Kasmet sostinės komanda vis surasdavo žaidėjus, kurie sužibėdavo būtent „Ryte“ ir kai kurie buvo matomi net Eurolygoje, bet ten persikėlė tik du žaidėjus ir abu jie lietuviai – „Žalgiryje“ nutūpė Arnas Butkevičius bei Ąžuolas Tubelis.
Dabar netyla kalbos, kad Artūras Gudaitis gali pasukti į Eurolygą, kur jis toli gražu nebūtų naujokas – 32 metų 213 cm ūgio centras jau yra sužaidęs 173 mačus šiame turnyre. Taip pat rinka tokia, kad eilė klubų būtent dabar ieško papildymo „penkto numerio“ pozicijoje.
Eurolygos klubai vis dar laukė tų žaidėjų, kurie negavo sutarčių Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), tačiau nusižiūrėti atletai nutarė likti ir rungtyniauti G lygoje arba gaudo šansus trumpalaikėmis sutartimis su stipriausios pasaulio lygos klubais. Dabar į Europą besižvalgančių daugiau yra gynėjų–puolėjų, o būtent centrų pasirinkimas iš už Atlanto yra labai seklus, o tai tik dar labiau padidino A.Gudaičio sugrįžimo į Eurolygą tikimybę.
Kiek anksčiau Eurolygoje galėjo atsidurti Justinas Gorhamas, o praėjusią vasarą – Gytis Radzevičius, tačiau abu jie liko „Ryte“. Puolėjas galėjo atsidurti Bolonijos „Virtus“, jeigu ten būtų nutūpęs Gabriele Procida, tačiau šis pasuko į Madrido „Real“ ir Eurolygos klubas buvo priverstas keisti savo planus „trečioje pozicijoje“.
Pažvelkime į 2020–2021 m. čempionišką sudėtį. Speedy Smithas buvo vienas komandos vedlių. Amerikietis po etapo Lietuvoje pasuko į Jeruzalės „Hapoel“, o tada – Ankaros „Turk Telekom“. Trys sezonai Europos taurėje, o dabar 32-ejų žaidėjas rungtyniauja Denizlio „Merkezefendi“ gretose. Galima pasakyti, kad po „Ryto“ S.Smithas padarė žingsnį į priekį karjeroje, tačiau ilgai ten neišsilaikė.
Ivanas Buva dar per titulo šventimą atskleidė, kad kelsis žaisti į Japoniją. Du sezonai ten, tuomet dalis sezono Italijoje, pernai – Irane, o dabar – Libane. Akivaizdu, kad kroato prioritetas buvo užsidirbti kaip įmanoma daugiau pinigų prieš karjeros pabaigą. Nors laimėjus titulą jam buvo 31-eri, tačiau aukštaūgiai aiškiai sudėliojo prioritetus ir pasirinko pelningiausius pasiūlymus vietoje to, kad būtų ieškojęs pajėgesnių ekipų.
„Ryte“ karjerą Europoje pradėjęs Jaime Enchenique LKL savo atkarpas išnaudojo labai produktyviai (16 min., 11,7 tšk., 11,3 naud. bal.), o po etapo sostinėje sužaidė sezoną Patrų „Promitheas“ ekipoje, pernai gynė Petkimo „Spor“ garbę, o dabar yra Emilijos Redžo „UnaHotels“ nariu. 28-erių kolumbiečio karjera klostosi neblogai, bet didelių aukštumų jis neužkariavo.
2023–2024 m. sezone čempionu su „Rytu“ tapęs Marcusas Fosteris praėjusiame sezone triumfavo Europos taurėje būdamas Tel Avivo „Hapoel“ nariu. Amerikietis gavo 600 tūkst. JAV dolerių vertės kontraktą, kuris buvo gerokai didesnis nei „Ryte“, bet „Hapoel“ patekus į Eurolygą, M.Fosteris ten negrįžo – pasuko į Tokijo „Alvark“, kurią treniruoja Dainius Adomaitis. Dar viena solidi sutartis piniginiu atžvilgiu.
J.Gorhamas atrodė tinkamas Eurolygai – kovingas sunkusis kraštas, kuris gali pataikyti iš toli ir dar turi ką pasiūlyti arčiau krepšio. Vis dėlto amerikietis po etapo „Ryte“ nuvyko į Tortonos „Bertram“, kur rungtyniauja iki šiol. 27 metų 201 cm ūgio J.Gorhamas gavo pelningesnį pasiūlymą nei būtų gavęs „Ryte“, tačiau tai nėra didelis karjeros šuolis ar ženklus pokytis jo krepšininko kelyje.
Martynas Echodas vėl sužibėjo „Ryte“ ir tada persikėlė į Manisos BBSK ekipą, kuri buvo ambicingai nusiteikusi ir ten centras rungtyniavo labai galingai, bet patirta trauma rinktinės „lange“ sujaukė visus lietuvio planus kilti aukštyn. M.Echodas vasarą persikėlė į Berlyno ALBA, tačiau ten dar nesužaidė nė vieno susitikimo ir ant parketo jo nematėme nuo praėjusių metų gruodžio vidurio. Labai gaila, kad M.Echodo progresą karjeroje taip sugadino trauma, nes jeigu būtų išlaikęs bent jau panašius skaičius, kokie buvo iki traumos, šį sezoną matytume centrą aukštesniame lygyje.
Dveji metai „Ryte“ R.J.Cole‘ui tapo tramplinu į Europos taurę ir Venecijos „Umana Reyer“. Praėjusiame sezone amerikietis sužaidė puikiai ir buvo dažnai linksniuojamas sirgalių kaip tas, kuris galėtų praverti Eurolygos duris, bet taip nenutiko. Neveno Spahijos treniruojamoje komandoje nutūpęs R.J.Cole‘as yra rezultatyviausias žaidėjas ir antras pagal naudingumą. Tiesa, „Umana Reyer“ tarptautiniame turnyre kol kas laimėjo dukart per penkis mačus, o Italijos lygoje (3/2) rikiuojasi šešta.
Galima paminėti ir kitus legionierius, kurie „Ryte“ nebuvo kažkuo išskirtiniai – Javinas DeLaurier praėjusiame sezone žaidė Patrų klube, dabar yra Bursos „Bursaspor“ gretose. Labai nuvylęs Jayvonas Gravesas dabar tapo Varšuvos „Legia“ vedliu, o Savionas Flaggas Alessandro Magro treniruojamoje Neapolio ekipoje spindi Italijos pirmenybėse, kur renka 15,4 taško per susitikimą. Tuo tarpu sezoną su „Ryto“ apranga baigęs Parkeris Jacksonas-Cartwrightas grįžo atgal į Australiją, kur spindėjo itin ryškiai.
Lietuvoje spindėję „Ryto“ žaidėjai didelio karjeros šuolio krepšinio lygiu nepadarė, bet daugelis iš jų pasirašė pelningesnius kontraktus. Šoktelėti į aukštesnį lygį greičiausiai sutrukdė ir tai, kad „Rytas“ FIBA Čempionų lygoje nieko pernelyg nenuveikė – nė kartą per šį laikotarpį nepateko į atkrintamąsias. Vieną sykį apskritai iškrista įkrintamųjų etape, o „Top 16“ kol kas yra pasiekimų lubos. Akivaizdu, kad vien pasirodymas prieš Eurolygos klubą „Žalgirį“ nėra vien lakmuso popierėlis, kuris kitas komandas verčia tikėti „Ryto“ žaidėjų galimybėmis aukštame lygyje.
Dabar „Ryto“ sudėtyje tikrai Eurolygos lygio žaidėjas gali būti Jerrickas Hardingas, tas pats Jordanas Walkeris turi potencialo kilti aukštyn, bet jam dar reikėtų gerokai gerinti savo krepšinio supratimą, gynybą, pastangas prie savojo krepšio ir metimų pasirinkimą. G.Radzevičius irgi turi išvykimą už išpirką į Eurolygą. Visiems jiems vien gero pasirodymo LKL gali neužtekti ir tai turėtų tapti papildoma motyvacija Čempionų lygoje pagaliau nuveikti kažką tokio, kas priverstų atkreipti Europos klubų dėmesį.
Tas pats galioja ir vyriausiajam treneriui Giedriui Žibėnui. Penkerius prie komandos vairo stovintis specialistas tikrai parodė, kad gali pasiekti gerus rezultatus LKL kovose, bet būtent geresnio pasirodymo Čempionų lygoje turbūt ir skiria jį nuo solidesnių pasiūlymų svetur. Pernai kuklią Nimburko ERA treniravęs Francesco Tabellini pasiekė ketvirtfinalį ir taip patraukė Paryžiaus „Paris“ dėmesį. Solidžių pergalių LKL ir titulų G.Žibėnas savo kraityje turi, o dabar ateina laikas parodyti savo galimybes ir tarptautiniame fronte bei tapti kitu lietuviu treneriu, kuris pravers tarptautinę rinką, nes tokių specialistų labai trūksta ir situacija nesikeičia jau eilę metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
