Portalas tv3.lt pakalbino buvusį ilgametį „Žalgirio“ žaidėją, dabar trenerį Vitoldą Masalskį, kuris pasidalijo mintimis apie kauniečių žaidimą Eurolygoje ir apie būsimus mūšius su pagrindiniu priešininku LKL pirmenybėse Vilniaus „Lietuvos rytu“.
V. Masalskis vienas iš retų šalies krepšinio specialistų, kuris itin nuodugniai analizuoja „Žalgirio“ žaidimą, nuolat po du kartus peržiūri kauniečių rungtynes Eurolygoje.
Keliais balais įvertintumėte žalgiriečių pasirodymą Eurolygoje?
Penkiais iš dešimties. Ne daugiau. Prieš sezoną „Žalgirio“ treneriai kalbėjo, kad komandos stiprybė bus ilgas atsarginių žaidėjų suolelis. Buvo manoma, kad komandą tems lietuviai. Tačiau daugelis krepšininkų neatliko tų funkcijų, kurių norėjo klubo savininkai, treneriai, sirgaliai.
Vilčių nepateisino Martynas Pocius, Renaldas Seibutis, taip pat Jerome'as Randle'as, Brockas Motumas, Olivier Hanlanas. Šis kanadietis trumpai sublizgėjo, kai jam buvo leista daug improvizuoti, žaisti vienas prieš vieną. Kai O. Hanlanas buvo įspraustas į šiokius tokius rėmus, jis vėl išnyko. Manau, Lukas Lekavičius galėjo žaisti ilgiau ir būtų pasirodęs ne prasčiau nei J. Randle'as.
„Žalgiriui“ trūko lyderio, koks praėjusį sezoną Jamesas Andersonas, anksčiau – Sonny Weemsas. Nebuvo lygiavertės pamainos Pauliui Jankūnui. Sunkiojo puolėjo pozicijoje rungtyniaujantis Motumas psichologiškai silpnas krepšininkas, be to, prastai ginasi. Labai svarbu, kad vadinamasis ketvirtasis numeris gerai pataikytų iš toli, tarkim, kaip broliai Lavrinovičiai. Tuo tarpu Motumas Eurolygoje tritaškius mėtė nekaip (35 proc. taiklumu – aut. past.).
Paskutiniame „Top 16“ etapo ture stebėjau Madrido „Real“ ir Maskvos srities „Chimki“ mačą. Jis man paliko didžiulį įspūdį: didžiuliai greičiai, puikus pataikymas. Jei palygintume su „Žalgirio“ žaidimu, tai skirtumas toks, kaip tarp LKL ir Regionų lygos klubų.
Ar sutinkate su „Žalgirio“ direktoriaus Pauliaus Motiejūno mintimi, kad nuo kito sezono reikia daugiau remtis pajėgesniais užsieniečiais, o ne lietuviais.
Taip. Galima rasti ir nebrangių, bet gero lygio antrosios linijos žaidėjų iš užsienio. Jie pigesni nei, pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės gynėjai. „Žalgiriui“ reikia daugiau pergalių Eurolygoje. Žiūrovams tai svarbiausia, o ne tai, keliais lietuviais mažiau ar daugiau žais komandoje.
Komplektuojant sudėtį itin svarbu žiūrėti, ar krepšininkas alkanas pergalių, ar ne. Jei žaidėjas jau daug užsidirbo, iškovojo įvairių titulų, didelė tikimybė, kad jis nebus kovotojas aikštėje. Manau, reikėtų vengti ir tokių krepšininkų, kuriuos anksčiau kamavo traumos. Pavyzdžiui, Pociui dabar, mano nuomone, atsiskleisti trukdo anksčiau patirtos traumos.
Reikia surasti ir vieną kitą tokį žaidėją, kuris ne tik pataikytų laisvas, bet ir sugebėtų įmesti per rankas, iš 8 ar 9 metrų atstumo, gerai atakuotų stabtelėjęs po driblingo. Tarkim, „Barcelona“ gynėjas Pau Ribas pataikė nemažai metimų iš itin sudėtingų padėčių, ir tai nulėmė rungtynių su „Žalgiriu“ baigtį.
Taip pat svarbu, kad žaidėjai tiktų Šarūno Jasikevičiaus propaguojamam stiliui. Neabejoju, kad pats Šaras aktyviai dalyvaus komplektuojant komandą. Jis ne toks žmogus, kuriam nesvarbu laimėti. Žiūrovams maloniau, kai žaidžiama greitas krepšinis, daug kamuolio judėjimo.
Dalis sirgalių, specialistų teigia, kad „Žalgirio“ vadovams nereikėjo atleisti Gintaro Krapiko?
Sunku pasakyti. Vadovaujant Jasikevičiui žalgiriečiai patyrė tik du triuškinamus pralaimėjimus, visose kitose rungtynėse demonstravo didelį kovingumą. O juk kauniečiams teko grumtis su Europos krepšinio monstrais.
Šių dviejų specialistų propaguojamas krepšinis skiriasi. Jasikevičius bandė padidinti žaidimo tempą, pagreitino derinius, tačiau ir Šarūnas su dabartiniais žaidėjais negalėjo išspausti daugiau.
Jiems tiesiog trūksta meistriškumo. „Žalgiryje“ stigo kūrėjų, o toks buvo Jasikevičius. Galbūt pats kūrybiškiausias gynėjas yra Kasparas Vecvagaras. Jis gerai skaito žaidimą, neblogai atlieka pikenrolą.
Dabar dažnai kalbama, kad viskas krepšinyje prasideda nuo gynybos, kad ji daug svarbesnė nei puolimas. Aš taip nemanau. Aišku, gynyba yra svarbu, bet jei tu turi savo komandoje aukšto lygio kūrėjų, individualiai stiprių krepšininkų, gali įveikti bet kokią gynybą.
Kaip vertinate tai, kad Š. Jasikevičius sutiko diriguoti „Žalgiriui“, nors turbūt jautė, kad mirtininkų pavadintoje F grupėje nepavyks nuversti kalnų? O tai juk gali turėti neigiamos įtakos Šarūno kaip trenerio karjerai. Kitą sezoną gali būti net sunkiau, kai Eurolygoje kovos mažiau ekipų, o silpnų varžovų apskritai neliks...
Manau, kad Šaras viską pasvėrė teisingai. Jam būtų per daug rizikinga dabar rinktis didelio biudžeto klubus, nes jei truputį nepasiseks, gali būti greitai atleistas. O „Žalgiryje“ jis galės apšilti kojas, o tada jau dairytis į stipresnius klubus.
Dabar kauniečiams svarbiausia apginti LKL čempionų titulą, tačiau į jį ryžtingai taikosi ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Kuri komanda turi daugiau šansų triumfuoti Lietuvos krepšinio lygoje?
Jei „Žalgiriui“ šį sezoną nebepadės Robertas Javtokas, abiejų komandų galimybes vertinčiau vienodai. Jei, tarkim, pasirodys Javtokas, tada „Žalgiriui“ duočiau 60 proc., vilniečiams – 40.
Neabejoju, kad šie klubai susitiks finale. Viska krypsta to link, kad žalgiriečiai turės namų aikštės pranašumą, o tai labai svarbu. Kita vertus. „Lietuvos rytas“ turi daugiau gerų metikų. Jasikevičius ir Tomas Pačėsas tie treneriai, kurie trokšta nuolat laimėti, o ne tik būti rungtynių dalyviais. Bus labai įdomu.
„Žalgiris“ turi nemažai skolų, bet vis tiek siekia kiekvienais metais žūtbūt nugalėti „Lietuvos rytą“. Gal reikėtų paaukoti vieną kitą LKL sezoną ir greičiau atiduoti skolas?
Nemanau. Žinoma, skolas reikia grąžinti, bet reikia stengtis ir laimėti Lietuvos čempionatą. Jei kauniečiai aukos sezonus, gali nusigręžti žiūrovai, rėmėjai. Žalgiriečiai, kai žaidžia su sostinės komanda, dažniausiai kovoja su dviguba energija Tai yra įaugę į kraują Kauno krepšininkams. Net mes, „Žalgirio“ veteranai, kai rungtyniaujam prieš „Statybos“ veteranus, visada kaunamės iš visų jėgų.
