„Remiantis Didžiojoje Britanijoje surinktais duomenimis, mitybos nepakankamumo rizika sergant COVID-19 infekcija siekia maždaug 50 proc. – tai reiškia, kad kas antras šia infekcija sergantis ar persirgęs pacientas gali turėti mitybos nepakankamumą. Šią būklę išduoda nebūtinai tik normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI), bet ir perpus ar trečdaliu sumažėjusios suvalgomo maisto porcijos ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį“, – sako Santaros klinikų gydytoja dietologė Gertruda Babravičienė.
Kovoje su COVID-19 infekcija mitybos svarba yra pernelyg nuvertinama
Kaip ir po bet kurios ligos, taip ir po COVID-19 infekcijos, pacientas būna nusilpęs ir jam reikia laiko atsigauti. Gydytojos dietologės teigimu, tokie pacientai dažniausiai skundžiasi bendru silpnumu, nuovargiu, mieguistumu ir apetito stoka, taip pat ir uoslės bei skonio dingimu, kuris kartais lieka net persirgus šia infekcija. Šiems pacientams būdinga ir koncentracijos stoka, atminties sutrikimai. Visi išvardinti ir kiti susiję simptomai priskiriami postkovidiniam sindromui, rašoma pranešime spaudai.
„Kaip gydytojai dietologei, man šie pacientai yra svarbūs dėl to, jog jie papuola tarsi į užburtą ratą. Ligoniai jaučiasi blogai dėl COVID-19 sukeltų simptomų, todėl smarkiai sumažėja suvalgomo maisto kiekis. Tačiau, kai organizmui trūksta maisto medžiagų, sveikimo procesas lėtėja ir tampa dar sudėtingesnis. Nors liga nauja, rekomendacijos galioja tos pačios kaip ir sergant bet kuria kita liga, kuomet sveikimo procesui naudojami organizmo resursai. Norėčiau pabrėžti, kad rekomendacijos visiems negali būti vienodos, kadangi tiek pačios ligos sunkumas, tiek liekamieji reiškiniai skiriasi“, – akcentuoja gydytoja G. Babravičienė.
Tinkama mityba reikalinga visiems pacientams, tačiau kovojant su COVID-19 infekcija ir jos komplikacijomis, mitybos reikšmė tampa dar svarbesnė.
„Tenka apgailestauti, kad neretai pamirštama atkreipti dėmesį į sergančiojo suvalgomo maisto kiekį arba dėmesys atkreipiamas per vėlai. Žmogus, galbūt net ligoninėje gulėdamas, suvalgo vos kelis šaukštus maisto. Jo kūno svoris mažėja dėl to, kad jis nevalgo, o dar organizmas kovoja su labai rimta infekcija, tad naudojami visi paciento resursai“, – pabrėžia dietologė.
Baltymai – pirmoje vietoje, angliavandeniai – antroje
Jeigu maistas nekokybiškas arba jo kiekis yra nepakankamas, organizmui ima trūkti medžiagų, kurios yra tiek imuninės sistemos dalis, tiek statybinė mūsų organizmo dalis. Ligos atveju yra ypatingai svarbūs baltymai. Jeigu baltymų trūksta, žmogus sveiksta kur kas lėčiau, prastėja gaunamo gydymo efektyvumas ar jo tolerancija.
„Pirmiausiai reikia įvertinti, ar žmogus valgo pakankamai, tada atkreipti dėmesį į tai, ką jis valgo, ar pakankamai įvairus jo racionas. Dažnai specialistai neatkreipia dėmesio į tai, kad ir nutukimu sergantis COVID-19 infekcija susirgęs žmogus gali turėti mitybos nepakankamumą. Šeimos gydytojai išoriškai įvertina žmogaus kūno svorį ir neužduoda dviejų svarbiausių klausimų – ar sumažėjo maisto kiekis ir ar pastaruoju metu buvo svorio pokyčių. Jau šie du klausimai atsako į labai daug – po to tikslingai galima įvertinti baltymų ir albumino koncentraciją kraujyje bei kitus mitybos nepakankamumą atspindinčius rodiklius“, – komentuoja gydytoja G. Babravičienė.
Anot jos, pirmoje vietoje – baltymai. Jeigu nėra specifinės dietos ir žmogus valgo mėsą, žuvį, pieno produktus, tai greičiausiai jis gauna pakankamai baltymų. Bet jeigu smarkiai sumažėja paciento suvalgomo maisto kiekis, svarbiausia, kad jo maistas bent jau būtų baltymingas – tai pieno produktai, kiaušiniai, mėsa, žuvis, ankštinės daržovės.
Antroje vietoje, pasak gydytojos dietologės – angliavandeniai, kurie yra energijos šaltinis. Tai yra pilno grūdo produktai: duona, makaronai, įvairios kruopos. Skaidulingas maistas netinka tik tuo atveju, jei yra sutrikusi žarnyno funkcija. Skaidulos – medžiagų šaltinis gerosioms žarnyno bakterijoms, o jos atsakingos už imuninę sistemą. Vaisiai ir daržovės yra ne tik skaidulų, bet ir vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui reikalingų medžiagų šaltinis.
„Jei žmogus suvalgo nepakankamai, tuomet dažnai rekomenduoju medicininės paskirties papildomo maitinimo gėrimus. Juos pacientams rekomenduoju dėl to, kad mažame tūryje gėrimo yra visos sergančiam ar po ligos atsigaunančiam žmogui reikalingos maisto medžiagos, vitaminai, mineralai. Kai žmogus neturi apetito, jam kur kas lengviau išgerti nedidelį kiekį kaloringo gėrimo, nei suvalgyti didelę porciją maisto. Tai yra numeris vienas, ką rekomenduojame pacientų artimiesiems, kurie klausia, kuo gali jiems padėti, ką atnešti į ligoninę. Tai nepalyginamai geriau nei maistine prasme beverčiai saldumynai ar bandelės“, – teigia gydytoja G. Babravičienė.
Netikslingai vartojami maisto papildai nepadės
Žmogus po bet kokios ligos stengiasi greitai atstatyti savo jėgas, todėl, anot gydytojos dietologės, labai dažnai pradeda gausiai vartoti įvairius papildus, tam išleidžia krūvas pinigų, o naudos negauna.
„Kartais padarius kraujo tyrimus pamatome, kad žmogui netrūksta nei geležies, nei magnio, o žmonės vartoja jų preparatus. Jokiu būdu nerekomenduojame vartoti papildų bet kaip – visada geriau tai daryti tikslingai, antraip galima net sutrikdyti sveikatą. Jei tai vitaminai, kurie kaupiasi organizme, gali atsirasti įvairioms hipervitaminozėms būdingų požymių ir simptomų. Jei inkstai ir kepenys sveiki, tai vandenyje tirpių vitaminų perteklius tiesiog pašalinamas iš organizmo“, – pažymi ji.
Gydytoja G. Babravičienė pataria verčiau pasitarti su gydytoju, esant reikalui pasidaryti kraujo tyrimą, ir tik tada tikslingai vartoti papildus.
„Svarbiausia visgi yra tinkama mityba. Rekomenduojame susidėlioti valgymo režimą, nepraleidinėti valgymų, kiekvieną kartą pagalvoti apie lėkštę – ar joje yra daržovių, angliavandenių, baltymų, augalinės kilmės riebalų. Esant maisto medžiagų trūkumui – vartoti medicininius gėrimus“, – sako gydytoja dietologė.
