Teisėjai. Kaip bežiūrėsi, abejingų jiems nėra. Pasibaigus 2009 m. Lietuvos didžiojo futbolo sezonui, Lietuvos teisėjai taip pat turi ką prisiminti, tačiau sako, jog šis sezonas buvo pirmasis, kai LFF aukščiausios lygos klubai jiems neturėjo didesnių priekaištų.
Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos (LFTA) atstovai netgi teigia, jog šalies teisėjų lygis auga sparčiau nei klubų ar žaidėjų, tačiau pripažįsta, kad tobulėjimui dar yra vietos.
Jauniausiam teisėjui Lietuvoje – vos 12 metų
LFTA duomenimis šiuo metu Lietuvoje yra beveik 300 teisėjų, kurie teisėjauja įvairiausio lygio vaikų, suaugusiųjų bei aukščiausio lygio LFF čempionatuose, o geriausieji ir FIFA bei UEFA varžybose.
Pasak LFTA prezidento Jono Bragos, teisėjauti norą reiškia vis daugiau jaunų teisėjų, kurie pirmiausia patikrinami vaikų rungtynėse. „Kasmet renkame naujas teisėjų grupes – pas mus ateina žmonės nuo 18 iki 40 metų. Norint tapti aukščiausios kategorijos teisėju, labai svarbios yra asmeninės žmogaus savybės, be abejo ir amžius.
Išklausę kursus visi teisėjai pradeda nuo žemiausio laiptelio – vaikų bei jaunimo rungtynių“, – pasakojo J. Braga.
„Šiuo metu jauniausias LFTA narys – 12-os metų. Jis teisėjauja vaikų žaidynėse, turi nemenką autoritetą tarp bendraamžių ir manau užaugs tikras profesionalas“, – atskleidė J. Braga.
Konkurencija teisėjų tarpe yra nemaža. Ypač Kauno mieste, kur teisėjų yra daugiau nei organizuojamų apskrityje rungtynių. Pasak J. Bragos Lietuvai artimiausiu metu reikėtų dar bent šimto teisėjų – jų ypač trūksta Marijampolėje, Alytuje.
„Anksčiau turėjome 100 teisėjų ir to pakako, tačiau LFF pradėjus organizuoti vaikų čempionato I lygą, teisėjų poreikis padidėjo ir siekiant, kad rungtynes aptarnautų kvalifikuoti teisėjai, LFTA ėmėsi organizuoti įvairias programas, kursus, seminarus – rengti daugiau teisėjų“, – sakė LFTA prezidentas.
Teisėjui svarbiausia neišpuikti
„Prieš rungtynes teisėjams sakau - nusileskite ant žemės ir būkite nematomi aikštėje. Šia taisykle vadovaujuosi ir pats“, - sako geriausiu visų laikų Lietuvos teisėju laikomas, šiuo metu LFTA teisėjų inspektoriumi dirbantis Romualdas Juška.
R. Juška į Europinę areną išėjo dar sovietiniais laikais. Jo asmeniniame krepšelyje yra net 39-erios UEFA teisėjautos rungtynės. Nuo 1983 m. gavęs FIFA kategoriją, teisėjas teisėjavo FIFA U-21 finalinėse rungtynėse Meksikoje, 1984 UEFA U-21 finalą Sevilijoje, ne kartą teisėjavo UEFA Taurės varžybose, Olimpinėse žaidynėse, tris kartus – UEFA Taurės finalą, penkis kartus Lietuvos taurės finalą, pusantro šimto rungtynių TSRS pirmenybėse.
R. Juška savo pasiekimų nesureikšmina ir tikina, jog šiuo metu Lietuvoje auga perspektyvi teisėjų karta.
„Buvo perspektyvių teisėjų ir po manęs, tai – Justinas Miliauskas, Darius Mieželis. Šiandien yra taip pat gabių ir perspektyvių futbolo teisėjų. Nenoriu nei vieno išskirti, nes visuomet sakau – svarbiausia neišpuikti.“
R. Juška taip pat teigia, jog teisėjai Lietuvoje tobulėja greičiau nei žaidėjai.
„Stebėdamas teisėjų darbą sezono metu, stebiu ir komandų, žaidėjų meistriškumo lygį. Galiu pasakyti tiek – visi daro klaidų, toks jau tas futbolas. Tačiau dažniausiai komentuojami, kritikuojami yra teisėjai. Vis dėlto ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti – teisėjai tobulėja sparčiau ir akivaizdžiau nei patys žaidėjai, komandos. Komandoms iki teisėjų meistriškumo dar yra kur pasitempti“, – sakė futbolo veteranas.
„ Žaidėjai aikštėje padaro daugiau klaidų, nei teisėjai. Tačiau žaidėjų niekas tiek nekeikia. O klaidų darome visi, matome ir pasaulinėje arenoje, kokio aukšto lygio rungtynėse pasitaiko teisėjų klaidų. Nereikia pamiršti, čia yra futbolas“, – įsitikinęs R. Juška.
FIFA kategorija – aukščiausia pakyla teisėjui
Tarptautinėje arenoje Lietuvai gali atstovauti futbolo teisėjai, turintys tarptautinę FIFA kategoriją. Kandidatus į šios kategorijos teisėjus teikia LFF bendradarbiaudama su LFTA, o galutinis patvirtinimą pateikia – FIFA.
2009 metais FIFA kategorija buvo patvirtinta 13 teisėjų iš Lietuvos. Aukščiausia teisėjų kategorija gali pasigirti ir trys moterys – moterų futbolo aikštės teisėja Aušra Kancė ir asistentės Jurgita Mačikunytė bei Ingrida Siliūnienė.
„Šiais metais daugiausia iškvietimų gavo Gediminas Mažeika, kartu su asistentais iš Lietuvos teisėjavęs įvairiose UEFA bei FIFA rungtynėse. Tai jaunas tesėjas, turintis didelį potencialą. Jo pasirodymai tarptautinėje arenoje vertinami labai aukštai – nuo 8,3 (maksimalus – 10 balai).
Labai gerai vertinami ir mūsų paplūdimio futbolo teisėjai – S.Sliva teisėjavo Pasaulio čempionate Dubajuje – šiais metais švilpė pusfinalyje, o pernai finalinėse varžybose“, – teisėjų pasiekimus vardino J. Braga.
Žiūrovai – sunkiausias išbandymas teisėjui
Pasak J. Bragos, teisėjų skyrimas tarptautiniams čempionatams tiesiogiai susijęs su žiūrovų skaičiumi, kuris susirenka į jų teisėjaujamas varžybas bei nacionalinės rinktinės tarptautinio reitingo.
„Lankydamasis UEFA sulaukiu klausimų, kiek žiūrovų renkasi į mūsų čempionatų varžybas. Suvedus lankomumo statistiką, matome, kad 2 tūkstančiai varžybas Lietuvoje stebi retai. O žiūrovų aspektas yra labai svarbus teisėjo psichologiniams pasiruošimui. Yra didelis skirtumas, teisėjauti 1 000 ar 30 000 žiūrovų stadione“, – priežastis, dėl kurių mūsų teisėjai retokai kviečiami į svarbiausias rungtynes, vardijo J. Braga.
„Tiesa, mūsų teisėjams yra tekę teisėjauti Baltarusijoje, Rusijoje prie 10 000 žiūrovų. Kiek žinau, tose rungtynėse „žiūrovų egzaminą“ mūsų teisėjai išlaikė“, – pridūrė jis.
Šiuo metu LFTA siekis – įstoti į UEFA teisėjų konvenciją. Įstojus į tarptautinę teisėjų konvenciją, būtų gaunamas papildomas teisėjų finansavimas, skirtas jaunų teisėjų paruošimui, specialioms talentų programoms. Gerų žinių tikimasi sulaukti dar šiais metais.
Teisėjavimas – profesija tik nedaugeliui
Pasak LFTA prezidento, Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, vien iš teisėjavimo gali pragyventi vos vienas kitas aukščiausios kategorijos teisėjas.
„Teisėjaudami I bei A lygoje teisėjas per mėnesį gali sutrinkti ir 3 tūkst. litų, tačiau gali ir mažiau. Lietuvoje iš teisėjavimo vargu ar galima pragyventi. Tačiau visame pasaulyje dauguma teisėjų dirba ir kitus darbus“, – sakė J. Braga – „Mano manymu, tai yra gera praktika. Turėdamas pastovų pragyvenimo šaltinį, teisėjas gali būti geras profesionalas, užtikrinantis skaidrų žaidimą“
Pasak specialistų, praeityje garsūs futbolo žaidėjai taip pat retai pasuka į teisėjavimą. Vis dėlto, šiuo metu pasaulyje taikoma praktika, kai kiekvienas jaunas futbolininkas turi būti mokinamas tiek futbolo subtilybių, tiek teisėjavimo. O siekdamas karjeros, jaunuolis jau pats pasirenka, kuriuo keliu eiti – žaidėjo ar teisėjo.
