"Prieš kiekvieną kovą sėdžiu vienas ir žiūriu į sūnaus nuotraukas telefone", - teigė Europos kikboso čempionu tapęs Sergejus Maslobojevas Kovotojas Sergejus Maslobojevas-Kuvalda šį savaitgalį Lietuvos sporto pasaulį pradžiugino įspūdinga pergale – lietuvis tapo Europos kikbokso čempionu pagal K-1 taisykles.
Ispanijoje, Bilbao mieste vykusiame Europos kikbokso čempionate (WAKO) S. Maslobojevas ketvirtfinalyje nugalėjo serbą Bojaną Dzepiną – kova buvo nutraukta, nes lietuvis varžovui prakirto kaktą. Pusfinalyje mūsiškis nugalėjo baltarusį Piotrą Ramankėvičių. Galiausiai, finalinėje dvikovoje buvo įveiktas ir Čekijos sportininkas Petras Karesas.
Lietuvis anksčiau yra tapęs ir pasaulio čempionu pagal K-1 taisykles, tad dabar jis gali užtikrintai vadintis geriausiu kovotoju. Pats Sergejus teigia, kad čempiono titulas – sunkaus ir ilgo darbo rezultatas. Neseniai tėvu tapęs kovotojas taip pat pripažįsta, kad sūnus – didžiausia jo motyvacija siekti pergalių.
Tai jau ne pirmas tavo čempiono titulas. Kuo jis tau išskirtinis?, – sportas.info paklausė S. Maslobojevo.
Tuo, kad prieš du metus negalėjau pasiekti šio tikslo, nes pusfinalyje patyriau traumą. Šiais metais, nors ir susižeidžiau ranką, bet tikslą pagaliau pasiekiau ir tapau pirmuoju lietuviu, laimėjusiu ir pasaulio, ir Europos K-1 pirmenybes.
Čempionate nugalėjai stiprius varžovus, bet atrodė, kad viskas tau gana lengvai ėjosi. Kaip buvo ištiesų?
Lengvai atrodo tik iš šono – kiekviena pergalė buvo iškovota sunkiai. Pradžia buvo padaryta varginančiu darbu sporto salėje treniruojantis. Vėliau tik realizavau viską, ką atidirbome su treneriu.
Kuri kova buvo sunkiausia?
Paskutinė. Nes įtampa darė savo, be to, buvau susitraumavęs ranką. Taip pat po praėjusių kovų savijauta buvo ne pati geriausia, bet viską turbūt įveikiau savo žemaitiško užsispyrimo dėka.
Jautei kažkokį jaudulį prieš finalą ar ėjai užtikrintas savo pergale?
Žinojau, kad jį jau buvau nugalėjęs ir galiu tai padaryti dar kartą. Bet jis irgi neatostogavo visą tą laiką, taip pat tobulėjo ir ženkliai pagerino techniką, fizinius duomenis. Visuose susirėmimuose jis kovojo iki paskutinės sekundės. Tad lengva nebuvo, bet fortūna nusišypsojo būtent man.
Neseniai tapai tėvu. Įgavai dar daugiau motyvacijos siekti pergalių?
Taip. Prieš kiekvieną kovą sedžiu vienas ir žiūriu į sūnaus nuotraukas telefone. Tai suteikia man daug jėgų ir motyvacijos. Neleidžiu sau nuleisti rankų. Noriu išauginti tikrą vyrą, tad turiu stengtis būti pavyzdžiu visur.
Kokį įspūdį paliko pats čempionatas, jo organizavimas?
WAKO – didžiulė organizacija, žinoma ir gerbiama visame pasaulyje. Yra garbė tapti jos nugalėtoju. Jų čempionatai sutraukia daug šalių ir gerai pasirodęs ten, visada įgauni pagarbą iš daugumos kovos menų atstovų bei sirgalių. Pats organizavimas – kaip visada suderintas puikiai. Viskas pagal grafiką, minutė į minutę. Tas man labai patinka.
Buvai pripažintas ir apskritai geriausiu turnyro kovotoju. Ką tau reiškia toks pripažinimas?
Niekada net negalėjau pagalvoti, kad galiu būti pripažintas geriausiu Europos K-1 kovotoju. Tai labai didžiulė garbė man ir šlovė mūsų mažai šaliai. Kai atsistoji aukščiau už tokius gigantus kaip Rusija, Lenkija ar Prancūzija ir dar būni pripažintas techniškiausiu bei geriausiu kovotoju – tai jau kažką reiškia.
Galbūt norėtum kam nors padėkoti?
Žinoma. Esu labai dėkingas savo treneriui Andriui Šipailai už praleistas sunkias valandas salėje ir visam „Sparta Gym“ kolektyvui, kuris taip pat padėjo ruoštis. Lietuvos kikbokso federacijai už galimybę atstovauti Lietuvą šiame čempionate. Savo šeimai – mylinąjai Airinei ir sūneliui Ramirui už palaikymą ir įkvėpimą. Ir aišku Baltarusijos, Rusijos ir Italijos rinktinėms už stiprų palaikymą žiūrovų tribūnose.
Mažvydas Laurinaitis, sportas.info
