Mūsų šalyje įprasta džiaugtis krepšiniu, lankytis varžybose bei sirgti už Lietuvos rinktinę prie televizorių ekranų. Kita vertus, rečiau pagalvojama apie tai, kad prie Lietuvos krepšinio pergalių prisideda ne vien talentingi krepšininkai, bet ir nuolat vystoma pagrindinių šalies miestų infrastruktūra.
Dabartinės kartos krepšinio žaidėjai Lietuvoje stebisi ir džiaugiasi, kad jų lankytos mokyklos ar kiemai neatpažįstamai pasikeitė – juose sudarytos geresnės sąlygos krepšiniui nei anuomet, teigiama pranešime spaudai.
Apie pokyčius krepšinio srityje Vilniuje ir krepšinio ateitį sostinėje kalbamės su „Lietuvos ryto“ krepšininku Martynu Gecevičiumi.
Kaip prasidėjo Tavo, kaip krepšininko, kelias Vilniuje?
Galima teigti, kad viskas prasidėjo vaikystėje, tarsi tai – buvo užprogramuota. Aš gimiau ir užaugau Vilniuje. Mano visa šeima žaidė ir mylėjo krepšinį, todėl ir atsidūriau tiek šeimos, tiek savo noro pastūmėtas, krepšinio aikštelėje.
Kokios sąlygos žaisti krepšinį, sportuoti ir bandyti tapti profesionalu yra dabar?
Aš pats baigiau Marčiulionio krepšinio mokyklą. Šiuo metu, jei tik yra noro, įsteigta daug bei įvairių sporto mokyklų ir sporto centrų, kuriuose gali žaisti krepšinį. Viskas yra atnaujinta ir atrestauruota. Todėl jeigu žmogus turi drąsos ir noro kažko pasiekti, šiandieniniame Vilniuje jis tikrai atras visas sąlygas tai gauti.
Kas per tuos metus kai tik pradėjai mėtyti kamuolį į krepšį iki šiandien pasikeitė Lietuvos sostinėje?
Teko lankytis mokykloje, kurią pats baigiau. Mūsų laikais viskas buvo pasenę ir nerenovuota. O dabar beveik visos mokyklos turi puikias sporto sales, stadionus. Viskas atnaujinta. Taip pat mieste yra tikrai pakankamai žaidimo aikštelių, kurios padengtos krepšiniui žaisti reikalinga danga. Mūsų laikais sporto salės žiemą būdavo šaltos ir drėgnos, tačiau dabar – viskas priešingai.
Kas nulemia daugiausiai pozityvių pokyčių Vilniaus miesto krepšinio padangėje? Visų pirma turėtume pasakyti ačiū miesto valdžiai. Nors mes visi kartais ant jų pykstame, turime pripažinti, kad jei ne jie, dabar viso to, ką turi būsimi krepšininkai, neturėtume.
Esi daug keliavęs po Europą, lankęsis miestuose, kurie krepšiniui skiria daug dėmesio. Kaip šiandien jų kontekste atrodo Vilnius?
Drąsiai galiu sakyti, kad gerai. Ypač, jeigu lygintume su tuo, kas buvo prieš gerus dešimt metų. Vilniuje yra tiek valstybinių, tiek privačių sporto mokyklų, taip pat steigiamos įvairios stipendijos. Todėl manau, skųstis, kad nėra sąlygų žaisti krepšinį, nereikėtų. Jei kažko kam nors stinga, tai tik noro pasiimti kamuolį ir išbėgti į aikštelę.
Manau, kad šiuo metu Vilniuje viskas yra gerai. Tik mes kartais iš noro „pabambėti“ nebematome to, ką turime. O iš tikrųjų Vilnius turi visas reikalingas sąlygas būsimoms krepšinio žvaigždėms sportuoti bei tobulėti.
Ar daug permainų sportui atnešė dabartinis meras?
Tiksliai pasakyti negaliu, tačiau jis dažnai dalyvauja varžybose ir palaiko mūsų komandą. Domisi komandos žaidimu ir krepšinio tobulėjimu Lietuvoje. Mūsų klubo valdžia dažnai sako, kad Meras daug prisideda prie klubo gyvasties. Palaiko ir myli tiek krepšinį, tiek mūsų komandą.
Kuo svarbus krepšiniui Artūro Zuoko įsitraukimas ir dėmesys?
Tiek jaunam, tiek vyresniam yra malonu, kai į varžybas atvažiuoja aukšto rango asmenys. Kai su tavimi bendrauja kaip su sau lygiu. Džiugu, kad domisi tavo žaidimu bei rezultatais, rūpinasi dėl treniruočių kokybės. Visas tas dėmesys skatina ir motyvuoja, ypač jaunus žaidėjus, žaisti dar geriau ir tobulėti. Tai labiau nematoma nauda, nei apčiuopiama, bet ji duoda daugiau, nei žinojimas, kad kažkas vien atrestauravo krepšinio aikštelę ir daugiau nebesidomi tavimi.
Kaip manai, kokia Vilniaus, kaip krepšinio miesto, ateitis, žinant šiandienos tendencijas?
Visi miestai nori nugalėti, todėl manau, kad to nori ir mūsų meras. Žinau, nes tai tikrai jaučiasi tiek bendraujant su juo, tiek matant jo darbus bei sekant pradėtą veiklą.
