Apie tai kalbanti LSMU Kauno ligoninės gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė priduria: kad ir kaip COVID-19 keistųsi, niekas sirgti nenori, o užsikrėtęs siekia virusą įveikti greitai ir lengvai. Todėl paklausta, kaip tai padaryti, medikė dalijasi mokslinėmis įžvalgomis.
Rizika – dėl amžiaus ir gretutinių ligų
J. Knašienės teigimu, tiek pasaulio, tiek Lietuvos sergamumo koronavirusu statistika rodo: didžioji dauguma – apie 80 proc. – pacientų COVID-19 serga lengvai. Ant jos, tai tik patvirtina aktyviai viešojoje erdvėje apie ligą kalbantis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius, kuris nupasakoja sunkiau sergančių pacientų situaciją.
Medikė atkreipia dėmesį, kad apie 14 proc. suaugusiųjų koronavirusu serga sunkiai, jiems kritiškai sumažėja deguonies kiekis kraujyje, vargina dusulys. 5 proc. pacientų liga būna kritinė: vystosi kvėpavimo nepakankamumas, šokas, įvairių organų veiklos sutrikimai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, vaikų sergamumas siekia apie 1–2 proc. ir jiems dažniausiai stebima lengva ar nebyli ligos eiga, rečiau – vidutinio sunkumo, labai retai – sunki ligos forma, rašoma pranešime spaudai.
„Nuo pat pandemijos pradžios imta kalbėti apie vyresnius nei 60-ies pacientus. Jiems liga gali būti sunkesnė ir kilti sudėtingesnių komplikacijų. Taip pat koronavirusas ypač pavojingas sergantiems lėtinėmis ligomis – širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, cukriniu diabetu. Taip pat kovojantiems su onkologinėmis ligomis, antsvoriu. Tai būdinga ir vaikams – turėdami gretutinių ligų, jie koronavirusu serga sunkiau. 80 proc. kritinės formos liga užklumpa mažuosius pacientus, kuriems nustatyti reikšmingi imuninės sistemos sutrikimai. Papildomą pavojų jiems kelia ir vėžys, širdies ligos, nutukimas bei cukrinis diabetas“, – pabrėžia J. Knašienė.
Lemia ir imuninė sistema, ir genai
Paklausta, kokią įtaką susirgti koronavirusu lemia imuninė sistema, medikė tikina – nuo jos priklauso labai daug. Pastaroji apsaugo organizmą nuo bakterijų, virusų ir grybelių, šalina mirusias arba pakitusias ląsteles, užtikrina vidinę pusiausvyrą. Todėl imuninės sistemos stiprumas rodo, ar pacientai apskritai susirgs, kaip sunkiai liga vystysis.
„Ši organizmo apsauga skirstoma į įgimtą ir įgytą. Pirmoji imuninės sistemos forma dar vadinama paveldima. O įgytoji susiformuoja persirgus tam tikra infekcine liga arba nuo jos pasiskiepijus. Verta pabrėžti, kad įgimta imuninė sistema reaguoja į patogenus – biologinius ligų sukėlėjus. Turėdami tokią jos formą, vaikai būna stipresni, todėl lengviau gali įveikti infekcijas nei suaugusieji. Be to, šių pacientų organizmas – sveikesnis, o įgimtos imuninės sistemos atsakas ir reguliavimo mechanizmai veikia veiksmingiau. Taip mokslininkai aiškina lengvesnę koronaviruso eigą vaikams. Vyresnių pacientų imuninė sistema turi geresnę atmintį: ji sėkmingai susidoroja su anksčiau jau pažįstamomis infekcijomis, bet su naujais patogenais kovoja prasčiau“, – kalba medikė.
Visgi, anot J. Knašienės, tikslių ir aiškių atsakymų, kas lemia ligos eigą, mokslininkai kol kas neturi. Medikės teigimu, dalis mokslinių studijų rodo, jog ligos sunkumas priklauso ir nuo genų. Jų kiekvienas turime skirtingas kombinacijas, todėl nevienodai reaguojame į koronavirusą.
„Genai lemia imlumą ligai – galimybes virusui prasiskverbti ir infekuoti ląsteles. Taip pat jie turi įtakos ligos sunkumui, nes veikia imuninės sistemos atsaką. Pavyzdžiui, vieni genų variantai lemia, lengvai ar ne susidarys specifiniai būtinieji antikūnai. Kiti svarbūs virusui prasiskverbti į ląsteles. Treti gali sutrikdyti tiek įgimtos, tiek įgytos imuninės sistemos veiklą. Taip pat nustatytas ligos sunkumo ir uždegiminių procesų ryšys. Jeigu jų parametrai viršija normas, tikėtina, kad COVID-19 pacientai sirgs sudėtingiau“, – pasakoja gydytoja.
Veiksmingų priemonių nuo koronaviruso yra
Nors vyrauja nuomonė, kad koronavirusu lengviau serga jauni ir gretutinių ligų neturintys pacientai, J. Knašienė akcentuoja – sunkiai gali susirgti ir jie. Antri pandemijos metai parodė, kad COVID-19 infekcija grėsminga ne tik vyresnio amžiaus ar ligotiems žmonėms, bet ir jaunesniems, sveikiems pacientams, taip pat vaikams.
Pasak gydytojos, kaip organizmas sureaguos į virusą, ar suveiks imuninės sistemos apsauga, priklauso nuo daugybės veiksnių: amžiaus, lyties, genų, ligų, žarnyno veiklos. Todėl rūpintis savimi šiuo metu, anot jos, yra gyvybiškai svarbu. Vienas būdų – užtikrinti nepriekaištingai veikiančią imuninę sistemą.
„Tam pasitelkiami polifenoliai. Vieni labiausiai ištirtų – kurkuminas, išgautas iš ciberžolių, ir resveratrolis, arba japoniniai pelėvirkščiai. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad jie gali padėti apsaugoti organizmo ląsteles nuo pažeidimų, veikia uždegimą, imuninę sistemą. Mokslinėje literatūroje* nurodoma, kad kurkuminas ir resveratrolis gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką, apsunkinti viruso patekimą į ląsteles, padėti slopinti viruso dauginimąsi, teigiamai veikia imuninę sistemą, gali apsaugoti organizmo ląsteles nuo pažaidos, taip pat padeda organizmui greičiau atsigauti po COVID-19 ligos.
Problema tik ta, kad gaunami su maistu, tablečių ar kapsulių forma, šie polifenoliai pasisavinami prastai. Todėl mokslininkai sukūrė inovatyvios skystos formos kurkuminą ir resveratrolį. Taip užtikrinamas net iki 6 kartų geresnis veikliųjų medžiagų pasisavinimas, taip pat skysti polifenoliai tinka jautrų skrandį turintiems pacientams, kurių kepenys, virškinimo traktas pažeisti gydymo“, – pabrėžia medikė.
Padėti sau ir palaikyti imuninę sistemą turėtų kiekvienas, o siaučiant pandemijai, rūpinimasis asmenine imunine sistema turėtų būti nuoseklus, visapusiškas ir atsakingas.
„Daugybė žmonių Lietuvoje serga įvairiausiomis lėtinėmis ligomis. Pridėkime stresą, nuovargį – veiksnius, išbalansuojančius darnią organizmo veiklą, slopinančius imuninę sistemą. Todėl būtina tinkamai sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, miegą, vengti streso. Tai ypač teigiamai veikia imuninę sistemą, o drauge su sportu, reguliariu fiziniu aktyvumu, grynu oru leidžia ją išlaikyti nepažeistą. Labai svarbu, kad organizmui netrūktų ir vitamino D. Tik tokios minėtos kompleksinės priemonės gali užtikrinti, jog viruso pavyks išvengti, o susirgus – pasveikti kuo greičiau“, – reziumuoja gydytoja.
