arterinė hipertenzija

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Pakilęs kraujospūdis arba arterinė hipertenzija – tai bėda, su kuria šiais laikais vis dažniau susiduria ne tik vyresnio, bet ir jaunesnio amžiaus žmonės, o kartais netgi vaikai. Dažniausios to priežastys – fizinio aktyvumo trūkumas, nevisavertė mityba, ilgalaikis stresas ar paveldimumas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pabrėžia – kad ne ką mažiau svarbu žinoti, kaip teisingai pasitikrinti kraujospūdį namuose.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja žudike“ – LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius pastebi, kad dažnai padidėjęs kraujospūdis nesukelia jokių simptomų. Dar opesnė problema – ši būklė diagnozuojama vis jaunesniems asmenims. Daugelis puikiai žino, kad optimalus arterinis kraujospūdis yra iki 120 / 80 mmHg.

Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Apie 1990 m. jis buvo truputį sumažėjęs o pastaraisiais metais vėl auga. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas pasakoja, kad šį sutrikimą dažniausiai sukelia 4 priežastys. Hipertenzijos tetrada „Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Dažniausiai pasitaiko pirminė hipertenzija. Tai yra lėtinė liga ir jeigu nekeičiamas gyvenimo būdas ir mityba, ji trunka visą gyvenimą“, – teigia A. Unikauskas.

Apnėja – graikų kilmės žodis, kuris išvertus į lietuvių kalbą nusako būseną „nekvėpuojantis“. Žmonės neįtaria, kad, nakties metu knarkiantį žmogų, gali ištikti miego apnėja – procesas, kurio metu sustoja kvėpavimas ir deguonies pritrūksta ne tik smegenims, bet ir visam organizmui. Santaros klinikų konferencijoje apie miego apnėją VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė pasakojo kaip atpažinti šią ligą.

Padidėjęs kraujo spaudimas – problema, su kuria susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje. Profesorius Alvydas Unikauskas pažymi, kad tik maždaug 10 proc. arterinės hipertenzijos atvejų yra aiški to priežastis, likusi dalis serga vadinamąja pirmine hipertenzija, kurios tikslios priežastys neaiškios.  Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius A. Unikauskas papasakojo, kokios yra dažniausios padidėjusio kraujospūdžio priežastys ir kaip sau padėti jį sumažinti natūraliais būdais.

Padidėjęs kraujo spaudimas arba arterinė hipertenzija – sutrikimas, nuo kurio kenčia kas trečias 25-65 metų pacientas. Daugeliui atrodo, kad padidėjusį kraujo spaudimą galime sutvarkyti tik specialiais vaistais, tačiau TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas, profesorius Alvydas Unikauskas pabrėžia, kad su hipertenzija galima kovoti ir natūraliais būdais. Bet tam svarbiausia žinoti hipertenzijos priežastis.

Padidėjęs kraujospūdis apie save dažnai neišduoda ilgą laiką – nenuostabu, kad dėl to arterinė hipertenzija vadinama „tyliąja žudike“. Metų metus žmonės, nieko nejausdami, gyvena įprastą gyvenimą, tačiau laiku nenustatytos ir negydomos arterinės hipertenzijos pasekmės gali būti itin skaudžios. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė prof.