Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje. Skaičiai šokiruoja – šių vaistų per gyvenimą yra vartoję bent 1 iš 4 gyventojų, o vidutinė vartojimo trukmė siekia beveik 7 mėnesius. Jei vienais atvejais šis vaistas būtinas, arti 40 proc. jų vartotojų įklimpę į priklausomybę.

Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje. Skaičiai šokiruoja – šių vaistų per gyvenimą yra vartoję bent 1 iš 4 gyventojų, o vidutinė vartojimo trukmė siekia beveik 7 mėnesius. Jei vienais atvejais šis vaistas būtinas, arti 40 proc. jų vartotojų įklimpę į priklausomybę.

REKLAMA

Naujausiais 2019 m. duomenimis, raminamuosius vartoja apie 4 proc. gyventojų, o tarp kitų Europos šalių Lietuva yra 3 vietoje.

„Jei žiūrėtume, kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste, tai benzodiazepinai išrašomi pakankamai dažnai. <...> Tai rodo, kad vis tik vaistai vartojami ne visai racionaliai“, – Seimo psichikos sveikatos pakomitečio posėdyje neseniai konstatavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Marija Oleškevičienė.

Dažniausiai šių vaistų žmonės griebiasi kankinami nemigos, o jų vidutinė vartojimo trukmė siekia 86 mėnesius arba beveik 7 metus. 

REKLAMA

„Pusė apklaustųjų nurodė vaistus geriantys kasdien, tuo metu anotacijose nurodyta, kad jie gali būti vartojami tik iki 4 savaičių. Priklausomybę turi 36,6 proc. benzodiazepinus vartojusių asmenų“, – konstatavo ji.

Ėmėsi pažaboti receptų padirbinėjimą

M. Oleškevičienė priminė, kad šiuo metu ministerija jau ėmėsi veiksmų racionalaus benzodiazepinų vartojimo link. Dar prieš dvejus metus buvo patvirtintas šių vaistų skyrimo, vartojimo ir nutraukimo metodinės rekomendacijos, įsigaliojusios 2020 m. lapkričio 1 d. 

Kaip atpažinti nerimo, depresijos apraiškas ir mažinti benzodiazepinų skyrimą buvo apmokyta ir apie 1,5 tūkst. šeimos gydytojų, gydytojų rezidentų. Dar 600 specialistų planuojama apmokyti šiemet.

Svarbiausias pokytis – nuo pernai metų 1 d. raminamieji vaistai gali būti išrašomi tik e.receptu, o išimtiniais atvejais – ant specialaus raudonos spalvos blanko.    „Toks sprendimas priimtas dėl padirbamų receptų. Vaistinių duomenimis, 2020 m. buvo 300 apie kartų kreipiamasi į policiją dėl padirbamų receptų, dėl 36 įvykių pradėti tyrimai. Bet tai yra latentinis nusikaltimas, jį sunku išaiškinti, nes vaistininkai iš vaisto ar parašo negali nustatyti, ar receptas tikras. Taigi tikras padirbinėjimo mastas yra nežinomas. 

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat yra neracionalus neapskaitomas legalus benzodiazepinų vartojimas, nes iki šiol paplitęs ilgalaikis vartojimas, tai yra ilgiau nei  12 savaičių. Kitaip, nei rekomenduojama, juos gali išrašyti gydytojai sau ar giminaičiams, gali išrašyti didesnius, nei leidžiama, kiekius, gaunamus per kelis receptus skirtingose vaistinėse. Ir keli gydytojai nežinodami gali išrašyti tą patį ar skirtingus benzodiazepinus tam pačiam asmeniui“, – problemos mastą priminė SAM atstovė. 

Vaistinių apklausos taip pat parodė, kad daugiau nei 50 proc. jų savo darbe rečiau ar dažniau susidūrė su padirbtais receptais. 

Vaistų negausi be diagnozės e.sveikatoje

Anot M. Oleškevičienės, sugriežtinus receptų išdavimo tvarką jau stebimi teigiami rezultatai. Tiesa, ši tvarka atnešė ir minusų.

„Matome, kad apie 30 proc. vaistų buvo išrašyta iki liepos, o po to susilygino, tad labai drastiškai benzodiazepinių vartojimas nesumažėjo. Tačiau žiūrint į metų retrospektyvą, visgi benzodiazepinų vartojimas palaipsniui mažėja.

REKLAMA
REKLAMA

38 proc. psichotropinių vaistų vaistinėse 2021 m. sausio–birželio mėnesiais buvo išduodami su popieriniais receptais, tuo metu nuo liepos mėnesio tokių liko tik 5,2 proc. ir 94 proc. vaistų išduodami su e.receptu“, – pastebėjo ji.

Visgi taip išrašant šiuos vaistus yra ir trūkumų, mat tuomet būtina e.sveikatoje nurodyti diagnozę.

„Ne visi pacientai, vartojantys benzodiazepinus, nori, kad jų vartojimo faktas ir diagnozė atsidurtų e.sveikatoje dėl stigmos ar baimės prarasti darbą. Todėl ministerija ir čia imasi lygiagrečių veiksmų ir veikia darbo grupė, kuri peržiūri sveikatos reikalavimus įvairioms profesijoms ir teisių turėjimui“, – nurodė M. Oleškevičienė.

Receptus išrašydavo kas kelias dienas, nesilankius pas gydytoją

Neplaninius patikrinimus asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimus atliekančios Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) atstovė Ramunė Vaitkevičienė pastebėjo, kad niekada nėra sulaukę pačių pacientų skundų, kurie būtų nepatenkinti jiems skirtu gydymu psichotropiniais vistais ar netinkamai parinktomis dozėmis.

REKLAMA
REKLAMA

„Greičiausiai pacientai yra patenkinti gydymu arba nenori to viešinti“, – sakė ji. 

2016–2017 m. atlikti plačios apimties 24 įstaigų patikrinimai atskleidė, kad problemos fiksuotos tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje.  

„Didžiausia problema tais metais susijusi su vaistų receptų vagystėmis ir klastotėmis. Iš tikrųjų mums komisariatai pristatė didžiulius skaičius receptų tiesiogine to žodžio prasme dėžėse ir bulvių maišuose. Mes juos bandėme sugrupuoti ir ištirti. Tokio konkretaus teiginio, kad tai buvo sąmoninga gydytojų veikla, negalėtum teigti, trys gydytojai vertėsi tuo vertėsi sistemingai ir plačiu mastu“, – pasakojo R. Vaitkevičienė.

Kaip nurodė ji, pažeidimai ir klastojimų mechanizmai buvo patys įvairiausi. Vaistai buvo išrašomi ir niekada gydymo įstaigoje nesilankiusiems asmenims, prisirašiusiems, tačiau kurie nesiregistravo ir konkretaus vizito nebuvo. 

„Taip pat išrašydavo be jokio pagrindimo sveikatos istorijoje – nei indikacijų, nei diagnozių. Ir maksimalios dozės kai buvo viršijamos, išskaidomos į kelis receptus, kad nebūtų pastebima“, – vardijo ji.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip nurodė VASPVT atstovė, po patikrinimų teko sustabdyti vienos privačios įstaigos profesoriaus veiklą ir patikrinti profesinę kompetenciją, mat užfiksuotas ilgametis sistemingas pažeidimas. „Su vienu pacientu užmegzti ryšiai ir receptai buvo rašomi kas keletą dienų ir įspūdingomis dozėmis. Bendra suma – virš 5 tūkst. tablečių“, – sakė R. Vaitkevičienė. 

Ji konstatavo, kad ženklus lūžis fiksuotas įvedus naujus reikalavimus dėl receptų išrašymo ir matomas akivaizdus pažeidimų apimčių kritimas.

Šeimos gydytojai atsisako išrašyti

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė konstatavo, kad kai kurie žmonės nebuvo labai laimingi dėl šių pokyčių.

„Jie ieškojo įvairių kitų sprendimų, tarp jų – ir važiavimas į užsienį, bet tai labai maža dalis. Dalis žmonių šių vaistų ieško nelegaliais būdais, bet didžioji dalis prisitaikė“, – pasakojo gydytoja.

Ji neslėpė, kad atsiradus prievolei rašyti elektroninius receptus buvo tam tikro nerimo. „Bet baimės iš dalies buvo perdėtos, nes tai padėjo kai kuriems pacientams, kurie oficialiai buvo įvardyti kaip piktnaudžiaujantys benzodiazepinais, padėjo savotiškai susimažinti vaistų dozes ir net nutraukti juos.

REKLAMA
REKLAMA

Problema išlieka ta, kad vis dar yra išgąsdinti šeimos gydytojai ir jie kartais atsisako rašyti benzodiazepinus. Kartais juokinga, kad aš turiu per pacientą turiu sakyti [šeimos gydytojui] ne tai kad gali ar negali išrašyti. Kitą kartą kalbama apie tai, kad privaloma. Benzodiazepinai vis tik yra vaistai, jei jie taip ir naudojami, jie yra vaistai. Problemos atsiranda, kai jais piktnaudžiaujama“, – komentavo R. Mazaliauskienė. 

Raminamuosius skiria net prie menkiausių simptomų

Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas profesorius Julius Kalibatas situaciją dėl šeimos gydytojų pasimetimo daugiau aiškino didžiuliu pandeminiu krūviu, kai per dieną tekdavo priimti po 60–80 pacientų.

„Šeimos gydytojai siųsdavo pas psichiatrą, nes fiziškai nebuvo galimybių detaliau tirti tai ir atsirado atvejų ir skundų, kad šeimos  gydytojas neišrašo. Šiaip šeimos gydytojas puikiai žino, kad gali išrašyti benzodiazepinus ir tą daro, kai to reikia. Ir kai krūviai tampa normalūs ir galės gydytojas dirbi pilnai savo kompetencijų ribose, tokių problemų daugiau neturėtų būti“, – pastebėjo jis. 

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl Lietuvoje išrašoma tiek daug šių vaistų ir kodėl esame vieni pirmaujančių? J. Kalibatas pažymėjo, kad daugelyje Vakarų šalių šeimos gydytojai depresijai nustatyti naudoja depresijos nerimo skales, kurios leidžia nustatyti, kokios formos depresija – lengva, vidutinė ar sunki. 

„Daugumoje šalių, jei depresija lengvos formos, medikamentinis gydymas netaikomas, pacientas siunčiamas psichologo konsultacijai. Dažnai jie ir susitvarko. Pas mus įprasta, kad nerimo, depresijos lygis nefiksuojamas ir atsiradus menkiausiems simptomams skiriami benzodiazepinai. <…> Jų skyrimas esant net nuotaikų sutrikimams, menkiausiems nemigos atvejams, gydytojai skirdavo benzodiazepinus. Ir labai svarbu šeimos gydytojo mokymai, kad jie suprastų, kada tikrai reikia skirti šiuos vaistus“, – pasakojo šeimos gydytojas. 

Jis pridūrė, kad jei priklausomi nuo vaistų pacientai kitose šalyse siunčiami į priklausomybės centrus, pas mus šie centrai daugiau sprendžia alkoholizmo, narkotikų problemas.

O kas davė teisę uždrausti juos naudoti, jei žmogui 70 metų ir jam tinka maža dozė, jis jaučiasi nuo jų gerai, susitvarko miegas, tai ko tokiam nerašyti??! Argi geriau te žmogus kankina arba psichozė, o tada jau galima ir holiperidolį naudot, o nuo jo širdis kenčia. Čia tik biznio reikalas. Niekas neturi kištis į kito sveikatą. Te geriau narkotikus draudžia, o ne reklamuoja.
Gal tegul valdžios bepročiai galvoja ką daro su žmonėmis jei tiek segančių depresija ir vartojančių raminančius ?
Tai po 5 ar 7 metu vartojimo kaip nutraukti,nes uzsienyje yra shemos kaip tai daryti,o pas mus neberaso,zmogu palieka kenteti,pereiti prie kitu,bukle palengvinanciu preparatu ar narkotiku.Kas gerai jauciasi nevartoja tokiu vaistu,o daktarai kad neiedkoti tikros ligos,skiria raminancius ir zmones iklimpsta...Nera geru centru ,padedanciu tokiam ligoniui...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų