija, kada priežastis gali būti visai nenustatoma. Toliau yra antrinė arterinė hipertenzija, sąlygojama inkstų ar endokrininių ir kitų ligų“, – „Žinių radijo“ eteryje aiškino gydytojas.

Anot Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo prof. Raimondo Kubiliaus, kalbėdami apie arterinės hipertenzijos priežastis mokslininkai sutaria, kad 9 iš 10 pacientų įvardijamos bendrosios priežastys, kurias sunku nusakyti.

„Ir pacientams neretai yra sunku pasakyti apie tai, kai jie sako, kad yra jauno amžiaus. Tačiau bendrų priežasčių, kodėl tai įvyksta, negalime pasakyti ir tik 10 proc. atrandame tą priežastį“, – sakė jis.

Arterinė hipertenzija – nebylusis žudikas

Kaip akcentavo P. Šerpytis, arterinė hipertenzija yra nebylusis žudikas, paveikiantis daugelį organizmo funkcijų.

„Jei mes palaikytume normalų arterinį kraujo spaudimą, galėtume sumažinti miokardo infarktų 6 kartus, o insultų – iki 10 kartų. Ir jei dar jauname amžiuje padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, ilgainiui vystosi komplikacijos, kada yra organų taikinių pažeidimai – širdies, smegenų, inkstų kraujagyslių ir eilė kitų funkcijų pažeidimai“, – pažymėjo jis.

Anot gydytojo, kai neretai svarstoma, ką padovanoti artimajam, tai kraujo spaudimo matavimo aparatas yra tai, kas turėtų būti kiekvienos šeimos namuose.

P. Šerpytis pažymėjo, kad tai –  vienintelis prieinamiausias būdas kontroliuoti kraujo spaudimą, nors medikai turi ir kitų būdų jį monitoruoti – atlikti echoskopiją, parą ar ilgiau stebėti kraujo spaudimą ir pan.

REKLAMA

„Medicininė pramonė ir mokslas šiandien daug dirba, kad atsirastų kuo modernesni prietaisai“, – pridūrė jis.

Kas atsiduria didžiausios rizikos grupėje?

Kaip akcentavo R. Kubilius, arterinė hipertenzija turbūt yra didžiausias ir pagrindinis rizikos veiksnys, kartu sąveikaudamas su tokiais veiksniais kaip padidėjęs cholesterolio kiekis ir diabetas, vedantis dar blogesnių išeičių link.

„Kodėl tiek daug atsiranda naujų arterinės hipertenzijos atvejų? Visgi siečiau tai su tuo, kad mūsų gyvenimas greitėja, mus supanti aplinka labai keičiasi. (...) Matome, kad kuo pacientas labiau nesikoreguoja mitybos, vartoja daugiau druskos, nenatūraliais ingredientais praturtinto maisto, tuo labiau tai sąveikauja su arterine hipertenzija. 

Žinome, kad susirgti hipertenzija rizika yra 3 kartus didesnė toms moterims, kurios turi šiek tiek antsvorio, pilvinį nutukimą. Jei pacientas turi mažesnį nei 30 min. kasdienį fizinį aktyvumą, taip pat stebima, kad keliais milimetrais gyvsidabrio stulpelyje kraujo spaudimas didėja. Taigi, turime kasdienių aplinkybių rinkinį, dėl kurio keičiasi mūsų kraujagyslės“, – dėstė gydytojas. 

Jis kartu įžvelgė ir savotišką Rytų europiečio fenomeną, savotišką fenotipą, kai arterinė hipertenzija ilgai nejaučiama, o po kurio laiko labai nustembama, kad kažkas nutinka. 

„Ir kai gydytojas klausia ieškodamas veiksnių, kas galėjo sąlygoti insulto ar infarkto ankstyvame amžiuje išsivystymą, klasikinis paciento atsakymas būna, kad aš nieko nejaučiau, gerai jaučiausi, kodėl turėčiau vartoti vaistus?“ – kalbėjo jis.

Gydytojas kartu pridūrė, kad sergančiųjų hipertenzija daugėja ir dėl to, kad vis tik žmonės daugiau matuoja kraujo spaudimą, atsiranda geresnė kultūra, kas šiuo atveju yra teigiamas dalykas.

Su vyrais nesusitars, jei į konsultaciją nepakviečia žmonų

Ypač daug nerimo gydytojams kelia vyrų sveikata, kurie dažniau linkę ignoruoti sveikatos sutrikimus ir neretai į gydytojus kreipiasi tik įvykus didesniems organizmo pažeidimams.

REKLAMA

„Kodėl taip yra? Matyt, todėl, kad vyrai mažiau dėmesio kreipia į sveikatą ir, jei pasimatuoja kraujospūdį, galvoja, kad tai yra atsitiktinis dalykas ir per daug nekreipia dėmesio. Taip tikriausiai yra ir Lietuvoje, ir kitose šalyse“, – svarstė P. Šerpytis. 

R. Kubilius buvo linkęs galbūt įžvelgti net nacionalinių ypatumų: „Gal vyrų abejingumas yra nacionalinis bruožas, charakterio atsparumas, kurį labai sunku pakeisti. Ir tik tais atvejais, kai turime organines išreikštas ligas, supratome, kad su vyrais nieko nesusitarsime, kol į konsultacijas nepasikviesime žmonų. Tik tada galima pasiekti, kad kardinaliai pasikeistų vaizdas.“

Mitai dėl vaistų vartojimo

Kardiologai primena, kad koks bebūtų pacientas – ar 18 m., ar jau patyręs miokardo infarktą, pabrėžiamos dvi gyvsidabrio stulpelio vertės. 

„Reikia, kad atsitiktinis sistolinis arba viršutinis AKS nebūtų daugiau nei 140, o apatinis arba diastolinis – ne daugiau 90 mmHg“, – pažymėjo R. Kubilius.

Visgi nors padidintą AKS turintiems žmonės gali būti paskirti vaistai, dalis pacientų nepasiekia minėtų tikslinių skaičių. 

„Dažnai pacientas 99 nuošimčiu žino, kokia yra tikslinė ir normali kraujospūdžio vertė, tačiau kai kalbama apie vaistų vartojimą, AKS monitoravimą, liūdna, nes, pasirodo, kad didelės rizikos pacientų populiacijoje, kurie jau yra vieną kartą patyrę miokardo infarktą, deja, tikslinį kraujospūdį pavyksta pasiekti vos kas trečiam. 

Taigi paciento atsainumas, nerimtas požiūris į arterinę hipertenziją, ypač vyriškos lyties pacientų nenoras būti drausmingiems ir vartoti paskirtų vaistų, turbūt ir sąlygoja tai, kad ateityje arterinė hipertenzija vyraus, bus vis ankstesniame amžiuje“, – nuogąstavimus išsakė R. Kubilius.

Gydytojai pastebi, kad bet kuriuo atveju klaidinga manyti, jog neva vartojat vaistus visą gyvenimą neišvengiamai žmogus susidurs su kepenų pažeidimais. Anot P. Šerpyčio, realybė tokia, kad visi tokie pacientai miršta nuo nekoreguoto kraujospūdžio ir organų taikinių pažaidos, o kepenų nepakankamumai yra labai reti.

REKLAMA

Taip pat itin žalinga, jei vaistų pavartojama kelias dienas, o tada vėl nevartojama. Gydytojų teigimu, tokių sistolinių bangų generavimas yra žalingas insulto išsivystymui.

Patarimai, kaip reguliuoti kraujo spaudimą

Anot gydytojų, nėra vieno auksinio patarimo, kaip išvengti kraujospūdžio padidėjimo, tačiau reikia kaip įmanoma stengti sumažinti rizikos veiksnius.

Visų pirma, kaip minėta, geriausia, jei kiekviename namų ūkyje būtų AKS matavimo aparatas. Toliau pirmiausia minimos nemedikamentinės priemonės pradedant nuo mitybos.

„Deja, visose populiacijose suvartojama per didelis druskos kiekis. Pasaulinė sveikatos organizacija pabrėžia, kad kasdien su visais maisto produktais turėtume suvartoti nugriebtą mažą valgomąjį šaukštą, t. y. 5 g. 

Antras dalykas – žiūrėkime, ką valgome, nes įvairūs konditeriniai gaminiai, greito pasirinkimo ir lengvai prieinamas maistas, kur yra sočiųjų riebalų rūgčių, transriebalų, dramatiškai lygiagrečiai didinant AKS keičia ir blogojo cholesterolio koncentraciją. 

Be abejo, kitas rizikos veiksnys – stresas. Sudėtinga, atrodo, išmatuoti stresą, bet kardiologai užduoda klausimą – ar jaučiate stresą eidamas į darbą, namuose? Ir tas streso lygo išmatavimas turbūt prilygsta net cigarečių surūkimui. Tad tai labai svarbu pacientui suprasti, kaip rasti balansą tarp darbo ir poilsio“, – vardijo R. Kubilius.

Ne mažiau svarbu užsiimti pakankamu fiziniu aktyvumu. Jei AKS yra koreguotas, rekomenduojamas vidutinio, bent 300 minučių per savaitę fizinis krūvis. 

„Skubančiam miestiečiui kartais turime patarimą, jei kartais neturi laiko per savaitę sportuoti, tai yra šveicarų mokslininkų įrodyta, kad per savaitgalį išsportuoti 300–400 vidutinio intensyvumo fizinė veikla prilygsta kasdieniam sportavimui“, – patarė kardiologas.


Rašyti komentarą...
M
Mintis
2021-09-05 20:06:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pirma reikia žurnalistui pasiteirauti,kaip patekti pas gydytoją,o paskui rašyti kad žmonės kalti nesirūpina sveikata
Atsakyti
0

G
Galvojantis
2021-09-04 21:08:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Bėgimas link sveikatos, boilogė Jūratė Armonienė paiškins parašiusį knygutę 4-rios sveikatos grupės. O šiaip kraujo spaudimą reguliuoją abiejų sutuoktinių lytinyniai santikiai. Iki 40 m savaitėje trys kart, o nuo 50 iki gylios senatvės jai vienas kitą randat kartą per mėnesį taip aiškina mūsų bočiai, senuoliai , kurie sulaukią auksinio bendro gyvenymo jūbiliejaus. O kitą sveikas gyvenymo būdas , bei šaukštas vakare konjako tikrojo.
Atsakyti
0

M
Mintis
2021-09-05 20:06:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pirma reikia žurnalistui pasiteirauti,kaip patekti pas gydytoją,o paskui rašyti kad žmonės kalti nesirūpina sveikata
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų