Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kylanti omikron banga ne tik kelia nerimą dėl galinčių išaugti hospitalizacijų, bet ir šalies testavimo pajėgumų. Todėl specialistai siūlo kuo greičiau svarstyti, kad COVID-19 būtų galima diagnozuoti ir greituoju antigeno testu. Be to, persirgimo faktą jau pasiskiepijus siūlo patvirtinti specialiu antikūnų tyrimu.

Kylanti omikron banga ne tik kelia nerimą dėl galinčių išaugti hospitalizacijų, bet ir šalies testavimo pajėgumų. Todėl specialistai siūlo kuo greičiau svarstyti, kad COVID-19 būtų galima diagnozuoti ir greituoju antigeno testu. Be to, persirgimo faktą jau pasiskiepijus siūlo patvirtinti specialiu antikūnų tyrimu.

Po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda VUL Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc. Dalius Vitkus pateikė siūlomus pakeitimus siekiant išvengti krizės dėl testavimo pajėgumų.

Jis nurodė, kad viena iš didesnių Lietuvos problemų – ribotos PGR tyrimų galimybės šalies laboratorijose.

„Šios dienos duomenimis, maksimaliai, ką laboratorijos galėtų atlikti – tai apie 20 tūkst. PGR tyrimų per parą. Tuo metu kai prognozuojami duomenys rodo, kad tokių tyrimų skaičiai (...) galėtų būti 2–2,5 karto didesni. Tačiau laboratorijų fiziniai pajėgumai yra tokie, kokie yra“, – konstatavo D. Vitkus.

REKLAMA
REKLAMA

Šią problemą įvardijo ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis. Jis pirminė, kad kitos šalys turi žymiai didesnes testavimo apimtis, todėl dalis susirgimų pas mus gali būti ir nenustatyta.

„Lietuvoje kylant bangai, augant [užsikrėtimų] skaičiui nauji atvejai generuosis labai greitai, bet, ko gero, suvestinėse mes jų tokių didelių nematysime, nes negalėsime tiek daug testuoti. Kita vertus, žinant, kad ligos eiga ir simptomai yra daug lengvesni, susidarius eilėms, didelė dalis užsikrėtusių gyventojų tiesiog gali nesikreipti ir nebūti įtraukti į statistikos lenteles“, – pastebėjo jis. 

Gelbėtų greitieji antigeno testai

Dėl galimo testavimo sistemos „užlūžino“, kaip teigė D. Vitkus, ekspertų taryba praėjusią savaitę labai intensyviai diskutavo ir galvojo, kaip būtų galima, kokiomis alternatyviomis priemonėmis pagerinti testavimo situaciją tokio prognozuojamo didelio omikron plitimo sąlygomis.

REKLAMA
REKLAMA

„Paprastas būdas, kurį šiuo metu siūlome, yra padidinti greitųjų antigeno testų prieinamumą visose sveikatos priežiūros įstaigose. Ypač akcentuočiau greitosios medicinos pagalbos sistemą, vaistines, karščiavimo klinikas ir visur kitur sudarant galimybes asmens sveikatos priežiūros specialistams teigiamus antigeno testus nedelsiant įvesti į elektroninės sveikatos sistemą. 

Tuo pačiu metu žengti kitą žingsnį – patikslinti COVID-19 algoritmus greitųjų antigenų tyrimų rezultatą priimti COVID-19 diagnostikoje kaip pakankamą įrodymą ir nereikalaujant papildomo patvirtinimo PGR tyrimu bet kuriomis sąlygomis“, – kalbėjo jis.

Siūlo pripažinti specialų antikūnų tyrimą

Anot D. Vitkaus, jei bus didelis plitimo skaičius, paskiepyti, ir sustiprinančiąją dozę gavę, tačiau vis tiek užsikrėtę asmenys galimai sirgs lengvai arba visiškai besimptomiai.

„Todėl būtų racionalu plėsti imunoglobulino G klasės antikūnų prieš nukleokapsidės baltymą tyrimo prieinamumą Lietuvos laboratorijose ir teigiamą šio tyrimo rezultatą skiepytiems asmenims laikyti pakankamu persirgimo COVID-19 liga įrodymu. Iki šiol Lietu vos laboratorijose buvo susifokusuota į imunuglobulino G klasės tyrimus prieš spyglio baltymą, nes tai yra pagrindinis matas, kaip įvertinti susidariusi imunitetą po vakcinacijos“, – kalbėjo specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip pažymėjo jis, nors nėra pakankamai mokslinių duomenų, kurie rodytų, koks yra pakankamas saugus antikūnų kiekis, tikrai žinoma, kad pasiskiepijus antikūnai prieš minėtąjį nukleokapsidės baltymą nesusidaro.

„Jie susidaro tik persirgus, tai tyrimo teigiamas rezultatas neginčijamai įrodytų buvusį kontaktą su virusu, kuris galbūt praėjo besimptomiai“, – kalbėjo D. Vitkus.

Anot jo, jei galimybių pasas toliau išliktų kaip pandemijos valdymo priemonė, siūloma, kad minėtojo antikūnų testo rezultatui esant teigiamam, vertėtų galimybių paso galiojimą pratęsti iki 5 mėnesių.

Specialistas priminė, kad tokia praktika jau taikoma Izraelyje, kuris visame pasaulyje pirmasis žengė tokį žingsnį.

Savitestavimo sistema

D. Vitkus atkreipė dėmesį, kad taip pat dar būtų galima tobulinti savitestavimo sistemą.

„Labai reikėtų pagalvoti apie savitestavimo skaitmenizavimo galimybes. Įsivaizduokime, asmuo, nusipirkęs vaistinėje testą, perskaitęs jo brūkšninį kodą ir identifikavęs save, pavyzdžiui, savo asmens tapatybės kortele, vėliau atlikęs testą ir pateikęs gautą rezultatą į programėlę mobiliajame telefone, šiuos duomenis galėtų perduoti į tą pačią e.sveikatos sistemą. 

REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, tokių galimybių šiandien omikron bangos atveju jau neturėsime, bet, žiūrint į perspektyvą, manau, apie tokį dalyką reikėtų pagalvoti, kaip būtų galima tą realizuoti šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis“, – sakė jis.

2680 naujų atvejų ir 9 mirtys

Praėjusią parą nustatyta 2680 naujų COVID-19 atvejų, mirė devyni žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Aštuoni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. 

Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė trys 80-89 ir po du 60-69, 70-79, 90-99 metų žmones.

Pilnai paskiepytas buvo vienas asmuo, priklausęs 80-89 metų amžiaus grupei.

Iš 7565 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 682. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 14,3 tūkst. mirčių.

Praėjusią parą beveik 1,5 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta per 16,2 tūkst. žmonių.

Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,6 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

REKLAMA
REKLAMA

Reanimacijose – 90 pacientų

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1107 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 90 iš jų – reanimacijoje.

Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 115 žmonių – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą.

46 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 948 žmonėms.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.

Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiesiems galimybių paso būtų atlaisvinami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek paaugo ir siekia 1182,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis sumažėjo ir siekia 18,1 procento.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo per 547 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 7,6 tūkst. žmonių.


Rašyti komentarą...
žinote
2022-01-11 13:30:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labai reti atvejai, kad turintys daug antikūnų užsikrėstų pakartotinai. Nereikia išradinėti dviračio, antikūnai rodo, kad žmogus persirgęs arba turėjęs pakartotinį kontaktą su virusu ir to užtenka. Pažiūrėkime statistiką (kurią slepiate) ir pamatysite, kad to pakanka. O kad sutriks faizerio pardavimai, tai tikrai. Bet čia ne medicininė problema, o mūsų politikų, užsiimančių skiepų lobizmu, problema.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
Labai reti atvejai, kad turintys daug antikūnų užsikrėstų pakartotinai. Nereikia išradinėti dviračio, antikūnai rodo, kad žmogus persirgęs arba turėjęs pakartotinį kontaktą su virusu ir to užtenka. Pažiūrėkime statistiką (kurią slepiate) ir pamatysite, kad to pakanka. O kad sutriks faizerio pardavimai, tai tikrai. Bet čia ne medicininė problema, o mūsų politikų, užsiimančių skiepų lobizmu, problema.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų