Sporto mokslininkų konferencijoje – patarimai pandemijos gniaužtuose atsidūrusiems sportininkams

Gausėjant žinių, kad Tokijo vasaros olimpinės žaidynės įvyks ir pasaulį nudžiuginus žiniai apie COVID-19 skiepus bei jų veiksmingumą, sporto mokslininkai taip pat prabyla apie naujas galimybes, padėsiančias sportininkams tinkamai pasiruošti artėjančiam svarbiausiam sporto renginiui.

Mokslininkai neslepia, kad su pandemija išryškėjo daugiau su sportininkų sveikata susijusių klausimų ir naujovių, kurie aktualūs ne tik pradedantiems ar ilgus metus profesionaliai sportuojantiems sportininkams, bet viso pasaulio sporto elitui.

„Džiaugiamės, kad sporto mokslininkai toliau intensyviai dirba, nes sportas iš šio pasaulio niekada neišnyks, nežiūrint į jokias pandemijas“, – bendradarbiavimo svarbą pabrėžia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Naujoves ir iššūkius sportininkams mokslininkai aptarė Lietuvos sporto universiteto (LSU) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Sportininkų rengimo valdymas“. Pasak LSU rektorės prof. Dianos Rėklaitienės, sporto mokslininkai suvienijo jėgas dėl atletų pasiruošimo olimpiadai – patirtimi dalijosi su pasaulio futbolo vicečempione Kroatijos rinktine ir su daugkartine pasaulio moterų ledo ritulio čempionatų prizininke Suomijos rinktine dirbantys specialistai. Garsiai prabilta apie sportininkų psichologinę būklę, kaip reikšmingą rezultatams pasirengimo dalį, dopingo skaudulius ir kodėl mokslininkai rekomenduos atsisakyti didelės dalies maisto papildų. 

„Nors šalyje turime pandeminę situaciją, stengiamės padaryti viską maksimaliai gerai. Tai sunkus periodas, kurį turime išgyventi. Mūsų atletai, nepaisant pasikeitusių sąlygų, toliau sportuoja, treneriai ieško būdų būti kūrybiškesniais, mokslininkai tęsia tyrimus, padėsiančius atletams ne tik pasiekti geriausių rezultatų, bet ir išlaikyti motyvaciją“, – sako prof. D. Rėklaitienė.

Sportininkų psichologija pandemijos metu ir pasirengimas alinančiam Tokijo karščiui

LTOK Sporto direkcijos programų vadovė Lina Vaisetaitė teigia, kad kaip ir visi žmonės, taip ir atletai pandemijos metu patiria didesnes psichikos sveikatos problemas.

REKLAMA

„Ypač svarbu šias problemas pažinti ir laiku kreiptis pagalbos. Psichikos sveikatos problemas patiria nuo 5 iki 35 proc. elito sportininkų kasmet. Jas gali įtakoti nuolatinis aplinkinių spaudimas siekti kuo geresnių rezultatų, įtemptas treniruočių grafikas, griežtas režimas, buvimas toli nuo šeimos, asmeninio gyvenimo problemos, netikėtai nutraukta sportinė karjera. Psichikos sveikatos problemos gali būti išgydomos per psichoterapiją, psichologo konsultacijas, hospitalizaciją“, – teigė ji pabrėždama, kad koronaviruso sąlygomis ruoštis sportininkams ypatingai sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, todėl sporto psichologo vaidmuo sportininko rengimo cikle tampa ypač reikšmingu. 

Mokslininkai aptarė ir sportininkų pasirengimą Tokijo olimpinėms žaidynėms, turint omenyje tikėtiną aukštą oro temperatūrą. Didžiausia kada nors nustatyta oro temperatūra žaidynių metu yra 41,1 laipsnis karščio. Esant tokiai aukštai temperatūrai tikėtinos šiluminės traumos. Mokslininkai dalinosi duomenimis ir metodais, kaip besirengiant varžyboms, sportininkui nealinant savęs ir nepakenkiant meistriškumui aklimatizuotis prie varžybų ir aplinkos sąlygų. Su sportininkais bus dalinamasi aiškiais temperatūrinės elgsenos sprendimais, gyvenant, keliaujant, treniruojantis ir varžantis karštyje.

Individualumas labai svarbu ir komandinėse sporto šakose

Kroatijos Zagrebo universiteto daktaras Luka Milanovičius ir Suomijos Haaga-helia taikomųjų mokslų universiteto dėstytojas Arvaja Markusas atkreipia dėmesį, kad ne tik individualaus sporto, bet ir komandinio sporto atstovai pereina prie individualizuotos pagalbos sportininkui. Ji susijusi ne tik su jau išdirbtomis sportininko fizinę ir psichologinę sveikatą palaikančiomis „Sports Intelligence“ koncepcijomis, bet ir naujais metodais, prie kurių prisijungia biomedicina, turinti ypatingos reikšmės sportininko rezultatams. Mokslininkų teigimu, ypatingas jų dėmesys krypsta ir į sportininko individualizuotą mitybą.

REKLAMA

„Prieš pasaulio futbolo čempionatą mes paprastai turim tik 6-8 savaites pasiruošimui. Per tokį trumpą laiką sunku ženkliai pagerinti gebėjimus, todėl labai svarbu nuolat kontroliuoti procesą. Besiruošdami čempionatui, mes turime išbraukti viską, kas yra nereikalinga. Krepšinio ar futbolo komanda – tai tarsi skirtingų balionų ryšulys, kuris gali pakilti į viršų tik tada, kai išmesime viską, kas yra nereikalinga. Kartais žaidėjai turi vienodas problemas, bet problemų sprendimo būdai – visada skirtingi, todėl labai svarbios individualios konsultacijos“, – tvirtina 2018 m. pasaulio čempionato finalininkės Kroatijos futbolo rinktinės trenerių štabe dirbantis L. Milanovičius, pabrėžęs vieną svarbiausių savo darbo principų: „Atakuokime problemą, o ne žmogų“.

„Daug dėmesio skiriame individualizuotam treniravimui, su kiekvienu dirbame atskirai, aiškinamės poreikius ir klausiame, kaip mes, treneriai, galime padėti. Net ir naktį prieš varžybas, mūsų žaidėjos gauna klausimynus ir turi pateikti atsakymus, kaip jos jaučiasi. Svarbu, kad kiekvienas jaustųsi psichologiškai saugus, kad nebijotų pasakyti, kai kažkas yra negerai“, – kolegai antrina su 2019 m. pasaulio vicečempione Suomijos moterų ledo ritulio rinktine dirbantis A. Markusas.

Maisto papildai – daugiau rizikos negu naudos

Atskiro aptarimo sulaukė maistų papildų vartojimas. Pranešimą šia tema pristatė ilgametė LSU lektorė, dabar Škotijos Glazgo universitete dirbanti Dalia Malkova.

Mokslininkų teigimu, maisto papildų naudai pagrįsti dažnai trūksta įrodymų, todėl subalansuota ir speciali individualizuota mityba tampa ypač reikšminga ne tik sportininko kasdieniniame gyvenime, bet ir varžybų metu, siekiant gerų rezultatų.

„Dažna problema Lietuvoje – maisto papildų reklamos, kurios gali klaidinti. Lietuvoje irgi yra buvę keletas atvejų, kai sportininkai, naudodami kažkokius maisto papildus, buvo diskvalifikuoti, nes jų naudojamuose papilduose buvo rasta draudžiamų medžiagų. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ekspertai pataria: naudoti papildą tais atvejais, kai yra diagnozuotas maisto medžiagos trūkumas; vartoti tik kokybišką maisto papildą – tokį, kuriame nėra draudžiamų medžiagų, žinomas jo gamintojas, kokybė yra patikrinta tyrimais. Antioksidantų papildų nauda irgi yra abejotina. Norvegų mokslininkai atliko tyrimą su vitaminu C ir E ir nustatė, kad nevyksta jokių teigiamų pokyčių sportininkų rodikliuose. Kol kas nėra įrodymų, kad aukšto meistriškumo sportininkams papildai būtų naudingi“, – įžvalgomis dalinosi LSU prof. Aivaras Ratkevičius.

REKLAMA

Dopingas išlieka opiausia sporto problema

Tačiau net ir atsirandant veiksmingoms naujovėms sportininkų mityboje ir fiziniame pasirengime, sporto pasaulis sunkiai kratosi pagundos dopingui. Apklausos rodo, jog vis dar didelė dalis sportininkų dalis ryžtųsi naudoti uždraustus preparatus.

„Sportas nėra idealus, jame irgi egzistuoja korupcija. Dopingas yra paplitęs tarp 50 proc. profesionalių sportininkų ir 25 proc. pradedančių sportininkų. Jau 2023 m. tikimės turėti virtualios realybės švietimo programą prieš dopingą“, – apie sukčiavimą sporte kalbėjo Vassilis Barkoukis.

Salonikų Aristotelio universiteto profesorius paaiškino kolegoms metodus, kaip atpažinti sukčiaujančią komandą ir pabrėžė, kad dopingas yra ne tik sąžiningų sporto varžybų, bet visų pirma sportininkų sveikatos problema, lydinti sporto pasaulį net mirtimis.

„Prieš du dešimtmečius atlikta apklausa. Sportininkai buvo paklausti „Ar vartotum dopingą, jeigu žinotum, kad nepagaus?“. Net 98 procentai atsakė „Taip“. Į klausimą „Ar vartotum dopingą, jeigu tai prisidėtų prie pergalės kiekvienose varžybose 5 metus, bet tai lemtų mirtį?“, daugiau negu pusė apklaustųjų atsakė teigiamai“, – pasakojo LSU Sportininkų atletinio rengimo mokslinės grupės vadovė Jūratė Stanislovaitienė.

Lietuvos sporto universiteto organizuotoje konferencijoje, kuri dėl COVID-19 vyko nuotoliniu būdu, pranešimus pristatė Lietuvos, Graikijos, Italijos, Kroatijos, Suomijos, Vokietijos, Škotijos mokslininkai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų