Futbolas eina verslo keliu
Transfermarkt.com praneša, kad Maskvos „Dinamo“ už F. Černychą sumokėjo 300 tūkstančių eurų. Portalas geriausią dviejų pastarųjų metų šalies futbolininką vertina 1,25 milijono.
F. Černychas toli gražu nėra brangiausias visų laikų Lietuvos futbolininkas. Sąrašo lyderis – Edgaras Česnauskis, kurį ta pati „Dinamo“ 2009-aisiais įsigijo už 4,2 milijono eurų.
„Edgaras brangiausias visų laikų Lietuvos futbolininkas? – nustebęs tv3.lt klausė vyresnysis E. Česnauskio brolis Deividas. – Kokia perėjimo suma? 4,2 milijono? Oficiali gal ir tokia, bet realybėje galėjo būti didesnė.“
Pinigai, mokami už lietuvius, juokingi, palyginus su tuo, ką klubams tenka atseikėti už geriausius planetos žaidėjus.
„Futbolas eina verslo keliu, – mano ilgametis Lietuvos rinktinės narys D. Česnauskis. – Išleidžiamos sumos manęs nestebina. Matome, kiek klubai uždirba iš futbolininkų marškinėlių, atributikos.“
D. Česnauskio nuomone, yra daug suinteresuotų pusių, kad žaidėjų pirkimo sumos didėtų. Viena svarbiausių – futbolininkų agentai.
Didėja milžinų atotrūkis
Tomą Danilevičių 2001-aisiais iš Šveicarijos Lozanos „Sport“ įsigijo žymusis – Londono „Arsenal“. Lietuvis Anglijos futbolo galiūnui kainavo 1,5 milijono eurų.
Dabar T. Danilevičius – Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas. Jis į už futbolininkus išleidžiamas sumas žiūri skeptiškai.
„Atotrūkis tarp stipriausių pasaulio bei žemesnių klubų – milžiniškas. Ir jis vis didėja. Skirtumai jaučiami net UEFA Čempionų lygoje, ką jau kalbėti apie Lietuvos klubus. Jų ir pasaulio elito praraja didžiulė. Stipriausi mūsų klubai sukrapšto vos porą milijonų, o pasaulio didieji disponuoja milijardais“, – lygino T. Danilevičius.
Pasak LFF prezidento, Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) bando įvesti „Financial fair play“ taisykles, siekiančias pagerinti visų klubų finansinę padėtį. Tačiau kol kas tai ne visada veiksminga.
T. Danilevičius mano, kad anksčiau ar vėliau atsiras žaidėjų perėjimų ir atlyginimų lubos. Tikriausiai amerikietiško principo. NBA egzistuoja algų kepurė, kurios nė vienas klubas negali viršyti, norėdamas įsigyti žaidėjus. Kepurės dydis nustatomas kasmet. Tiesa, NBA lygoje krepšininkai nėra perkami. Komandos žaidėjais arba mainosi, arba pasirašo sutartis su laisvaisiais agentais.
„Futbole sistema turėtų būti gerai apgalvota. Jei būtų įvestos žaidėjų perėjimo sumų lubos, vienas klubas galėtų nusipirkti visus geriausius futbolininkus. Be to, jei būtų vienoda didžiausia žaidėjo pirkimo kaina, reikėtų, kad atsispindėtų futbolininkų meistriškumas. Turbūt tektų žiūrėti į žaidėjų atlyginimus“, – mano T. Danilevičius.
Anglijoje burbulas vieną dieną sprogs
Kad FIFA bei UEFA atėjo metas reaguoti ir bus bandoma tai daryti, mano ir futbolo komentatorius Rytis Vyšniauskas. Kitu atveju visi geriausi planetos žaidėjai gali žaisti keturiuose turtingiausiuose Europos klubuose.
R. Vyšniauskas pateikė kelis besikeičiančios futbolo ekonomikos pavyzdžius.
Vienas jų – į „Manchester United“ iš „Arsenal“ persikėlęs čilietis Alexis Sanchezas Mančestyje uždirbs protų nesuvokiamą sumą – 450 tūkstančių svarų sterlingų per savaitę.
Kitas pavyzdys – 2014-aisiais Jose Mourinho netikęs buvęs Londono „Chelsea“ saugas Juanas Mata į Mančesterį išvyko už 40 milijonų svarų. Tuomet tai buvo milžiniški pinigai. Kalbėta, kad „Chelsea“ prarado gerą žaidėją, bet daug uždirbo. Dabar už 40 milijonų galima įsigyti atsarginį „Arsenal“ puolėją Olivier Giroud, o 38 „Liverpool“ išleisti milijonai už puikiai žaidžiantį Mohamedą Salah atrodo tarsi arbatpinigiai.
„Daugėja klubų, išlaikomų superturtingų savininkų. Auga klubų pajamos ir transliacijų pinigai. Dėl jų rinką sprogdina Anglijos klubai. Anglai anksčiau ar vėliau susidurs su problemomis, kai burbulas sprogs ar, tarkime, nebus pasirašyta tokia pelninga televizijos sutartis“, – mano R. Vyšniauskas.
Dar vienas komentatoriaus pavyzdys – antrajame Anglijos divizione žaidžiančio „Sunderland“ futbolininkas Jackas Rodwellas uždirba 70 tūkstančių svarų per savaitę. Nors 26-erių saugas lygio nebepatempia, jam, gaunančiam tokius pinigus, nėra jokios prasmės kažkur vykti ir gaivinti savo karjeros.
R. Vyšniausko nuomone, vienas galimų nesuvokiamų sumų mažinimo modelių – į NBA lygą panaši algų kepurė.
Šiandieninio pasaulio pakvaišimas
Finansininko Gitano Nausėdos vertinimu, futbolo lubos gali būti įvestos socialiniais sumetimais, dėl kurios nors visuomenės dalies nepasitenkinimo. Tačiau tokio scenarijaus G. Nausėda kol kas nemato. Be to, klubai, futbolininkai rašosi ir reklamos sutartis, kurioms įvesti lubas būtų dar 10 kartų sunkiau.
„Patikėkite – jei klubai išleidžia tokias sumas, tai tikrai atsiperka. Kalbu ne tik apie bilietų kainą, o ir reklamą, marškinėlių pardavimus“, – įsitikinęs G. Nausėda.
Finansininkas futbolininkus lygina su vienetiniais žymių praeities dailininkų paveikslais. Už juos mokamos sumos senai išėjo iš protu suvokiamų ribų.
„Tai traktuojama kaip šiandieninio pasaulio pakvaišimas. Sumas lemia kiek kitokio pobūdžio veiksniai nei tai, kiek futbolininkas muša įvarčių ar kaip gerai gina vartus. Tie žaidėjai pritraukia didžiulį socialinių tinklų dėmesį, naujų rėmėjų. Nenustebsiu, jei sumos už futbolininkus pasieks ir 500 milijonų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Puikiausias didelės paklausos ir labai mažos pasiūlos pavyzdys
Per visą futbolo istoriją klubai už penkis žaidėjus sumokėjo daugiau nei 100 milijonų eurų.
Madrido „Real“ Garethą Bale’ą pirko už 101. Už du futbolininkus klubams teko pakloti 105. Tiek „Manchester United“ sumokėjo įsigydamas Paulį Pogbą, o „Barcelona“ pirkdama Ousmane’ą Dembele.
Katalonijos ekipa žiemą iš „Liverpool“ už 120 milijonų prisiviliojo Philippe’ą Coutinho, o vasarą prarado kitą brazilą – Neymarą. Jis į Paryžiaus „Saint-Germain“ išvyko už 222 milijonus.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno vertinimu, tokios už futbolininkus išleidžiamos klubų sumos ekonomikos nė kiek neiškreipia.
„Ekonomistai šiuos pavyzdžius netgi naudoja vadovėliuose ar paskaitų studentams metu. Tai – labai geras didelės paklausos ir itin mažos pasiūlos pavyzdys. Neymaras toks vienas ir niekas nemoka žaisti taip, kaip jis. Neymaras – vienintelė tokia pavardė, vienintelis toks prekinis ženklas ir, galų gale, vienintelis toks futbolininkas, – vardijo Ž. Šilėnas. – Problemų nematau. Taip, suma didelė, bet jeigu kažkas pasiryžęs tiek mokėti, iš ekonominės pusės nėra nė vieno argumento, kodėl taip neturėtų būti.“
